Šį antradienį pagaliau įvyko sandėris tarp JAV ir Čekijos vyriausybių. Jau prieš pusantrų metų buvo paskelbta apie Pentagono ketinimus dislokuoti Čekijos teritorijoje JAV priešraketinės gynybos (PRG) elementus – radiolokacinę stotį, kuri paprastumo dėlei vadinama tiesiog „radaru”. Nuo pat tos dienos prasidėjo ir čekų protestai prieš Amerikos užmačias Rytų Europoje. Buvo pasitelktos pačios įvairiausios pilietinio pasipriešinimo formos – nuo teatralizuotų akcijų iki bado streikų. Per visą šį laikotarpį viešoji čekų nuomonė Amerikos radaro atžvilgiu buvo itin neigiama – įvairių apklausų duomenimis, JAV priešraketinės sistemos dislokavimui Čekijos teritorijoje nepritarė nuo 58 iki 76 proc. Čekijos gyventojų. Teigiama, kad peticiją prieš skydą jau pasirašė daugiau nei 100 tūkst. čekų, o opozicinės partijos reikalauja surengti referendumą.. Nepaisant tokios čekų nuomonės, 2008 m. liepos 8 d. dešiniąją Čekijos vyriausybę atstovaujantis užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas ir JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pasirašė susitarimą dėl Amerikos PRG sistemos dislokavimo Čekijoje. Liko tik susitarti dėl JAV karių buvimo Čekijoje sąlygų.
Vašingtonui niekaip nepavyksta susitarti ir su Lenkija, kurioje iš pat pradžių buvo planuota įkurdinti raketų perėmėjų bazę. Kovo pabaigoje įvykę neramumai Slupsko mieste sukėlė valdžios įniršį, prieš vietinius gyventojus ir aktyvistus buvo imtasi prievartos, bet žmonių tvirtumo išsigando net proamerikietiška Lenkijos valdžia.
Kokie buvo aktyvistų argumentai? Pirmiausiai, pati JAV valdžia sutinka, kad nei Irano, nei kurios kitos pasaulio supervalstybės priešininkės grėsmė yra neįrodyta. Būtent nuo šalies - priešininkės JAV turi saugoti minėtoji gynybos sistema. Antra, aktyvistai mano, kad priešraketinės sistemos įdiegimas Lenkijoje, Čekijoje, Lietuvoje ar kitose Rytų Europos šalyse sukels naujas ginklavimosi varžybas. Tai gali atnešti daug nelaimių, ir, mūsų nuomone, yra blogas sprendimas. Trečia, nėra įrodymų, kad minėtoji sistema yra efektyvi. Labai svarbi ketvirta priežastis – raketos gali būti naudojamos ir puolimui. Ketvirta, JAV valdžia į karines bazes Europoje nesąžiningai atveža branduolinių ginklų. Šių metų pradžioje Belgijos vyriausybė pažymėjo, kad šalies teritorijoje slaptai laikomi branduoliniai ginklai. Branduoliniai ginklai yra masinio naikinimo ginklai ir turi būti eliminuoti. Nėra garantijos, kad branduoliniai ginklai nebus slaptai laikomi Rytų Europoje.
Aktyvios vietinių gyventojų ir aktyvistų protesto akcijos rodo tai, kad Vidurio Europa pasijuto tapusi ne PRG sistemos saugomu objektu, o taikiniu. Valdžios institucijos ir korporacijos nukreipia šią sistemą prieš vietinius gyventojus, siekdamos juos įbauginti ir priversti paklusti. PRG skydas tapo Naujosios Pasaulinės tvarkos skydu prieš ja nepatenkintus, ekonominės krizės nustekentus ir už savo teises kovoti kylančius Rytų Europos gyventojus, tai yra, mus. Rytų Europa tampa naujų socialinių konfrontacijų židiniu.
Po Naomi Klein knygoje „Šoko terapija“ aprašytų posovietinės krizės metų žmonės tampa kritiškesni valdžios veiksmams, pasaulinio kapitalo skverbimuisi, visagalei privatizacijai, gausėja ir tampa drąsesni įvairūs socialiniai judėjimai. Darbo jėgos emigracija paskatino žemesniųjų sluoksnių sąmoningumo augimą, kovą už socialines garantijas ir prieš išnaudojimą darbe. Rinkos hegemonijos stabilumui dar didesnį smūgį sudavė pasaulinė ekonominė krizė, išprovokuota JAV visame pasaulyje kariaujamų beviltiškų karų, kapitalistinių korporacijų vykdomų finansinių machinacijų ir spekuliacijų. Afrikoje ir Azijoje kyla maisto riaušės , Europos bosus jau gerą pusmetį gąsdina streiko šmėkla. Kaip tik šiuo metu Rytų Europos šalyse įsikūrusios Vakarų korporacijos patiria neregėtus nemalonumus: ten, kur joms ilgą laiką pavyko išlaikyti „stabilią ir konkurencingą“ aplinką – vyko pasyvaus prisitaikymo prie rinkos procesai, nebuvo aktyvaus organizuoto darbininkų judėjimo – dabar kuriasi pirmosios nevalstybinės profsąjungos.
Štai Lenkijoje liepos 4-ąją prasidėjo akcijų prieš vertimų ir programavimo kompaniją Lionbridge savaitė, kurios metu siekiama apginti darbininkus, kuriančius profsąjungą. Darbininkų grupės iš Airijos, Lenkijos, Danijos, Ispanijos, Amerikos ir kitų šalių piketuos prie Lionbridge kontorų ir taip parems Jakubą G. iš Lenkijos, iškėlusį kompanijai bylą.
Jakubas dirbo kompanijai beveik 8 metus ir kilo karjeros laiptais, kol netapo profsąjungos aktyvistu ir organizatoriumi. Netrukus po to, kai profsąjunga buvo įkurta Varšuvoje, jį Lionbridge atleido iš darbo. Kad būtų galima prasilenkti su Lenkijos įstatymais, draudžiančiais atleisti profsąjungų atstovus be rimtos priežasties, bosai pasakė, kad Jakubas pateikė konfidencialią kompanijos informaciją internete.
Prieš profsąjungą buvo pradėta propagandinė kampanija. Atsirado komentarai, kad „profsąjungos kelia grėsmę kompanijos konkurencingumui“, kad „JAV įsikūrusi kompanijos valdžia nuspręs perkelti gamybą į tokias šalis, kaip Kinija ar Indija, kuriose nėra profsąjungų“, kad „Lenkijos filialo darbuotojai praras darbus, nes buvo sukurta profsąjunga“. Bosai leido suprasti, kad profsąjunga – tai blogiausia, kas gali nutikti darbininkams. Nepaisant to, profsąjunga dirba kartu su skirtingais tinklais ir organizacijomis, kurios rūpinasi darbininkų teisėmis ir socialiniu teisingumu: Tarptautine darbininkų asociacija, Darbininkų solidarumo judėjimu, Pasaulio pramonės darbininkais ir kitomis organizacijomis... Aktyvistai tikisi, kad Lionbridge bus priverstas atšaukti neteisėtą atleidimą iš darbo ir ateityje labiau gerbti darbininkų teises. Taip pat tikimasi, kad viešumas paskatins aktyviau organizuotis darbininkus. Tai, aktyvistų nuomone, būtų netikėta korporacinei valdžiai, kuri turbūt tikėjosi sužlugdyti profsąjungų judėjimą dabar ir visiems laikams.
Čekijoje dirbantieji taip pat kyla į kovą. Birželio 24-ąją šioje šalyje įvyko visuotinis įspėjamasis streikas. Jis truko vieną valandą, ir jame dalyvavo apie 900 tūkst. žmonių. Buvo nutrauktas darbas įmonėse, sustojo visuomeninis transportas ir traukiniai. Streiko metu buvo protestuojama prieš dešiniųjų vyriausybės numatomas „taupymo priemones“, dėl kurių Čekijos parlamentas balsuos dar šią savaitę. Visuotiniame streike dalyvavo viešojo susisiekimo, pašto tarnybos, didžiųjų pramonės įmonių, geležinkelių darbuotojai, taksistai, mokytojai bei gydytojai. Mokytojai reikalavo didesnių atlyginimų, o gydytojai protestavo prieš planus universitetines klinikas paversti ūkiskaitinėmis bendrovėmis. Profsąjungos tvirtina, kad vyriausybės pertvarkos – panaikinta progresyvinė mokesčių sistema ir iki 65 metų vėlinamas pensijinis amžius – iššauks infliacijos augimą ir sumažins viešojo sektoriaus darbuotojų realų atlyginimą.
Kaip teigia profsąjungų lyderiai, reformos yra „antisocialinio charakterio, naudingos tik patiems turtingiausiems visuomenės nariams ir varžo finansinius interesus dirbančiųjų, kurių realiosios pajamos vis mažėja“.
Amerikos radarų šmėkla pakibo ir virš Lietuvos. Premjeras Gediminas Kirkilas Vašingtone susitiko su Pentagono vadovu Robertu Gatesu. Po jo Pentagono vadovas pareiškė: „Jeigu dabar su Lenkija vedamos derybos dėl gaudomųjų raketų dislokavimo baigtųsi be rezultatų, tai Lietuva taptų gera alternatyvia aikštele JAV raketoms dislokuoti“. Tuo tarpu Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas leido suprasti, kad Lietuvos vyriausybė pasirengusi apsvarstyti raketų dislokavimo galimybę. Pentagono vadovas pareiškė esąs dėkingas už tai.
Taip ir Lietuva tampa šalimi, kurios valdžia, klastingai ignoruodama nutildytos visuomenės interesus, ketina apsiginkluoti. Nuo rusų? O gal nuo pačių mūsų? Anksčiau minėti aktyvistų argumentai bet kokias valdžios užuominas apie radarų keliamą saugumą paverčia totaliu absurdu. Prisiminus pasaulinės ekonominės krizės padarinius Lietuvai, naujai įsikūrusių profsąjungų kovą už darbininkų interesus, mokytojų, vežėjų ir parduotuvių apsaugininkų streikus, PRG elementų diegimas neatrodo toks absurdiškas. Ginklavimosi aukomis tampame mes patys – aktyvistai, dirbantieji. Ir Platelių gyventojai. Negatyvūs globaliniai reiškiniai tarsi ginklo vamzdis atgręžiamas į mus visus – todėl kažkur toli vykstančios socialinės konfrontacijos irgi tampa mūsų, mano ir tavo, kova.
Mireko Topolaneko vadovaujama Čekijos vyriausybė jau minėtą visuotinį šios šalies darbuotojų streiką pavadino socialistų ir komunistų politine intriga, kurios pasekmes pajus milijonai čekų ir šalies svečių. Ar minėtos pasekmės – ne PRG skydas? Matyt, taip. Juk Iranas, Rusija ir kitos priešiškos šalys tampa tik pretekstu, kai pačiose šalyse reikia apginti Naująją pasaulio tvarką, prieš kurią maištauja vis daugiau gyventojų, nenorinčių skursti ir prarasti žmogiškojo orumo.
Bernardinai.lt
2008.07.09.
