Lietuvių Tautinis Centras (LTC) - ultradešinioji organizacija, kuri iš didžiųjų raidžių rašo tik du žodžius: Tauta ir Valstybė. LTC gretose dalyvauja Lietuvos centro partijos, Lietuvos laisvės lygos, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos, Lietuvos žygeivių sąjungos ir alternatyvaus jaunimo judėjimo (suprask - fašistuojančių skinhedų) atstovai. 2008 m. rugpjūčio pabaigoje LTC oficialiai paskelbė „Lietuvių tautinio centro įsipareigojimus“. Juose išvardijami svarbiausi LTC tikslai: panaikinti LR BK 170 straipsnį „Dėl tautinės nesantaikos kurstymo”, atsisakyti galimo baudžiamojo persekiojimo už „tautinę-patriotinę“ veiklą, įvesti visuotinį karinį paruošimą, lietuviamas išduoti „kilmės dokumentus“, sustabdyti imigraciją, Įvesti mokesčius darbdaviams už kiekvieną įdarbintą imigrantą ir pan.
2008 m. rugsėjo 1 d. LTC paskelbė ir Seimo rinkimuose dalyvausiančių politikų sąrašą, kurie „iš esmės sutinka su konkrečiomis LTC idėjomis ir ryžtasi padėti įgyvendinti mūsų prisiimtus įsipareigojimų punktus“. Trumpai peržvelkime LTC remiamus politikus ir partijas.
1. Lietuvos centro partija su Romualdu Ozolu priešakyje. Lietuvos centro partija siekia stabdyti emigraciją ir „lietuvių nacijos išmirimą“, kviečia saugoti lietuvių etnines žemes, pasisako už Lietuvos valstybės prioritetą prieš ES struktūras. Partijos programoje vyrauja tipinės nacionalizmo idėjos, atskiestos antiglobalizmo dvasia. Daugelis LTC remiamų šios partijos kandidatų - Arūnas Grumadas, Julius Panka, Eugenijus Skrupskelis, Germanas Traškinas, Svetlana Babaš, Arūnas Gumuliauskas, Rimantas Makrickas, Mindaugas Končius - yra visuomeniškai neaktyvūs, niekuo nepasižymėję „tamsūs arkliukai“, kurie remiami turbūt vien dėl to, kad priklauso idėjinio nacionalistų vado Romualdo Ozolo vadovaujamai partijai. Na, pavyzdžiui, Arūnas Grumadas, įrašytas euroskeptiškos Centro partijos sąrašo pradžioje, garsus tuo, kad dirba Vidaus reikalų ministerijoje struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėju ir rūpinasi keikiamos ES paramos įsisavinimu.
2. Romualdas Ozolas - įdomi ir keista asmenybė Lietuvos politikos padangėje. Baigęs karjerą didžiojoje politikoje, jis kurį laiką neužsiėmė aktyvia politine veikla, o garsiai prabilo tik prieš gerą pusmetį - šįkart kaip radikalus dešinysis, nacionalistas, 2008 m. kovo 11-osios skinų eitynių gynėjas, 2008 m. rugpjūčio 23 d. ultranacionalistų mitingo „Ar nepasikartos 1939-ieji?“ oratorius. Romualdas Ozolas: „Gyvastingumą skatinantis nacionalizmas nėra naujovė. Be nacionalizmo, manau, jokios ateities neturime.“, „Nebėra šiandien kitų ideologijų – tik kosmopolitizmas ir nacionalizmas. Nacionalizmas – šių dienų humanizmas.“
3. Lilijana Astra - tautinės partijos „Lietuvos kelias“ pirmininkė. 2003 m. įkurtos „kišeninės“ partijos programinis paketas tautologiškai standartinis: „tautiškumas“, „tautinės vertybės“, „tautinė demokratija“. Lilijana Astra: „Ideologiniu požiūriu tautiškumas yra absoliučiai būtina mūsų valstybės politinė orientacija.“
4. Bronislavas Genzelis - 1958-1990 m. SSKP narys. Nuo 1990 m. - LDDP narys, LDDP Tarybos prezidiumo narys, dabar - Lietuvos socialdemokratų sąjungos narys. Sunku pasakyti, kodėl LTC remia buvusį „bolševiką“ B. Genzelį: gal jį priskyrė „nacionalsocialistams“, gal patiko B. Genzelio frazė: „Dabar Lietuva virsta svetimšalių firmų ir firmelių kolonija (valstybë, kurioje vienų turto blizgesys užgožia daugumos skurdą, palaipsniui praranda nepriklausomybę - toks yra nenumaldomas istorijos dësnis).“
5. Edvardas Šiugžda - buvęs Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas, dabar balotiruojasi po Lietuvos socialdemokratų sąjungos vėliava. Ultradešiniojo klerikalinio leidinio „XXI amžius” redaktorius, aršiai pasisakantis už tautinį ugdymą ir fundamentalistinį katalikišką auklėjimą. Vienas iš nedaugelio, kuris gynė fašistuojančių skinhedų eitynes.
6. Stanislovas Buškevičius - „Jaunosios Lietuvos“ vadas. Amžinas tautinis resistentas. Būdamas 14-os metų jau dalyvavo antisovietinėse demonstracijose, vėliau vertė komunistų paminklus, nepriklausomybės metais kovojo prieš KGB mafiją Kaune. Būdamas Kauno mero pavaduotoju pasižymėjo ir kaip nenuilstantis kovotojas prieš LGBT judėjimą.
7. Saulius Lapienis - buvęs žaliasis, dabar savivaldybės klerkas, rinkimuose pats išsikėlęs savo kandidatūrą. Pagarsėjo tuo, kad 2008 m. sausio 1-osios vakarą bežiūrėdamas LTV „Panoramą“, išvydo „keistai paskendusius automobilius“ ir parašė skundą dėl smurto demonstravimo TV.
8. Agnė Bilotaitė - jauna teisės studentė, Seimo nario S. Pečeliūno padėjėja, Tėvynės Sąjungos kandidatė. Kaip sakoma, tokia jauna ir graži, o jau konservatorė.
9. Inija Trinkūnienė - etnokultūrininkė, tautininkė, dabar - Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė.
10. Mindaugas Šimkūnas - buvęs ūkininkas, tautininkas, lietuvių tautininkų sąjungos kandidatas.
Kuo Lietuvių Tautiniam Centrui patiko tokie kandidatai, kaip psichologas Gediminas Navaitis, informatikas Antanas Baskas arba miškininkas Juozas Dingelis, apskritai sunku suprasti. Matyt, viešai pasisakė, kad pritaria nacionalistinei „patriotų“ programai.
Išvada: Būsimasis Seimas toks beveidis, kad vertų kandidatų jame sunkiai rado ir „patriotai“. Jeigu nebūtų Lietuvos centro partijos (t.y. Ozolo), lietuvių nacionalistai tiesiog neturėtų ko remti.
en arche
2008 10 03
