Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos Respublika dabar veda derybas dėl tolesnio Ignalinos atominės elektrinės (AE) finansavimo. Kita vertus, Lietuvos vyriausybė, prisiėmusi įsipareigojimus uždaryti Ignalinos AE, forsuoja naujos Visagino AE projektą. Tai svarbi aplinkybė. Šie du projektai yra neatsiejami sprendžiant Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimą.
Akivaizdu, kad naujam projektui planuojama panaudoti uždaromos AE infrastruktūrą – ne tik elektros perdavimo linijas, bet ir atliekų saugyklas. Būtų neteisinga, jei visa tai naujos atominės elektrinės statytojams atitektų už dyką.
Puiku, kad ES padeda uždaryti pavojingą Ignalinos AE, demontuoti reaktorius, sutvarkyti radioaktyvias atliekas ir išspręsti su uždarymu susijusius socialinius klausimus. Bet būtų visiškai neprotinga, jei ES imtų finansuoti naujo atominio reaktoriaus statybą. Ką gaus visuomenė, realizavusi abu šiuos projektus? Vietovė ir toliau bus itin pavojinga, toliau kaupsis radioaktyvios atliekos, jų tvarkymo problema tik gilės.
Visiškai ne to siekia ES, prisiėmusi įsipareigojimą finansuoti Ignalinos AE uždarymą ir taip padidinti saugumą regione. Todėl būtų neteisinga iš ES lėšų finansuoti naujam reaktoriui būtiną infrastruktūrą. Naujo pavojingo objekto statybos iniciatoriai turėtų patys apmokėti šiuos kaštus. Jie turi aiškiai pasakyti, kokią finansinę naštą yra pasirengę prisiimti. Europos Sąjunga turėtų dengti Visagino AE uždarymo kaštus tik tuo atveju, jei iš skiriamų pinigų nebus finansuojama naujojo reaktoriaus infrastruktūra.
Lietuva jau patyrė neigiamą atominės energetikos poveikį energetikos plėtrai. Pastačius Ignalinos AE, buvo apleista ar uždaryta daugybė iki tol veikusių energetikos objektų, tarp jų ir gaminusių energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Jų plėtra tapo galima tik sustabdžiuss Ignalinos AE. Atominė elektrinė generuodavo didžiulius perteklinės energijos kiekius, kuriuos buvo galima parduoti žemiau savikainos į kaimynines šalis. Tai iškreipė konkurenciją ir stabdė atsinaujinančios energetikos plėtrą visame regione.
Ignalinos AE uždarymo procesas paskatino sparčią atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtrą, taip pat paspartėjo regiono energetikos objektų modernizavimo procesas. Miestams ir pramonės objektams šiluminę energiją tiekiančios jėgainės buvo sparčiai pertvarkomos į kogeneracines, kombinuotai šilumą ir elektros energiją tiekiančias jėgaines. Pažanga akivaizdi, nes uždarius Ignalinos AE energijos regione nepritrūko, nepaisant visų atominės energetikos šalininkų gąsdinimų.
Vis dėlto atominės energetikos lobistams pavyko šaliai primesti Visagino AE projektą. Šį sprendimą be didesnių diskusijų priėmė politinis Lietuvos elitas, pasislėpęs už uždarų durų. Lietuvos žmonių nuomonės niekas neklausė.
Šis projektas iš pat pradžių ėmė neigiamai veikti energetikos plėtrą. Galime prisiminti fiasko patyrusį „Leo LT” projektą. Jo pasekmė – 700 milijonų litų investicijų pasitraukė iš energetikos. Vyriausybė tokią sumą sumokėjo privačiam investuotojui su sąlyga, kad šis pasitrauktų iš vienašališkai nutraukiamo „Leo LT” projekto.
Kitas smūgis energetikos plėtrai – Lietuvos vyriausybė ėmė stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą, per savo kontroliuojamas įstaigas atsisakydama teikti ES lėšas atsinaujinančių šaltinių energetiniams projektams. Šalies teismai nagrinėjo ne vieną vyriausybinių institucijų pralaimėtą bylą dėl tokių objektų finansavimo žemės ūkyje.
Kitas dabar teismų nagrinėjamas klausimas susijęs su kogeneracinėmis jėgainėmis – jos irgi priskiriamos žaliosios energetikos sričiai. Čia tiktų pacituoti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2011 m. spalio 21 d. pranešimą spaudai:
„Konkurencijos taryba spalio 20 d. priėmė nutarimą pradėti tyrimą dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimą elektros energetikos sektoriuje reglamentuojančių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Tyrimas pradėtas gavus Lietuvos pramoninkų konfederacijos kreipimąsi į Konkurencijos tarybą dėl kai kurių Energetikos ministro įsakymų ir jų pagrindu priimtos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų skaičiavimo metodikos galimo prieštaravimo Konkurencijos įstatymui.“
Dėl tų pačių VIAP energetikos ministeriją paduoti į teismą savo energetikus įpareigojo Vilniaus miestas. Konflikto esmė – per VIAP dotuojama dujas naudojanti Elektrėnų elektrinė, gaminanti energiją neefektyviai. Sakoma, kad ji užtikrina sistemai būtiną rezervą, nors tą rezervą gali užtikrinti ir bet kuri kogeneracinė jėgainė, kurių dabar gana daug ir jų pajėgumai Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ne tokie jau maži. Atkreipkime dėmesį, kad veikiant Ignalinos AE buvo svarbu išlaikyti rezervinį energijos gamybos pajėgumą tam atvejui, jei tektų nenumatytai stabdyti brandolinius reaktorius. Dabar modernizuotų elektrinių sąskaita bandoma išlaikyti atominei reikalingą infrastruktūrą.
Dar vienas dalykas, į kurį norėtųsi atkreipti dėmesį, yra vėluojantys Ignalinos AE uždarymo darbai, žymiai didinanyis tų darbų kaštus. Teisėtas klausimas – kodėl šie darbai yra vilkinami? Atsakymo neturime. Bet akivaizdu, kad vėlinant uždarymo darbus atsiranda galimybė juos atlikti taip, kad sukurta infrastruktūra kuo geriau tiktų naujojo reaktoriaus reikmėms.
Neteisinga, kad ES lėšomis finasuojamas Lietuvos energetikos žlugdymas vardan vieno pavojingo, neskaidraus, abejotinos visuomeninės vertės projekto, kurį jo lobistai siekia pastatyti už visuomenės lėšas. Būtų teisinga, jei ES sustabdytų ar iki minimumo sumažintų Ignalinos AE uždarymo finansavimą ir taip nustotų remti naujos Visagino AE reaktoriaus statybas.
Evaldas Balčiūnas
2011 11 09
