Šiame straipsnyje autorius reaguoja į viešojoje erdvėje pastaruoju metu prasidėjusius kairės puolimus ir diskusijas apie Breiviko istoriją. Apžvelgiama Lietuvos marksistinio judėjimo internete istorija ir pasakojama apie marksistai.lt portalo atsiradimo prielaidas. Autorius atskleidžia, kad kairieji Lietuvoje patiria realų ir neišgalvotą spaudimą.
***
Po Norvegijos tragedijos labai sukruto dešinieji interneto resursai. Kadangi Breivikas buvo dešinysis, savo manifeste pagrindiniu priešu įvardijęs kultūrinį marksizmą, sukilo natūrali žmonių baimė, jog teroro aktai iš dešiniųjų pusės gali kartotis. „Patriotiniais“ save vadinantys Lietuvos tinklalapiai iš karto ėmė kratytis blogio etalonu staiga tapusio Breiviko vardo.
Lietuvių tautinio centro pirmininkas Marius Kundrotas suskubo pasakoti, jog pabaisa Breivikas neva buvo slaptas kairysis, kitame straipsnyje Vaidas Grauslys kaltina anarchistus nacistinių vėliavų iškėlimu šių metų balandį (sic!) ir savęs pačių užpuolimu per antifašistinio filmo peržiūrą (irgi „sic“). Neseniai pasirodė Lino Poškos straipsnis, kuriame jis sielojasi, kad portalai marksistai.lt, anarchija.lt ir antifa.lt priklauso neapykantos kultūrai.
Žodžiu, dabar dešinieji kaip niekad daug dėmesio skiria kairiesiems. Šalia to tik simboliška, kad vienas konservatyvus TSPMI (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto) studentas magistrantas „Lietuvos ryte“ apkaltino vokiečių katalikų teologę, jog ši, teigdama, jog Breivikas yra katalikas, iš tikro tik tyčia puola konservatorius dėl savo liberalių pažiūrų.
Beje, neseniai kažkas surengė kibernetinę ataką prieš Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto tinklalapį (http://www.hrmi.lt/). Instituto atstovai teigė, jog „piktavališkai įsilaužta ir mėginta sunaikinti tinklalapio turinį“. Nenoriu nieko kaltinti, tačiau tai gali panašių žmogelių į „patriotus“ darbas, kadangi tokiu atveju jiems tai nebūtų pirmas kartas. Prisiminkime, jog 2010 m. spalio 28 dieną, praėjus vos 4 dienoms nuo tinklalapio atidarymo ir savaitei po to, kai buvo užpulti komunizmas.org ir leftas.info tinklalapiai, buvo užpultas ir marksistai.lt portalas.
Tokiu puikiu metu siūlyčiau trumpai prisiminti trumpą marksistinio judėjimo lietuviškame internete istoriją, kad nustatytume, kas ką puola šiais laikais: ar kairieji – dešiniuosius, ar dešinieji – kairiuosius.
Komunizmas.org ir „Leftas“
2007 m. lietuviškame internete sukurti pirmieji kairiojo pobūdžio tinklalapiai: kairiųjų diskusijų forumas komunizas.org ir naujienų tinklaraštis „Leftas” (panašiu metu įsikūrė ir anarchija.lt ). Tai buvo kokybiškai nauja politinių diskusijų ir pokalbių platforma, kadangi tuo metu iš kairiųjų partijų Lietuvoje tebuvo tik nieko nedaranti ir laiką gaištanti Lietuvos socialistų partija (LSP) ir veikiau dešiniąja politika užsiimanti Lietuvos socialdemokatų partija (LSDP). Jau vėliau Algirdas Paleckis sukūrė partiją „Frontas“, kuri, netrukus susijungusi su LSP į „Socialistinį liaudies frontą”, pradėjo daryt nesąmones, kol galų gale visiškai susikompromitavo kairiųjų akyse ir neteko bet kokio sveiko proto žmonių palaikymo.
Tačiau dar prieš bet kokį rimtą politinį veiksmą ir prieš „Fronto“ įsteigimą dešinieji politikai susirūpino kairiuoju jaunimu. Jau 2008 m. prieš šių projektų kūrėjus panaudoti administracines priemones ėmė raginti ne tik visokių „patriotinių“ interneto svetainių kūrėjai, bet ir valdančiųjų partijų atstovai. Tuomet dešiniosios TS-LKD nariai V. Aleknaitė-Abramikienė ir K. Čilinskas veiksmais iš „saugumo“ pusės ėmė grasinti forumui komunizmas.org, o netrukus „liberalų“ frakcijos nariai D. Kuodytė ir V. Grubliauskas oficialiai kreipėsi į VSD su prašymu ištirti, ar „Lefto” veikla nepažeidžia įstatymų.
Netrukus po to, kai buvo gautas VSD atsakymas, jog „baudžiamosios atsakomybės neįžvelgta“, šį žygį tęsė TS-LKD frakcijos nariai P. Saudargas ir P. Luomanas, kreipdamiesi į Generalinę prokuratūrą dėl „partizanų niekinimo“, dargi pridėję kaltinimus, esą „Leftui” draugiškas portalas pokaris.info ir komunizmas.org skatina „ksenofobines ir antidemokratines nuotaikas“ (kas atrodo itin komiškai, kadangi kairieji visada kovojo prieš rasizmą ir už demokratiją, o konservatoriai visada pasisakė už žmonių nelygybę, „luomus“, dažnai ir už monarchiją, t.y. dažnas konservatorius yra antidemokratas).
Generalinei prokuratūra, kaip ir VSD, nusikalstamos veiklos sudėties „Lefto” ir komunizmas.org veikloje neįžvelgė. Praktiškai netrukus po to Seimas priėmė įstatymą, kuris leistų sodinti į kalėjimą už „sovietinių nusikaltimų neigimą“ ir „Sovietų Sąjungos simbolikos demonstravimą“. Verta pastebėti, jog TSRS simbolika (kūjis ir pjautuvas; raudona vėliava; penkiakampė žvaigždė) yra viso pasaulio komunistų partijų simbolika, pradėta vartoti dar iki TSRS sukūrimo ir tebenaudojama šiandien netgi Europos Sąjungos komunistų partijų (tebenaudoja Graikijos komunistų partija, Prancūzijos komunistų partija ir daugybė kitų). Tokiu būdu Lietuva tapo viena iš nedaugelio Europos valstybių (kartu su Lenkija), kuri įstatymiškai apriboja kairiųjų veiklą ir draudžia komunistams viešai demonstruoti savo simboliką. Ryšium su tuo per ESBO EP sesiją Lietuvoje Europos parlamento narys Kostas Alissandrakis (Graikijos komunistų partijos narys) viešai pareiškė, jog „[Lietuvoje] yra varžoma politinė veikla ir nėra politinės laisvės“.
Interneto portalų persekiojimas tęsiasi ir šiandien, ką liudija reguliariomis tampančios interneto svetainių atakos bei konservatorių „patriarcho“ Vytauto Landsbergio kalba LR Seime 2011 m. sausio 12 dieną, kurioje jis apgailestavo, jog „Lietuvai nebuvo leista sukurti tikrų, efektyvių, valstybę ginančių saugumo struktūrų“ ir veikia „ardomųjų jėgų portalai kaip antai stribus liaupsinąs „pokaris“ ar jaunimėlį nuodijanti „anarchija“; nebūtų nemokamai platinami panašaus pobūdžio spaudos leidiniai“.
Tiesa, kadangi susikūrus „Frontui“ tapo aišku, kad su kai kuriais dėdės Stalino fanais konstruktyvios diskusijos būti negali (tą paliudijo vėliau prasidėjęs Stalino stiliaus SLF „partijos valymas“, kurio metu buvo išmesti visi, kas nemyli Paleckio ir Tarybų Sąjungos, tarp jų, pvz., aktyvistas Vitalijus Balkus), o „Lefto” redakcija primygtinai palaikė SLF („Leftas” iš pradžių dalyvavo SLF programos kūrime, bet vėliau pasitraukė, kadangi jo siūlymai buvo ignoruojami), tai teko kurti atskirą naują portalą – „švarų eterį“ normaliai demokratinei veiklai, nefanatiškam ir nedogmatiškam marksizmui. Tuo tikslu 2010-ųjų spalį beveik visi aktyvistai, palikę komunizmas.org ir „Leftą”, sukūrė tinklalapį marksistai.lt, užleisdami „Leftą” ir komunizmą.org stalinistams.
Todėl dabar Linai poškos ir Co. rašo nebe apie „Leftą”, o apie marksistus.lt.
Sumušimai
Lietuvos „patriotai“ nėra tokie nekalti avinėliai, kokiais dažnai dedasi. Ne paslaptis, jog per tinklalapių veikimo veiklą buvo sumuštas ne vienas su kairiaisiais susijęs ar kairiųjų ginamas žmogus. Nei marksistai.lt, nei ankstesni „Lefto” aktyvistai, tiesa, niekada nebuvo patyrę fizinio smurto, tačiau grasinimų būta – ne tik „virtualių“, bet ir „realių“ – akis į akį. Tačiau prie grasinimų neįvykdymo galbūt prisideda tai, kad tipinis „patriotas“dažniausiai įsivaizduoja stereotipinį kairįjį kaip ilgaplaukį veganą anoreksiką, o tipinį homoseksualą – kaip bijantį „susitepti“ „bobišką“ skystablauzdį... Taip, tarp kairiųjų yra įvairių žmonių, nes jie žmones myli ir priima visus tokius, kokie jie yra, tačiau tai reiškia, jog yra ir sugebančių apsiginti. Aišku, kaip tikrai „kieti vyrukai“, „patriotai“ žino, kad reikia pulti pačias silpniausias ir pažeidžiamiausias aukas – nepilnamečius paauglius, merginas bei po dienos darbų grįžtančius užsieniečius.
Pvz., gerai žinomi Klaipėdos „patriotai“ yra sumušę 16-metę žydų mergaitę, nešiojusią Dovydo žvaigždę, taip pat kiną, vėlų vakarą einantį iš darbo. Taip pat sėkmingai Klaipėdos skustagalviai patriotai „auklėja“ anarchuojančius nepilnamečius paauglius. Būta daugybę analogiškų atvejų, tačiau taupydami laiką ir vietą, jų čia visų nedėsime.
Nenusileidžia ir kitų miestų „patriotai“. Kauniečiai yra sumušę pakistanietį, vilniečiai buvo sumušę ir „Demokratijos laidotuvių“ akcijos dalyvį Domininką Burba.
Naujas etapas šioje istorijoje buvo Laisvajame universitete vykusio antifašistinio filmo peržiūros užpuolimas. Į kūrybines „Artotekos“ dirbtuves įsiveržę kaukėti „patriotai“ metė du dūminius užtaisus ir pasišalino, šitaip sutrukdydami susirinkusiems žiūrėti filmą. Panaudoti dūmų užtaisai buvo labai panašūs į tuos, kuriuos naudoja Krašto apsaugos aavanorių pajėgos.
Kai susimąstai, kiek jau yra padarę kriminalinių nusikaltimų mūsų „patriotai“ ir kaip valdžia trukdo veikti kairiesiems, šitaip sudarydama dar palankesnį klimatą visokio plauko fašistams, juokingai atrodo jų tvirtinimai, jog Norvegijos tragedija negali pasikartoti Lietuvoje. Atvirkščiai, jeigu kasmet vykstanti LUNI vasaros stovykla būtų užpulta neonacių, tai vargu ar ką tai nustebintų, o jei neonaciai griebtųsi ginklų, tai akivaizdu, kad atsirastų tų, kurie jiems plotų katučių. Juk Norvegijos darbo partija, kurios vasaros stovykloje nugriaudėjo šūviai, yra kairioji socialdemokratinė partija, kurios pažiūrų prisilaikantys žmonės Lietuvoje taip pat yra pogrindiniai kairieji.
Tačiau tokių tiesioginių priemonių kaip Norvegijoje imtis Lietuvoje nėra tikslo, nes ir taip dideliu mastu vyksta dešinysis teroras: radikaliai dešinysis jaunimas muša kitataučius, opozicionierius, šitaip baugindamas kitaminčius; valdžioje taip pat yra dešinieji, kurie stengiasi laikyti kairiuosius nuo jos kuo toliau, juodina bet kokią su kairiaisiais susijusią istoriją, privesdama tai iki kraštutinumų: imami teisinti žydšaudžiai, po karo pabėgę į nacionalistų partizanų gretas, menkinamas Holokaustas. Dabar istorijos vadovėliuose daugiau vietos skiriama „siaubingajai“ sovietų okupacijai, nors komunistų gretose buvo daug lietuvių inteligentų (P. Cvirka, S. Nėris, K. Boruta, Vytauto Didžiojo universiteto marksistai, iš kurių žymiausias ilgametis Vilniaus universiteto filosofijos katedros vedėjas E. Meškauskas), Lietuvoje kairieji judėjimai užgimė XIX amžiuje (tai ir buvo pirmieji Lietuvos klasikiniai politiniai judėjimai) ir, galų gale, kairieji nuveikė didelį darbą, kad padėtų žydų tautai. Bandoma pavaizduoti, neva Holokaustas buvo ne toks svarbus ir siaubingas įvykis kaip sovietų okupacija.
Natūralu, jog radikaliausieji dešinieji naudoja terorą – juk tai dar nuo nacių laikų žinoma taktika, kuri (bent laikinai) padeda. Natūralu, jog Holokaustas vis labiau „nutrinamas“ – juk antikomunizmas visada ėjo koja kojon su antisemitizmu, o ir Vilniuje iki karo veikė didelė socialistinė žydų organizacija, Bundas, kuris buvo sunaikintas Holokausto metu (pogromuose naikinant Bundą dalyvavo ir lietuvių nacionalistai).
Pabaigai
Tegul visi šie dalykai guli ant įvairių dešiniųjų radikalų ir juos teisinančių sąžinės. Kairieji judėjimai pragyveno ir fašistinius režimus, ir smetoninį perversmą (po kurio šaudyti komunistai ir socialdemokratai), pergyvens dar ne tiek, nes jų pusėje yra tiesa ir sąžiningumas, bendruomeniškumas ir etika. O dėl dešiniųjų politikos... juk akivaizdu, jog jeigu nieko nesikeis, tai jie Lietuvoje liks gyventi vieni. Liks pensininkai, konservatoriai ir „patriotai“ – bus tikra arijų žemė.
O mes nesiraukykime ir eikime pasidžiaugti vasara, pasėdėt prie upelio ir atsigert alaus.
Marksistai.lt
2011 08 18
