Liūdnos gruzinų folkloro melodijos per Lietuvos nacionalinį radiją nesiliauja graudinusios nuo pat rugpjūčio 8-osios. Kalnų piemenų dainos, truputį primenančios lietuviškas raudas, tarsi vėl ir vėl primena, kad gruzinai, kaip ir lietuviai – daug iškentusi tauta, o  dabar dar labiau kenčia ir rauda.  Šiandien per nacionalinį radiją girdėjau gruzinišką Ravelio „Bolero“ interpretaciją (irgi rūsčiai liūdną), kuri turėjo pasufleruoti, kad Gruzija – Europos  kultūros dalis. Subtili meninė propaganda, pamaniau:)

 

       Dar pamaniau, kad taip bandoma pasakyti, kad visi lietuviai yra už Gruziją ir kad rusų reikia ne tik nemylėti, bet gal ir atsisakyti jų muzikos. Ir tada su užuojauta pagalvojau apie Kristupo festivalio organizatorius, kurie jau išleido pinigus rusų balalaikininko O. Gitlino kelionpinigiams: jis jau atvyksta į Vilnių ir poryt koncertuos pagal seniai suplanuotą programą.


       Ajajai, kaip negerai išėjo (va, jums ir nesidomėt politika, gerbiami kultūrininkai). „Aukštąją“ kultūrą ir valstybinę nomenklatūrą aptarnaujančiai VšĮ Kristupo festivalis“ – nepasisekė. Nors afišose O. Gitlinas vadinamas „balalaikos Paganiniu“, bet vis tiek rusas... Neįsipaišys dabar programa į naujai „nuleistus“ kultūrinės propagandos rėmus.

       Tačiau toli neplanuojantys ir aktyvūs žmogėnai, politikai ir šiaip personažai greit sumojo, ką reikia daryt ir ką palaikyti pelnant įtakingųjų simpatijas.

       Pvz., jau šeštadienio ryte jaunoji  konservatorių karjeristė Radvilė Morkūnaitė suspėjo suagituoti  piketams prie Rusijos ir Gruzijos ambasadų ir į juos sukviesti tokias asmenybes, kaip  disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, jaunalietuvis politikas Stanislovas Buškevičius ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Monsinjoras, nuolat kurstantis ksenofobiją, homofobiją ir kitokias fobijas, piketuose ragino... atginti ir paremti kiekvieną, kuris kenčia ir yra persekiojamas (!!!).

       Politinis „konservų“ elitas tik sekmadienį (kur jau jiems spėt paskui Abramikienės padėjėją Radvilę) išplatino pranešimą, jog „kviečia solidarizuotis su Gruzijos piliečiais“. Solidarizavimasis vyks taip: piketai prie Rusijos ambasados, mitingas žygiuojant prie Seimo ir atgal, ir, aišku, Šv. Mišios (už taiką pasaulyje) Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Gražu, tauru, graudulinga:)

       Visa tauta pajungta ištikimai mylėti gruzinus ir už juos melstis.

       Tikriausiai šios meilės įkvėpti, lietuviai kalena klaviatūromis ir šimtais „postina“ tokio turinio komentarus: „NEKENCIU rusu!!!“, „debilu ta tauta yra kacapu... jie kaip bacilos, parazitai yra sioje zemeje... isnaikinti ta tauta reikia nuo zemes pavirsiaus...“, „GERAS RUSAS - NEJUDANTIS RUSAS“, „Nepalikt Lietuvoje nei vieno kacapiško išgamos“.

       Neramu man dėl balalaikininko, neramu ir dėl sūnaus draugo Toliko, kuris jau antra diena ateina patikrint, ar mano sūnus lietuvis dar su juo draugauja. Tolikas puikiai moka lietuviškai ir turi namuose kompiuterį. Įdomu, kas dedasi vaiko galvoje, kai perskaito tokius komentarus. Įdomu, kas monsinjorui A. Svarinskui tie kenčiantys ir persekiojami? Ar tik lietuviai (gal dar gruzinai) turi sielas ir jausmus? 

       Nijolė Veksaitė
      2008.08.11