Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. Kurie priešinasi, užsitraukia teismą. Juk vyresnybės bijoma ne gera darant, o pikta. Nori nesibijoti valdžios? Daryk gera, ir susilauksi iš jos pagyrimo. Ji juk yra Dievo tarnaitė tavo labui. (Rom 13,1-4)

       Bibliniais laikais valdžia buvo tapatinama su Dievu. Tų laikų ciesorių pakeitė šiandieninis parlamentas, pačiau patys laikai nedaug tepasikeitė. Šiandien demokratinis parlamentarizmas Vakarų visuomenėse – vienintelė, pagrindinė ir svarbiausia sąlyga individo laisvei užtikrinti, o parlamentas – bene vienintelė institucija, turinti dievišką galią nulemti milijonų žmonių likimus. Parlamento institucija, kaip ir Dievas, ne tik myli klusnias savo aveles (rinkėjus), baudžia netikėlius, bet ir atlieka dievišką kūrybos aktą – kurpia įstatymus praktiškai iš nieko. Kaip Dievas, per kelias dienas iš chaoso sukūręs visą pasaulį.

       Labai tikėtina, kad atsilikėliškoje Lietuvoje apstu žmonių, kurie iki šiol neskiria Dievo nuo Ciesoriaus, mąsto „didžiavalstybiškai” ir klusniai vykdo visus Seimo nutarimus, potvarkius ir įsakymus. Todėl jiems būtų pravartu iš arčiau susipažinti su lietuviškos įstatymų virtuvės užkaboriais. Na, o anarchistams ne pro šalį dar kartą gardžiai pasijuokti.

       Jūsų dėmesiui siūlau 4 oficialius dokumentus iš www.lrs.lt, vaizdžiai iliustruojančius įstatymdavystės procesą, kurio pasekoje prieš kelerius metus Lietuvos žmonės vos neįsigijo dar vienos valstybinės šventės, švenčiamos gegužės 2-ąją dieną.

       Saulius Paulius
       2008.05.02

       I DOKUMENTAS

       Įstatymo projektas XP-595 2005 06 14

       LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS (PROJ.) 

       1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas.
       Papildyti 1 straipsnį tokiu nauju devintu punktu:
       9) gegužės 2-oji - tinginio, kombinatoriaus ir žioplio diena;
       Buvusius 9-38 punktus laikyti atitinkamai 10-39 punktais ir visą pirmą straipsnį išdėstyti taip:
       1 straipsnis. Atmintinos dienos
      
       Nustatyti šias atmintinas dienas:
       1) sausio 1-oji - Lietuvos vėliavos diena;
       2) sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena;
       3) kovo 4-toji - Lietuvos globėjo šv.Kazimiero diena;
       4) kovo 8-toji - Tarptautinė moterų solidarumo diena;
       5) kovo 20-toji - Žemės diena;
       6) kovo 29-oji - Lietuvos įstojimo į NATO diena;
       7) balandžio 29-oji - Medicinos darbuotoju diena;
       8) gegužės 1-oji - Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą diena;
       9) gegužės 2-oji - tinginio, kombinatoriaus ir žioplio diena;
       10) gegužės 7-oji - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;

       Likusius punktus atitinkamai laikyti 11-39 punktais.

       Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

       RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

       Paruošė ir teikia: Seimo narys Julius Veselka

       II DOKUMENTAS

       AIŠKINAMASIS RAŠTAS
       LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

       Šio įstatymo projekto parengimą paskatino tokios pagrindinės priežastys:

       1. Pasiimu skaityti šį įstatymą, žiūriu - yra net 38 atmintinos dienos, t.y. vidutiniškai 4 Seimo nariams po vieną atmintiną dieną. Pasidarė labai gėda. Jau Seime dirbu 3-čią kadenciją, o nepasiūliau nei vienos atmintinos dienos. Vadinasi, nesu tikras Nepriklausomos Lietuvos patriotas. Kaip ekonomistas galvoju, kaip su mažiausiomis pastangomis pasiekti didžiausią rezultatą, kad tapti tikru patriotu. Labai ilgai nerandu sprendimo, kokią svarbią atmintiną dieną pasiūlyti. Vieną vakarą sėdžiu po ąžuolu, snūduriuoju. Galvoje sukasi mintys apie atmintinas dienas. Staiga pastebiu iš dangaus greit skriejantį ryškų šviesos spindulėlį. Nespėjau gerai susigaudyti, kaip šitas spindulėlis man pataikė tiesiai į kaktą. Kad tai gryna tiesa, paliudija ir mano kaktoje išlikęs guzas. Po dangaus spindulėlio pataikymo į kaktą iš karto nušvinta mintis, kad reikia įteisinti atmintiną tinginių, kombinatorių ir žioplių dieną. Ir tai nėra mano mintis, tai dangaus pasiųsta į mano galvą mintis, kurios aš neturiu teisės nepaskelbti Lietuvos žmonėms.

       2. Pradedu mąstyti, kodėl dangus pasiuntė man tokią, iš pat pradžių atrodė, pasibaisėtiną mintį. Kadangi esu žmogus, kuriam visos naujovės yra įdomios, jeigu jos leidžia parodyti politikos didybę, šios dangaus dovanos neatmetu, o pradedu galvoti, kaip ją pagrįsti. Pirmiausia sėdžiu aš po tuo ąžuolu ir galvoju, o ką aš čia darau. O gi tinginiauju. Ir žinau, kad kiekvieną žmogų kartais apima toks noras tinginiauti, kad net piršto pajudinti nenori. O kiek daug žmonių iš prigimties yra dideli tinginiai. O demokratinė, į Vakarus besiorientuojanti Lietuva neturi teises pažeidinėti prigimtines tinginių teises. Kadangi nėra įteisinta tinginio diena, vadinasi, jie nelegaliai tinginiauja ir juos galima bausti. Tai ir buvo daroma tarybiniais laikais. Bet ar galima juos demokratinėje, pataikaujančioje Vakarams Lietuvoje bausti, jei pats likimas juos tokiais padarė. Tuo labiau, kad kiekvieną žmogų kartais apima didelė tinginystė. Štai kiek Seimo narių tingėdami dirbti darbo metu tinginiavo gražiuose tolimuose kurortuose. Tai viena. O antra. Tinginiai dažniausiai būna techninės pažangos varikliai.
       Štai keletas pavyzdžių. Ilgai iš baimės, kadangi jį vijosi liūtas, bėgo žmogus. Pavargo. Atsisėdo pailsėti. Labai tingi bėgti toliau, nors artėja vakaras. Paimą apvalų akmenuką ir jį meta. Žiūri, kaip lengvai ir toli rieda. Galvoja. Pritaisysiu aš kažką apvalaus prie kojų, kad lengviau būtų keliauti. Taip išrado ratą. Po to išsivystė ištisa transporto imperija. Argi tai galima užmiršti.
       Antras atvejis. Žmogus kasa griovį. Pavargsta. Guli ant šono ir galvoja, sunkus darbas, tingisi, reikia kažką sugalvoti. Galvojo ir sugalvojo ekskavatorių.
       Trečias atvejis. Guli žmogus ant nugaros, tinginiauja. Pastebi, kaip lengvai ir grakščiai padangėje sklando erelis. Pagalvoja, o kodėl man taip neskraidyti. Ir po daugelio bandymų išranda lėktuvą. Tai patvirtina, kad tinginystė yra viena iš techninės pažangos varomųjų jėgų ir todėl būtina turėti tinginio dieną.

       3. Po 2004 metų Seimo rinkimų valdžia užsiėmė visokiais skandalais, komisijomis, atostogomis ir visokiais kitokiais niekais. Atsirado laisvo laiko. Laisvalaikis leidžia pamastyti, pagalvoti, lengviau atsipūsti ir sugalvoti ką nors originalesnio.

       Gali kilti klausimas. O kodėl dar reikia kombinatoriaus ir žioplio dienos. Gal lietuviškiau būtų sukčiaus diena. Apie tai mąsčiau ir priėjau išvados, kad sukčius yra perdaug smulkmeniškas dalykas ir neatitinka Lietuvos ekonominės reformos esmės. Lietuvos ekonominės reformos pamatas buvo ne kūryba, darbas, o kombinavimas kaip susiprichvatizuoti valstybės turtą. Kaip visi žinome, mūsų signatarai labai mylėjo savo tautą ir visiškai užmiršo save. Tautai už tarybinį išnaudojimą jie išdalijo investicinius čekius. Žmonės juos gavo veltui ir nežinojo ką su jais daryti. Bet atsirado kombinatoriai, kurie kūrė įvairias investicines akcines bendroves, holdingus, uab-us ir t.t., surinkdavo investicinius čekius, laisvus pinigus ir susiprichuodavo valstybės turtą. Paskui dauguma jų dingo, dirbtinai bankrutavo, apgavo šimtus tūkstančių žmonių. Taip Lietuva buvo suskirstytą į vakarietišką elitą ir lietuviškus runkelius. Iš pradžių daugelis įmonių vadovų nesuprato signatarų genialumo ir čekine privatizacija užsiėmė tik smulkūs sukčiai ir aferistai. Vėliau valstybinių įmonių vadovai suprato, kaip signatarų begalinio rūpesčio tauta dėka galima lengvai ir pigiai tapti valstybinio kapitalo privačiais savininkais. Buvo sukombinuota labai paprasta schema. Valstybinė įmonė atidaro savo sąskaita privačiame komerciniame banke, ten perveda savo lėšas. Tų komercinių bankų steigėjais buvo savi kombinatoriai. Vėliau tie patys įmonių vadovai paimdavo kreditus iš tų pačių bankų labai lengvatinėmis sąlygomis. Už tuos kreditus pigiai supirkdavo čekius ir taip įsigydavo savo gamyklas. Tai pirmas kombinavimo žingsnis. Antras kombinavimo žingsnis buvo, kad dar veikiančią valstybinę įmonę, kuri gamindavo gatavą produktą, aplipindavo įvairios paskirties uab-ais, kurių akcininkais ir vadovais būdavo tų pačių valstybinių įmonių vadovai ar jų giminės. Tie uab-ai pirkdavo ir tiekdavo žaliavas, parduodavo pagrindinės gamyklos pagamintą produkciją, tvarkė įmonės finansinius srautus ir t.t. Tai buvo formali pusė. Realiai tie visi UAB-ai išplukdydavo pinigus iš pagrindinės ir gaminančios produktą įmonės į nuosavus UAB-us. Tas pinigų išplovimas iš dar valstybinės įmonės vykdavo per dirbtines kainų žirkles, nemokant mėnesiais ir metais atlyginimų dirbantiesiems, per aukštas UAB-ų paslaugų kainas ir t.t. Galu gale valstybinė įmonė atsidurdavo ties bankroto riba arba bankrutuodavo, o UAB-ai praturtėdavo. Jie už išplautus pinigus susipirkdavo investicinius čekius ir taip prichvatizuodavo valstybines įmones. Toks kombinavimo procesas buvo matomas ir žinomas visiems, tame tarpe ir Vakarams. Bet ir reformatoriai, o tuo labiau Vakarai formaliai to nematė, nes nenorėjo matyti. Tai buvo globalistinių procesų taikymas pajungiant sau naujas teritorijas.Vienų tikslas buvo greitai ir pigiai pralobti, atsirevanšuoti už socializmą. Vakarams tai buvo puiki proga labai pigiai ir sau naudingai užimti naujas rinkas ir susikurti Vakarams ištikimą socialinį sluoksnį. Taip pat buvo sukurtos palankiausios aplinkybės Vakarų kapitalui pusvelčiui pasiimti ypatingai naudingas verslo sritis, kurių pagalba galima būtų pokomunistinėse valstybėse kontroliuoti ir formuoti jiems ištikimą valdžią. Taip sakant, apakusiems nuo godumo kombinatoriams buvo plikta galimybė užimti gatvių šlavimo, tualeto paslaugų ir kitu smulkiu verslu. O Vakarų kapitalas pusvelčiui užėmė bankų, draudimo, kitų finansinių paslaugų, telekomunikacijų, naftos, dujų verslą ir kitą strateginį verslą, per kurį galima kontroliuoti kitą verslą ir daryti lemiamą įtaką valstybės valdymui. Šiek tiek susikombinavęs turto ir pinigų, naujas, save pavadines demokratiniu, elitas dėl savo nešvarių darbų nusigando tautos ir nuskubėjo ieškoti naujo pono globėjo Vakaruose. Koks skirtumas, Vakarų ar Rytų ponui tarnauti, svarbiausia, kad ponas apsaugotų nuo nuosavos tautos. Todėl galvotrūkčiais ir nuolankiai parkritę ant kelių skubėjo į ES ir NATO. Svarbiausia buvo ne Lietuvos ar net savo rimtesni interesai, o susirasti globėją, kuris taptų grasinančiu vėzdu paklusniai valdyti nuskurdintą tautą. Bet kuri jėga, kuri nenorėtų besąlygiškai vykdyti jų interesų, tuoj apšaukiami kaip prorusiški ir su jais susidorojama. To akivaizdus pavyzdys - Prezidento R.Pakso nuvertimas. Tuo buvo tautai parodyta - privalote klausyti tik mūsų, kitaip bus blogai. Elitas skubiai keitė Konstituciją, pirmieji net neskaitę ratifikavo Konstituciją, siuntė visur savo karius, atsisako nuosavos valiutos ir t.t. Visa tai buvo logiška, nes kombinatorius yra labai įžūlus, bet ir labai bailus, jeigu pajunta teisingumo jėgą. Žinoma, kombinatoriai negali klestėti, jei nebūtų žioplių. Ypatingai yra blogai, jeigu žiopliai pradeda valdyti valstybę. Pasaulinis rekordinis žioplumo pavyzdys, kaip tai nebūtų gaila, yra Lietuva. To žioplumo simbolis yra įvykiai, susiję su AB “Mažeikių nafta” perleidimu “Williams” kompanijai. Po to - “Jukos”, ir toliau - nežinia kam. Net beraščiai indėnai 18 amžiuje nepasirašydavo su užkariautojais tokių žioplų sutarčių, kurias pasirašė Lietuvos patriotinis politinis elitas. Įsidėmėkime, indėnai tokių žioplų sutarčių nepasirašydavo, o Lietuvos elitas pasirašė laisva valia, niekieno nespaudžiamas. Už naftos įmonę, už kurią galima buvo gauti mažiausiai milijardą litų, nebuvo gautas nei vienas litas, o visus “Williams” kompanijos padarytus šimtais milijonais litų skaičiuojamus nuostolius ir net už prostitučių paslaugas prisiėmė Lietuvos valstybė. Tai unikalus istorinis žioplumo etalonas ir jį įamžinti yra būtina ir net įtraukti į ekonomikos vadovėlius, kad tauta amžiams atmintų žioplumo padarinius ir daugiau jie Lietuvoje nesikartotų.

       Valstybinio lygio žioplumas yra nepalyginamai blogesnė blogybė net už korupciją. Korumpuoti niekam niekada veltui neatiduoda. Jie dalijasi turtus ir pinigus. Jei AB “Mažeikių nafta” būtų privatizavę ne žiopliai, o korumpuoti, tai privatizavimo fondas būtų gavęs mažiausiai milijardą litų, o korumpuoti būtų gavę kokį šimtą milijonų litų ir valstybei jokių nuostolių niekas nebūtų pridaręs. Taigi Lietuva žioplumo užmiršti neturi teisės ir reikia įteisinti žioplių dieną. Bet jei istorijos tėkmėje išryškės .kad už AB “Mažeikių nafta” perleidimą “Williams” kažkas gavo 100 milijonų litų kyšį ir socdemų valdžia to nesurado, tai vis vien be žioplumo neapsieita.Galima būtų įvardinti ir daugiau ryškių žioplumo pavyzdžių, pvz., AB “Lietuvos Kuras” perleidimą už vieną litą ir t.t. Bet pasaulinio žioplumo etalono nepranoksta joks kitas žioplumas, kaip AB “Mažeikių nafta”perleidimas JAV kompanijai.

       Projekto tikslai yra asmeninis - išgarsinti save kaip tikrą patriotą, nes vis prikaišioja, kad mano pavardė nelietuviška, nekeikiu rusų, nepataikauju Vakarams. Visuomeninis - įamžinti Lietuvos gyvenimo tikrovę, įteisinant tinginio, kombinatoriaus ir žioplio dieną.

       Pagrindinis įstatymo projekto uždavinys - sudaryti visas prielaidas, kad ateityje valdžia Lietuvoje neatitektų žiopliams. Šie klausimai šiandien nereglamentuojami ir tai yra didelė neteisybė.

       Priėmus įstatymą laukiama labai teigiamų rezultatų: paspartės techninė, technologinė pažanga, kombinatoriai taps sąžiningais, tauta neatiduos valdžios žiopliams.

       Neigiamų rezultatų nebus. Tik sulaukus visuotino tautos pritarimo, galbūt visuotinu referendumu reikės ją įteisinti kaip išeiginę dieną. Štai, sakysime, gegužės pirmąją švęs tie, kurie myli darbą, nors ir menkai apmokamą, o gegužės antrą dieną švęs tinginiai, kombinatoriai ir žiopliai. Teks keisti įstatymą.

       Kriminogeninė situacija Lietuvoje pagerės, nes korumpuoti pajus savo vertę ir taps respektabiliais, o žiopliai negaus valdžios.

       Verslo sąlygos labai pagerės, nes korumpuoti taps respektabiliais, o žioplių neliks valdžioje. Valdžia dirbs, o ne užsiims skandalais.

       Įstatymo projektas savo pažangumu labai aplenkia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

       Biudžeto lėšų įstatymas nepareikalaus, priešingai, išvijus žioplius iš valdžios, biudžeto pajamos trečdaliu padidės.

       Įstatymo projekto autorius yra dangus pasiuntęs gerą mintį į sėdinčio ir tinginiaujančio po ąžuolu Seimo nario Juliaus Veselkos galvą.

       Šio įstatymo reikšminiai žodžiai: tinginys, kombinatorius, žioplys.
      
       2005-06-10

       Paruošė: Danguj pasiuntus dangišką mintį Seimo narys J. Veselka



       III DOKUMENTAS

       EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Kodas 188600362 Vilniaus 23-7a, LT – 01119 Vilnius faks. 2663679 tel. 2663687 El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.        ________________________________________________________________________

       Lietuvos Respublikos 2005- - Nr.
Seimui 2005-06-14 Nr. XP-595

       DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-595 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

       Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-595 pažymime, kad Europos Sąjungos teisė įstatymo projekte nagrinėjamų klausimų nereglamentuoja. Pastabų ar pasiūlymų neturime.

       Generalinio direktoriaus pavaduotoja Skirgailė Žalimienė



       IV DOKUMENTAS 

       LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
       TEISĖS DEPARTAMENTAS

       IŠVADA
       LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

       2005-06-21 Nr.XP-595
       Vilnius

       Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

       Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

       1. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymą, į atmintinų dienų sąrašą įtraukiant gegužės 2-ąją – tinginio, kombinatoriaus ir žioplio dieną.

       Teikiamo įstatymo projekto autoriaus motyvai, kurie jį paskatino teikti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir kurie išdėstyti aiškinamajame rašte, kelia abejonių. Pažymėtina, kad Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, vargu ar pateisins tokios įstatymo normos atsiradimą. Atkreiptinas dėmesys, kad priimamas teisės aktas maksimaliai atitiktų visuomenės gyvenimo poreikius ir būtų veiksmingas, būtina tiksliai prognozuoti pozityvius ir negatyvius jo įgyvendinimo padarinius. Teikiamo įstatymo priėmimas gali suskaldyti Lietuvos Respublikos visuomenę, ir vargu, ar tokio teisinio instituto buvimas prisidės prie tautinės santarvės. Reikėtų pastebėti, jog kiekvienos atmintinos dienos įteisinimas turi savo prasmę, paskirtį. Pagal nusistovėjusią įstatymų leidybos praktiką tokių dienų įteisinimas yra orientuotas į mūsų šalies istorines vertybes, papročius, o ne į atskirų žmonių gyvenimo būdą, polinkius ir kt. Be to, vargu ar teikiamame įstatymo projekte siūlomos dienos atsiradimas Atmintinų dienų įstatyme, praturtintų kultūrinį Lietuvos paveldą. Pažymėtina, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, tačiau ji niekada nėra toleravusi tinginystės, kombinatoriaus ar kitų veiksmų.

       Paanalizavus užsienio demokratinėse valstybėse atmintinų dienų įstatyminę bazę, galima teigti, kad pavyzdžiui Švedijoje visos oficialios šventės yra skirstomos į religines ir nereligines. Prie religinių švenčių yra priskirtos Kalėdos, Velykos, Visų šventųjų diena ir kitos panašaus pobūdžio šventės. Nereliginės šventės - Naujieji metai, Gegužės pirmoji (Valborg) ir Joninės. Britų minėtinos dienos - Britanijos Tautų Sąjungos diena, Motinos diena, Karalienės Elžbietos II gimtadienis, Joninės, Lapkričio 5-oji (pažyminti mėginimo susprogdinti Anglijos parlamentą 1605 m. metines), Pirmojo ir antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena ir kitos panašaus pobūdžio šventės. Kaip pavyzdį galėtume paminėti Prancūzijos atmintinas dienas, tai vasaros pradžia, Motinos diena, Tėvo diena ir kitos.

       Pažymėtina, kad Lietuvos valstybė yra visos Lietuvos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, suverenia viešąja valdžia suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo suformuluotą jurisprudenciją, Seimo narys yra Tautos atstovas ir turi atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, svarstytinas tokios atmintinos dienos reikalingumas Lietuvos visuomenei.

       2. Teikiamas įstatymo projektas taisytinas atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus (reikėtų nurodyti projekto oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašą bei teikiamo projekto viršuje, lapo dešiniajame kampe mažomis paryškintomis raidėmis įrašyti žodį “Projektas”).

       Teisės departamento vyriausioji specialistė Marytė Bagdonavičienė
       Sutinku: Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis