
Indija - tai daugiau kaip milijardą gyventojų turinti itin neturtinga šalis, todėl šis G. Busho „atradimas” jiems nuskambėjo kaip pasityčiojimas iš varganos jų padėties. Indijos politikai griebėsi kritikuoti G.W.Bushą ir šaipytis iš pačių amerikiečių, kurie „patys turėtų pasirūpinti savo nutukimu, prieš mus (indus) mokydami“.
Indijos gynybos minstras A. K. Antony pavadino G. Busho kalbą „žiauriais juokais”. Jo manymu, pasaulinės maisto produktų kainos auga, nes JAV administracija skatina žemės naudojimą biokuro žaliavų auginimui. Ministras JAV politiką įvardino „viena iš grūdų deficito priežastimi” ir paradino Baltuosius Rūmus atsisakyti subsidijuoti fermerius, kurie augina žemės ūkio kultūras etanolio gamybai.
Vienas iš Indijos komunistų partijos (marksistų) lyderių Doriswami Raja priminė, jog skirtingai nei Amerika, Indija pati augina sau maistą, o ne „eksploatuoja kitas tautas, kaip amerikiečių imperialistai”. Marksistinės pakraipos komunistų partijos sekretorius Prakashas Karatas G. Busho žodžius pavadino bejausmiais, nes milijonai Indijos žmonių kenčia nuo alkio.

Aišku, galima tik pasijuokti iš nevykusių JAV prezidento argumentų, tačiau kol kas niekas nepateikia aiškaus atsakymo, kodėl perteklių demonstruojančiame pasaulyje staiga kyla visuotinio maisto stygiaus pavojus. JAV prezidentas kukliai nutylėjo esminę aplinkybę: grūdų kainos dvigubai pakilo rekordinio derliaus metais. Daugelis rimtų ekonomistų mano, jog maisto produktų krizė yra PROGRAMUOJAMA, O NE PROGNOZUOJAMA, kad pagrindinė šios krizės priežastis - išsigimusi finansinė kapitalizmo sistema, užprogramuojanti „grynąją infliaciją" ir sukelianti permanentines krizes.
Darius Pocevičius
2008.05.18