Š. m. spalio 15 d. į beveik tūkstančio miestų gatves išėjo 82-iejų šalių gyventojai, reikalaudami socialinių pokyčių ir tikrosios demokratijos. Didžiausi protestai užfiksuoti Romoje – iki 200 000 žmonių. Vakarų Europos sostinėse surengti dešimttūkstantinės demonstracijos. Kaimyninės Lenkijos sostinėje į gatves išėjo apie 1000 žmonių. Protesto akcijos buvo dvejose buvusių Sovietų Sąjungos šalių sostinėse – Taline (apie 100 žmonių) ir Maskvoje (apie 60 žmonių). Tuo tarpu Vilniuje spalio 15-osios protesto akcija, į kurią susirinko vos keliolika žmonių, buvo paversta visiška protesto parodija.

Protesto parodija ši akcija tapo ne dėl to, KIEK žmonių joje dalyvavo, o dėl to, KOKIE žmonės į ją atėjo. V.Kudirkos aikštėje mes pamatėme patriotinius lozungus ir kovą už tradicines vertybes eksploatuojantį populistą A. Matulevičių, viešose vietose itin agresyvų ir demonstratyviai pamaldų kedofilą M. Kuprevičių, homofobinių renginių ir piliečių sąšaukos „Už dorą ir tautą“ iniciatorių R. Repšį, mistinės Sarmatijos ir realių svastikų garbintoją L. Zeniauskį bei jų bičiulius.

Visą šią margą kompaniją vienijo anaiptol ne tie siekiai, kuriuos deklaruoja giminingi Ispanijos „¡Democracia real YA!“ ir JAV „Occupy Wall Street“ judėjimai. Šią publiką, prisidengusią „pasaulinės spalio 15 d. revoliucijos“ vėliava, į gatves išvedė atviras nacionalizmas, klerikalizmas, homofobija ir stiprios rankos troškimas, virtęs kraštutiniu autoritarizmu.

O viskas prasidėjo iki spalio 15-osios likus kelioms dienoms, kai tūlas Klaipėdos universiteto studentas Mykolas Kimtys savo bičiulio „sarmato“ L. Zeniauskio prašymu socialiniame „Facebook“ tinkle sukūrė grupę „Pasaulinė spalio 15-osios revoliucija Vilniuje“. Netrukus prie grupės prisijungė minėtoji ketveriukė, šie pakvietė savo bendraminčius, ir grupė ėmė veikti: keiksnoti globalųjį kapitalą ir bankininkus žydus, cituoti Bibliją ir S. Daukanto pasakas, svarstyti monarchijos privalumus prieš demokratiją, demaskuoti Tamsos ir DemonųKratų pinkles, o svarbiausia – regzti planus, kaip čia sukūrus didžią ir šlovingą „Lietuvos Karalystę“. Šių planų kulminacija tapo siekis pasodinti į „Lietuvos Karalystės" sostą D. Grybauskaitę ir Jėzų Kristų.

Kai kurie žmonės, pakviesti į šią grupę ar jon netyčia užklydę, karpė ausimis ir bandė tyliai prieštarauti tokiam begėdiškam „pasaulinės revoliucijos“ idėjų iškraipymui. Grupės iniciatoriai, aišku, bandė visaip slėpti savo užmačias, tačiau įtarumo sėkla sudygo ir į šitos kompanijos akciją atėjo itin mažai žmonių.

Šiame kontekste labai simptomiškas atrodo A.B. komentaras tame pačiame „Facebook“ tinkle: „Organizacinis komitetas rinkosi vietoje, kurioje gyvenu. Atėjo Zeniauskis, vyrukas skųsta galva, Lenino stiliaus paltu ir sunkiais batais ir kažkoks paauglį primenantis entuziastas. Sėdėjo virtuvėje, citavo Evangeliją ir mane įtikinėjo, kad yra kažkokie „visi”, kurie žino, kaip geriau ir turi neva pasisakyti. Pasakiau jiems, kad jokių „visų” nėra, negali būti ir jei net jie egzistuotų, aš asmeniškai niekada su jais neičiau. Paguodė: „Mes tave atversime, ir eisi rytoj su mumis”. Man atrodo, bet koks žmogus, turintis galvą, mano vietoje būtų taip pat nuo jų atsiribojęs. Beje, tie abstraktieji „visi” gimė būtent tuomet, kai paklausiiu apie jų programą ir politinius tikslus. Tada prasidėjo citatos iš Evangelijos, ir aš supratau, kad čia tiesiog susirinko sužalotos psichikos vyrukai, kurie vaikystėj skaitė pasakas apie Leniną ir konspiracinius butus.”

4-as iš kairės - Marius Kuprevičius

Iš kairės: 3. Linas Zeniauskis, 4. Mykolas Kimtys, 5. Algirdas Matulevičius. 6. Romualdas Repšys

Akcijai patyrus visišką fiasko, jos iniciatoriai prabilo visiškai atvirai, nė nebandydami maskuoti savo, atrodo, beprotiškų tikslų:

Mykolas Kimtys: „Visų pirma ačiū atėjusiems į aikštę, ačiū ir neatėjusiems ar stebėjusiems iš šalies. Atėjo laikas veikti realiai. Veiksmų planas: referendumu paleisti seimą, atkurti Lietuvos karalystę ir intronizuoti prezidentę Dalia Grybauskaitę.“

Romualdas Repšys: „Planas: vieningu veikimu pasiekiam, kad būtų laikomasi Konstitucijos. Tam reikia atnaujinti Konstitucinį teismą. Kaip rodo Seimo elgesys (visuomenės atspindys), esame prasigėrusi (seimūnų dauguma palaiko alkoholio reklamos draudimų apribojimų panaikinimą), bet dar galutinai neištvirkusi (Seime sukurta grupė apginti šeimai, kurioje yra 91 narys) tauta. Paskelbiame Dievo karalystę ir intronizuojame Jėzų Kristų.”

Mykolas Kimtys: „3ias etapas: intronizuojam Jėzų Kristų ir skelbiam Civitas Dei.”

Romualdas Repšys: „Daugelis, matosi, nesupranta, kad vakar prasidėjo Dvasinio atgimimo sąjūdis. Tas Sąjūdis, kuris prasidėjo prieš 20 metų, dėl mūsų pačių egoizmo buvo numarintas, tačiau liko likutis, kuris ir bus ateinančio sąjūdžio vedliai. Kai kuriuos jau matėte vakar. Su kuo ir sveikinu!“.

Žinoma, tokie „revoliuciniai“ planai negalėjo nepapiktinti dalies prie grupės prisijungusių žmonių, palaikančių tiesioginės demokratijos ir socialinio lygiateisiškumo idėją, kuri spalio 15 d. suvienijo šimtus tūkstančių protestuotojų visame pasaulyje. Štai keletas pasipiktinusių balsų:

Vytenis Burokas: „Apmaudu, atėjęs ir prisėdęs šalia pasijutau lyg eidamas riešutauti su velniu. Paklausiau susirinkusių kalbų ir supratau, kad jų galvoje tiesos monopolija ir jei ši tiesos monopolija įgytų galios pozicijų, visuomenėje įsivyrautų sarmato-pseudo-fašistinis valdymas. Kitaip mąstantys sėdėtų kalėjimuose ar bendruose kapinynuose būtų pakavoti. Liko tik atsistoti ir pasakius, kad nuo tokios ideologijos atsiriboju, išeiti, kad net statistiškai-vizualiai nebūčiau jų pusėj.“

Gediminas Gemskis: „Buvau nuėjęs pasižiūrėti. Reziumė: apgailėtinas ,,vaizdas“, tai čia ,,revoliucija“' buvo:) Nežinau, kas to renginio organizatoriai buvo, tačiau kai pamačiau A.Matulevičių, M.Kuprevičių ir kai kuriuos kitus asmenis, tai iš karto kilo atmetimo reakcija. Sugadinta akcija, nesinorėjo prie jų prieiti.“

Darius Pocevičius: „Deja, ši grupė labiau primena ne permainų reikalaujantį „Occupy Wall Street" judėjimą, o ultrakonservatyvų „Tea Party movement”. Šioje grupėje aktyviausiai reiškiasi monarchistai, svaičiojantys apie „Lietuvos karalystę", ir svastikomis apsikabinėję etnocentriški „sarmatai”, svaičiojantys apie pasaulinę LT imperiją. Su Zeniauskio „sarmatais”, Kuprevičiaus kedofilais ir patriotiniais Matulevičiaus populistais galima tik rengi pučą ir statyti į valdžią antrąjį Smetoną.”

Ričardas Liudvikas Žukauskas: „Pasaulio žmonės vieningai kovoja ne už Lietuvos Karalystės atkūrimą arba „Dievą“, arba dar kažkokią klastotę; jie reikalauja iš valdininkų žmogiškumo, reikalauja lygybės, kovoja prieš skurdą, nesąžiningumą, visą tą korupcingą moderniąją sistemą, consumer society (vartotojų visuomenę). Todėl, mano manymu, yra tiesiog paradoksalu, apie ką šioje grupėje kalbamą, ko čia reikalaujama ir kaip čia elgiamasi.“

Ričardas Sinkevičius: „Jei čia yra Lietuvos atsakas šiam judėjimui, tai aš nedalyvauju. Jei būčiau bedarbis, susikraučiau daiktus ir važiuočiau į artimiausią okupaciją užsienyje. Lietuvoje Occupy Wall Street ESMĖ paskendo RADIKALŲ jūroje.“

Eugenijus Misiūnas: „Jeigu būtų susirinkę bent trys šimtai antikapitalistų, participatory democracy and economy šalininkų, tie matulevičiai ir panašūs būtų ištirpę. Išvada, kad jų kol kas labai ir labai mažai, tad ir toliau reikia šviestis ir dalintis idėjomis. Tų trijų šimtų paprasčiausiai nėra. Problema ta, kad žmonės dar netiki, kad ką nors patys galėtų pakeisti.”

FB grupė „Pasaulinė spalio 15-osios revoliucija Vilniuje“ veikia toliau. Jos dalyviai toliau mąsto, kaip sukurti Lietuvos karalystę (trečiąjį Lietuvos Reichą).

a.lt info

2011 10 17