Didžiausios JAV telefono ir kabelinių tinklų kompanijos kuria strategijas, kurios transformuotų laisvą, atvirą ir bešališką šiandienos internetą į privačių paslaugų rinkinį, reikalausiantį pinigų praktiškai už viską, ką mes veikiame internete.
„Verizon“, „Comcast“, „Bell South“ ir kiti komunikacijų gigantai vysto strategijas, kurių pagalba bet koks mūsų veiksmas kibernetinėje erdvėje būtų sekamas bei įrašomas milžiniškoje duomenų kaupimo ir rinkodaros sistemoje, savo dydžiu konkuruosiančioje su NSA („National Security Agency“). Šiandien internete cirkuliuojanti atvira dokumentacija (white papers) leidžia manyti, kad privilegijuoti būtų giliausių kišenių savininkai – korporacijos, ypatingų interesų grupės, didieji reklamos tinklai. Jų teikiama informacija turėtų prioritetą mūsų kompiuterių ir televizorių ekranuose, kai nepageidaujama informacija, pavyzdžiui, P2P ryšiai, būtų nukreipiami lėtomis linijomis arba tiesiog blokuojami.
Pagal jų dabartinius planus, mes visi – nuo interneto turinio kūrėjų iki vartotojų – mokėtume už naršymą internete, stream tipo video (youtube) peržiūrą ar net elektroninio pašto siuntimą. Industrijos planuotojai svarsto naujus mokėjimo planus, kurie dar labiau susiaurintų online galimybes, įvesdami „platininius“, „auksinius“ ir „sidabrinius“ interneto priėjimo lygius, kurie apribotų įeinančių ir išeinančių siuntų, video srautų, elektroninio pašto pranešimų skaičių.
Norėdami šią „pay to play“ viziją paversti realybe, telefoninių ir kabelinių ryšių kompanijų lobistai dabar vykdo politinę kampaniją, kuri dar labiau susilpnintų nacionalinius (JAV) komunikacijų politikos įstatymus. Jie nori, kad federalinė valdžia leistų jiems elgtis su internetu ir kitomis skaitmeninėmis komunikacijomis kaip su privačiais tinklais, laisvais nuo veiklos apribojimų ir valstybės priežiūros. Dešimt metų po neapgalvoto 1996 m. „Telekomunikacijų akto („Telecommunications Act of 1996“) telefoninių ir kabelinių ryšių kompanijos naudoja tą patį politinį „tepimą“, siekdamos įtakoti korumpuotus arba nemokšas įstatymų kūrėjus ir paversti internetą skaitmenine pardavykla.
Telefoninės kompanijos AT&T valdybos pirmininkas Edas Whitacre’as žurnalui „Business Week“ aiškino: „Kodėl jiems turi būti leista naudotis mano kabeliais? Šia prasme internetas negali būti laisvas, nes mes su kabelinių ryšių kompanijomis investavome, o visokie Google, Yahoo!, Vonage ar bet kas, kas nori naudotis mūsų kabeliais veltui, yra idiotai!“
Norėdama gauti laisvę, primesti šį naują verslo modelį, telefoninių ryšių industrija pasikvietė į pagalbą savo politinius sąjungininkus. Nesenai vykusioje konferencijoje, surengtoje „Progress and Freedom Foundation“ moksliniame institute, kurį išlaiko „Comcast“, „Verizon“, „AT&T“ ir kitos komunikacijų kompanijos, daug buvo diskutuojama apie telefoninių kompanijų ketinimus primesti „plaukiojančio“ tipo mokesčius ir apmokestinti informacijos tiekėjus pagal skirtingą paslaugų lygį. PFF žiniasklaidos ekspertas Adamas Thiereris pareiškė: „Kainų diskriminacija yra rinka pagrįstos kapitalistinės ekonomikos variklis“.
Mums svarbios vertybės – pilietinės teisės, socialinis teisingumas, sąžiningi rinkimai, mūsų aplinka – bus toliau griaunamos korporacijų siekio kontroliuoti, jei tik mes aktyviai neįsikišime. Keletas naujų žiniasklaidos kompanijų ir viešų interesų grupių reikalauja naujų federalinių įstatymų, užtikrinančių „tinklo neutralumą“ internete. „Common Cause“, „Amazon“, „Google“, „Free Press“, „Media Access Project“, „Consumers Union“ ir daug kitų pateikė pasiūlymą uždrausti plačiajuosčio interneto tiekėjų diskriminaciją nepriklausomai nuo skaitmeninės informacijos formų ir turinio.
Bet tokia „neutralumo“ apsauga yra nepakankama turint galvoje fundamentalesnius pokyčius, kurių siekia kabelinių ryšių monopolistai. Jei mes leisime, kad internetas iš globalaus pilietinio (angl. – civic-related) tinklo pavirstų aplinka, skirta tarnauti rinkos ir vartojimo interesams, – tai politinės pasekmės užsitęs dešimtmečius. Jei mes nesipriešinsime, Amerikos brandwashing‘u persisunks ne tik mūsų informacinė infrastruktūra, bet ir globali visuomenė bei kultūra.
Kodėl „Bells“ ir kabelinės kompanijos taip agresyviai „stumia“ savo planus? Pradėjus jungtis visų tipų komunikacijoms, žiniasklaidos sistema dabar intensyviai transformuojasi. Telefoninių ir kabelinių ryšių gigantai mato potencialiai pelningą „trigubą žaidimą“ ir primeta monopolistinę kontrolę visoms plačiajuostėms, į gyventojus orientuotoms paslaugoms, kurių pagalba vaizdo ir garso duomenys siunčiami į mūsų televizorius, kompiuterius ir iPod‘us.
P.S. Šis tekstas (www.thenation.com) parašytas 2006 m. vasario 13 d. Gal bus tekstas apie tą patį, tik 2008 m. Kaip iliustracija šiam straipsniui.
Parengė Ilythiiri
2008.09.01
