„
Ginkluotos fašistų gaujos, remiamos vietinės valdžios, per kelias dienas paplito visame vadinamame „pusrutulyje“ – keturiuose valstybės rytuose esančiuose departamentuose. Pusmėnulyje sutelkta didžioji dalis Bolivijos gamtinių resursų, taip pat ten susitelkusi opozicija kairiųjų Socialistinio Judėjimo (MAS) vyriausybei ir prezidentui Evo Moralesui, kuriz rugpjūčio 10 dienos referendume gavo 67 procentų gyventojų sutikimą toliau valdyti šalį.
Oligarchai ugdė rytuose įsikūrusios baltaodžių viduriniosios klasės rasinę neapykantą šalies vakaruose gyvenantiems čiabuviams ir nacionalinei vyriausybei, kuriai vadovauja pirmasis istorijoje čiabuvis prezidentas, remiamas didžiulių socialinių judėjimų.
Oligarchija pareikalavo iš nacionalinės vyriausybės „autonomijos“ – šiuo manevru ji stengėsi apsaugoti savo privilegijas nuo liaudžiai palankių nacionalinės vyriausybės įstatymų. Dabar oligarchai stengiasi jėga primesti savo valdžią pusmėnuliui.
Tą pačią dieną parlamento dešiniųjų partijos „Podemos“ bloko vadovas, stambus žemvaldys Antonio Franco „sveikino“ smurtautojus, o Santa Kruzo „Podemos“ deputatas Oscaras Urenda atvirai kvietė griebtis ginklų.
Jis sakė: „Jei konfrontacija, tai konfrontacija, jei karas, tai karas, bet neleisim jiems primesti mums savo valdžios. Mes pakankamai stiprūs, kad suskaldytume šią šalį, ir jei turėsiu griebtis pagalio ar ginklo, aš tai padarysiu. Aš saugosiu savo teritoriją“.
Įvykių liudininkas portale Marxist.com rašo: „Tai, kas rugsėjo 9 atrodo kaip vandalizmas prieš valstybines institucijas, dabar virto fašistine prievartos orgija ir pilietinio karo grėsme. Užgrobtų institucijų sąrašas ilgas. Brutaliai suniokotos mokesčių, žemėvaldos, imigracijos, miškininkystės įstaigos. Nacionalinės žemėtvarkos administracijos būstinė sudeginta su visu inventoriumi, tas pat nutiko nacionalizuotai telekomo kompanijai ENTEL, kurios pastatas išdaužytas, o visa tai, kas vertinga, susiglemžė fašistų ordos.“
Liudininkas pranešė, kad „atakuotos visos socialinės organizacijos ir valdžios rėmėjai. Santa Kruze nusiaubta žmogaus teisių organizacijos Cejis būstinė, visas jos inventorius sudegintas ir sunaikintas. Tas pat nutiko ir pagrindinei rytų Bolivijos čiabuvių organizacijai CIDOB. Medžiojami kairieji lyderiai, daug jų pasirinko pogrindį.
„Tarijoje fašistų gaujos atakuoja valstiečių turgų. Į prekystalius mėtomi Molotovo kokteiliai... Vienas regiono lyderių skelbia Tarijos nepriklausomybę ir pilietinį karą rajone“.
Kaip rugsėjo 12 pranešė Reuters, vyriausybė apkaltino fašistus „skerdynių rengimu“ prieš vyriausybės rengėjus Pande, kur, kaip pranešama, žuvo mažiausiai 15 žmonių. Nacionalinė vyriausybė ketina areštuoti Pando prefektą Leopoldą Fernandezą, kuris yra apkaltintas žudynių organizavimu. Fernandezas pabėgo į Braziliją.
Kaip rugsėjo 10 pranešė AP, opozicijos protestuotojai susprogdino naftotiekį Tarike, pusiau sumažindami naftos tiekimą į Braziliją. Protestuotojai taip pat kliudė naftos tiekimui į Argentiną. Valstybės naftos kompanijos YPFB prezidentas pavadino susprogdinimą „teroristine ataka“.
Į rytinius departamentus, siekiant apsaugoti naftotiekius ir dujotiekius, įvesta daugiau armijos. Dujų tiekimas Argentinai ir Brazilijai, kaip pranešė Reuters, normalizuotas rugsėjo 12.
Kontrpuolimas
Liudininkai praneša apie herojiškus vyriausybės rėmėjų veiksmus viename darbininkų kvartale. „Darbininkai suorganizavo didžiulę gynybą prieš 400 jaunų fašistų, lazdomis, ginklais ir Molotovo kokteiliais atakavusių turgų. Užvirė didžiulė kova. 3 valandą nakties fašistai buvo išguiti. Gyventojai apsigynė.“
Augant smurto bangai Moralesas pareiškė, kad jo vyriausybė užtikrins pagarbą institucijoms ir saugumą. Jis kvietė gyventojus vieningai su armijos pajėgomis ginti
Pranešama, kad po Moraleso kalbos valstybiniame radijuje pasipylė skambučiai, žmonės Moraleso prašė paskelbti nepaprastąją padėtį.
Tačiau vienas iš ministrų pareiškė, kad vyriausybė neskelbs nepaprastosios padėties. Jis argumentavo, jog opozicija siekia išprovokuoti represijas, kad galėtų prieš vyriausybę mobilizuoti platesnius gyventojų sluoksnius.
Rugsėjo 10 Šešios Kočamambos kokos augintojų federacijos, Moraleso profsąjunga, kartu su valstiečių organizacijomis Santa Kruze pradėjo Santa Kruzo kelio blokadą. Jais pasiekė ir kitos organizacijos.
Čiabuvių atstovai kalba apie „nuolatinę mobilizaciją“, kol gruodį bus priimta nauja konstitucija, kuri dar labiau išplės čiabuvių teises, išplės valstybės kontrolę nacionaliniams resursams, suteiks valstiečiams galimybę persidalinti dideles žemės valdas.
Dešinioji opozicija siekia referendumo, kuriuo neleistų keisti konstitucijos.
Rugsėjo 10 valdžia iš Bolivijos išsiuntė JAV ambasadorių Philipą Goldbergą, prisidėjusį prie perversmo. Goldbergas viešai pareikalavo JAV pulti Boliviją kartu su Pusmėnulio valdžia Goldbergui buvo duotos 72 valandos palikti šalį. Kitą dieną Moraleso pavyzdžiu pasekė solidarus Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas. Dar po dienos taip pat pasielgė Hondūras. Chavezas taip pat pasiūlė Bolivijai karinę paramą. „Jei kuri nors mūsų vyriausybė bus nuversta, mums bus duota žalia šviesa vykdyti karines operacijas ir taip grąžinti valdžią liaudžiai“, pareiškė Chavezas.
Protestuotojai puolė čiabuvius, socialinių judėjimų lyderius, MAS veikėjus, policininkus ir karius, blokavo kelius, užiminėjo aerouostus ir valstybines institucijas, įsibraudavo ir užimdavo karinius lėktuvus.
Protestuotojams pretekstą suteikė tiesioginio angliavandenilių mokesčio teikiamos lėšos. Anksčiau departamentų vadovams tekdavo didesnė mokesčio dalis, bet Moraleso vyriausybė siekia didesnę surinktų lėšų dalį skirti skurdo mažinimo, socialinėms programoms, pavyzdžiui, visuotinei senatvės pensijai.
Kai buvo nacionalizuoti Bolivijos dujų ištekliai – tam oponuoja valdžios priešininkai, siekiantys privatizuoti pramonę – pajamos iš angliavandenilių pakilo iki maksimumo. Taigi, nors dalį pajamų valdžia perskirstytų, departamentų pajamos vistiek liktų didesnės nei anksčiau.
Moralesui laimėjus referendumą ir likus prezidentu, jo vyriausybė pareiškė ketinanti pakeisti šalies konstituciją, jei tam pritars parlamentas. O jame dominuoja „Podemos“, jie grasina sustiprinti protestus, jei konstitucija bus priimta, o Bolivija taps „daugiataute valstybe“.
Už Pusmėnulio prefektų ir pilietinių komitetų slypi žemvaldžių ir tarptautinių dujų korporacijų interesai. Jiems Moraleso skelbiama „demokratinė ir kultūrinė revoliucija“ kelia grėsmę.
Bijodamas pertvarkymų proceso, turtingas elitas siekia Moraleso vyriausybės žlugimo.
