Vakar, birželio 12 d., Klaipėdos kiemus valančių kiemsargių kantrybė išseko - jie paskelbė neterminuotą streiką ir pasiūlė miesto valdžiai pačiai šluoti kiemus. Pranešimus apie pradėtą neterminuotą streiką Klaipėdos savivaldybės administracija jau gavo iš keturių namų valdų - "Ąžuolyno valdų", "Vingio valdų", "Mūsų namų valdų" ir "Pempininkų valdų". Tad jų teritorijos nuo vakar nevalomos, išskyrus daugiabučių namų savininkų bendrijoms priklausančius namus, kurių kiemus valo jų samdyti kiemsargiai. Prie kolegų, reikalaujančių didesnių atlyginimų, netrukus žada prisijungti ir likusių 6 namų valdų kiemsargiai.

      Tokios radikalios protesto formos - streiko - kiemsargiai griebėsi ne iš gero gyvenimo. Jie skundžiasi, kad savivaldybės administracija, pasirašiusi sutartis su valdomis, nuo balandžio 1 d. pinigų kiemams valyti skiria nebe 5, o tik 3 kartus per savaitę. Esą anksčiau už savo darbą jie bent minimumą gaudavo, o šiuo metu algos sumažėjo, nors tenka iškuopti tiek pat šiukšlių, tik nebe per penkias, o per 3 dienas. Sumažėjo ir bendra kiemsargiams skiriama lėšų suma - pernai kiemams valyti savivaldybė per mėnesį skirdavo 600 tūkst. litų, o šiemet - tik 250 tūkst. litų.

     Š.m. gegužės 16 d. keliasdešimt kiemsargių jau buvo užgulę Klaipėdos avivaldybę ir reikalavo išspręsti problemas, tačiau išgirdo atsakymą, kad pinigų nėra, ir siūlymą ieškotis kito darbo, jei šis netenkina lūkesčių. "Tarybiniais laikais kiemsargio profesija būdavo gerbiama. Mes gaudavome ir nemokamo pieno, nemokėdavome už elektrą. Valdžia tada suprato, kad kiemsargio darbas kenkia sveikatai, galima užsikrėsti įvairiomis ligomis, jau nekalbant apie darbo krūvį", - su nostalgija prisiminė kiemsargiai.

      Šiandien Klaipėdos savivaldybės administracija ketina aiškintis, kokia padėtis yra valdose, kurių kiemsargiai streikuoja. Jeigu paaiškės, kad kiemai nevalomi, valdoms gresia iki 2 tūkst. litų baudos ir sutarčių nutraukimas. „Kol kas per anksti spręsti, kas valys kiemus. Bet mums įstatymai leidžia ekstra atveju parinkti kitą paslaugos teikėją. Savivaldybė užtikrins, kad miestas būtų švarus“, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Tačiau kiemsargiai mano, kad tokie savivaldybės grasinimai yra be pagrindo: surasti kito rangovo savivaldybei nepavyks, nes už tokius mažus pinigus niekas nesutiks dirbti.

      Klaipėdos kiemsargiai nesubūrė profesinės sąjungos, o be jos jie negali paskelbti oficialaus streiko. Todėl savivaldybės administracijos atstovai šį streiką vertina kaip pravaikštą.

      Siūlome susipažinti su LPS „Solidarums” aiškinimu „Ką reikia daryti, kad streikas būtų teisėtas?”: (www.lps.lt)

      Kai streikuoja vaikų darželio auklėtojos, vadovaujanti streikui profesinė sąjunga turi užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą. Pavesti vaikus prižiūrėti valytojoms ar kiemsargiams draudžiama dėl higienos normų reikalavimų. Tam, kad streikas būtų teisėtas, reikalinga laikytis streiko procedūrų.

      Streiko procedūras detaliai reglamentuoja Darbo kodekso X skirsnis KOLEKTYVINIŲ DARBO GINČŲ REGLAMENTAVIMAS  Reikalavimus darbdaviui turi teisę iškelti įmonės profesinė sąjunga arba profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, arba profesinių sąjungų organizacijos; jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai,  darbo taryba. Gavęs reikalavimus darbdavys privalo juos išnagrinėti ir per septynias dienas nuo gavimo dienos savo sprendimą raštu pranešti reikalavimus iškėlusiam ir pateikusiam subjektui. Jeigu sprendimas reikalavimus iškėlusio ir pateikusio subjekto nepatenkino, šalys gali pasitelkti tarpininko paslaugas arba perduoti ginčą nagrinėti taikinimo komisijai, darbo arbitražui arba trečiųjų teismui.

      Taikinimo komisija sudaroma iš reikalavimus iškėlusių ir gavusių subjektų vienodo skaičiaus įgaliotų atstovų. Komisijos narių skaičius nustatomas remiantis šalių susitarimu. Ji turi būti sudaryta per septynias dienas nuo reikalavimą gavusio subjekto atsisakymo patenkinti reikalavimus arba jeigu per tą laiką atsakymas negautas. Šalims nesutarus dėl taikinimo komisijos narių skaičiaus, jos savo nuožiūra deleguoja į taikinimo komisiją savo atstovus. Nuo kiekvienos šalies negali būti daugiau kaip po penkis atstovus. Taikinimo komisija iš narių išrenka pirmininką ir sekretorių. Šalių sutarimu taikinimo komisijai pirmininkauti gali būti skiriamas nepriklausomas tarpininkas. Ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra būtina kolektyvinio ginčo nagrinėjimo stadija. Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per septynias dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. Šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas. Šalių atstovai į taikinimo komisijos posėdį kolektyviniam ginčui nagrinėti turi teisę pakviesti specialistų (konsultantų, ekspertų ir kt.). Darbdavys taikinimo komisijai turi sudaryti darbo sąlygas: suteikti patalpas ir būtiną informaciją. Taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalių susitarimu, įforminamas surašant protokolą ir šalims privalomas vykdyti sprendime nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, komisija gali perduoti juos nagrinėti darbo arbitražui, trečiųjų teismui arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimo surašymo. Taikinimo komisijos sprendimas turi būti paskelbiamas darbuotojams.

      Darbo arbitražas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė. Darbo arbitražo sudėtį, ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Darbo arbitražo nuostatai.

      Trečiųjų teismo teisėjus po vieną ar po kelis skiria kolektyvinio ginčo šalys ir įformina tai rašytine sutartimi. Ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Trečiųjų teismo nuostatai. Darbo arbitražas, trečiųjų teismas turi per keturiolika dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą. Darbo arbitražo ir trečiųjų teismo sprendimai ginčo šalims yra privalomi.

      Streikas - tai vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas. Priimti sprendimą skelbti streiką (taip pat įspėjamąjį) turi teisę profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, sprendimą skelbti streiką įmonėje arba jos struktūriniame padalinyje turi teisę darbo taryba. Streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė: skelbti streiką įmonėje - du trečdaliai įmonės darbuotojų; skelbti streiką įmonės struktūriniame padalinyje - du trečdaliai to padalinio darbuotojų ir ne mažiau kaip pusė visos įmonės darbuotojų.

      Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas pasiunčiant jam šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedūros metu. Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis streikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Apie šį streiką darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas.

      Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, centralizuoto elektros energijos, šilumos tiekimo ir dujų tiekimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar sveikatai, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.

      Draudžiama skelbti streiką vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose (išskyrus asmenims, ten dirbantiems pagal darbo sutartis), greitosios medicinos pagalbos tarnybose. Šių tarnybų darbuotojų reikalavimus sprendžia Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos išvadą..

      Kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi.

      Streikui vadovauja profesinės sąjungos atstovaujamasis organas ar jos sudarytas streiko komitetas arba darbo taryba.

      Streiko metu turi būti užtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos). Jas pagal kompetenciją nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos išvadą, arba savivaldybės vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su kolektyvinio ginčo šalimis. Šių sąlygų vykdymą užtikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir jų paskirti darbuotojai.

      Paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylą turi išnagrinėti per dešimt dienų. Teismas pripažįsta streiką neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams arba jeigu jis paskelbtas nesilaikant šiame Kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

      Jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti.

      Niekas negali būti verčiamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike. Streiko laikotarpiu streike dalyvaujantiems darbuotojams darbo sutarties vykdymas sustabdomas išsaugant darbo stažą, aprūpinimą pagal valstybinį socialinį draudimą. Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas atlyginimas, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų atlikti savo darbo funkcijas. Derybose dėl streiko užbaigimo gali būti susitarta, kad streikuotojams bus išmokėtas visas darbo užmokestis arba jo dalis. Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės arba jie gali būti jų sutikimu perkelti į kitą darbą. Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus šio Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

      Neteisėto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lėšomis ir turtu privalo atlyginti profesinė sąjunga, jeigu ji šį streiką skelbė ir jam vadovavo arba jei streikui vadovavo jos sudarytas streiko komitetas. Jeigu nuostoliams atlyginti profesinės sąjungos lėšų nepakanka, darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms, įstatymų nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms. Tuo atveju, kai neteisėtą streiką organizavo ir jam vadovavo darbo taryba, tokio streiko metu padarytiems nuostoliams atlyginti darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms, įstatymų nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms.

      anarchija.lt info
      2008.06.13