Gerbiami Lietuvos Respublikos piliečiai,
1. Rinkimų į Seimą išvakarėse norėtumėme priminti, jog rinkimai nėra tik dažnai akcentuojama pareiga, prievolė ar beprasmis, nieko nelemiantis Jūsų balso paaukojimas balsavimo urnose. Priešingai, gyvenimą demokratijoje turėtume suvokti kaip ypatingai brangią ir trapią dovaną, kurią mums iškovojo ir suteikė praeitis – jos dėka šiandien turime galimybę realizuoti save, savo laisves, teises, viltis ir vizijas bei išreikšti aktyvų solidarumą, kurio mums dabar taip trūksta. Rinkimai nėra tik biuletenių pildymas ir mandatų suteikimas. Ne, tai kur kas daugiau – procedūra, formuojanti mūsų visų dabartį ir ateitį. Procedūra, kurios rezultatai tiesiogiai ar netiesiogiai palies kiekvieną iš mūsų – net ir tuos, kurie balsuoti neketina.
2. Mums pasisekė gyventi liberalioje demokratijoje – santvarkoje, kuri pamatines žmogaus teises ir laisves, toleranciją kitaip mąstančiam ir besielgiančiam skelbia vertybėmis, žmogų darančiomis žmogumi. Demokratijos idėja numato ne tik savarankiško piliečio, bet ir bendrojo gėrio idealus, sudarant sąlygas individui gyventi bendruomenėje, kurios nariai savarankiškai ir atsakingai rūpinasi ne vien savo, bet ir viešais reikalais. Šios idėjos pagrindas – modernūs sekuliarizmo, racionalumo ir humanistinės etikos principai, kuriuos, deja, šiandieną dažnai pamirštame savo likimą patikėdami žmonėms, kurių prioritetinės vertybės yra ne racionalus pasaulio suvokimas, adekvatus reiškinių vertinimas, pagarba žmogaus orumui ir jo laisvei naudotis savo protu bei pasirinkti tokį gyvenimo kelią, koks jam atrodo tinkamiausias, bet vadovavimasis prietarais, pramanais ir bibliniais pasakojimais, leidžiant sau nedovanotiną prabangą varžyti visuomenės vystymąsi, nepagrįstai menkinti mokslo pasiekimus bei neatsakingai smerkti tuos, kurie išdrįsta (o tai nėra lengva) būti sąžiningi ir atvirai gina savo įsitikinimus, gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą.
3. Esame tikri, jog atkreipėte dėmesį į politines tendencijas, kurios kiekvienam atsakingam piliečiui turėtų kelti nerimą, o gal net baimę. Be liūdnai pagarsėjusių teisės aktų, priimtų neatsižvelgiant nei į specialistų susirūpinimą, nei į nevyriausybinių organizacijų protestus ir įžūliai ignoruojant viešąją nuomonę, ir toliau, pažeidžiant Konstitucijos principus, rengiami įstatymų projektai, kuriais siekiama suvaržyti prigimtines žmogaus teises ir laisves. Liūdnų ir kraupių pavyzdžių netrūksta: pastangos uždrausti abortus ir taip atimti iš moterų teisę pačioms tvarkyti savo gyvenimą, prisidengiant kilniu nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio tikslu bandymai įvesti cenzūrą, mėginama įteisinti diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu, netgi blokuojami smurtą suvaldyti turintys įstatymai, o Valstybinė šeimos koncepcija suskirsto piliečius į „padorius“ ir „nelabai“, sukurdama socialinės atskirties grupes, į kurias, pagal įvairius kriterijus, patektų didžioji dalis šalies gyventojų (nevedę, išsiskyrę, pakartotinai susituokę, vienišos motinos ir vieniši tėvai, vaikai, gimę ne santuokoje, vaikai, augantys su vienu iš tėvų ir t.t.). Taip kyla labai reali grėsmė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose įsipareigojimuose įtvirtintomis demokratinėms teisėmis ir laisvėmis – faktiškai jomis nebegalės naudotis ne tik atskiros grupės ir socialiniai segmentai, bet ir visa visuomenė, nes minėti sprendimai palies ne tik tuos, prieš kurių orumą sąmoningai yra nukreipiamos pajėgos, bet ir tuos, kurie, iš pirmo žvilgsnio, su einamaisiais politinės darbotvarkės klausimais tiesiogiai nėra susiję ar netgi jaučiasi jų privilegijuojami (kastų sistemos sukūrimas sugriauna atviros visuomenės viziją, primesdamas vienintelį „teisingą kelią“, užčiaupdamas diskusijas ir sunaikindamas bet kokio laisvo pasirinkimo galimybę).
4. Kitaip nei klastingas ir politiškai angažuotas Lietuvos vyskupų raginimas, mūsų kreipimasis yra nuoširdžiai banalus ir apeliuoja tik į paprasčiausius žmogiškosios būties elementus, o būtent – į Jūsų sveiką protą, Jūsų žmogiško orumo pajautą, Jūsų laisvę ir nesumeluotą atsakingumą rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinkiniais. Skirtingai nei Lietuvos vyskupai, nenurodinėjame, už ką Jums balsuoti. Norime tik priminti, kad šiuolaikinės laisvos atstovaujamosios demokratijos teikiami privalumai (prie kurių jau spėjome įprasti) įmanomi tik todėl, kad jos politinės procedūros grindžiamos griežtu valstybės ir bažnyčios atskyrimu, kuris ne tik turėtų apsaugoti liberalios demokratijos idealus bei užkirsti kelią žmogaus orumo žeminimui, bet ir įgalinti pilietinį sąmoningumą. Liūdna, bet tenka konstatuoti faktą, jog mūsų viešoje erdvėje ir politinėje praktikoje vis labiau įsigali neišmanėliškos, obskurantistinės ar net sąmoningai kenkėjiškos tendencijos: kai kurios partijos ar jų nariai, išnaudodami religiškai egzaltuoto fanatizmo kortą, neleistinai save apgaubia moralumo aureole bei naudodamiesi politine galia peržengia net gerbtino privatumo ribas – uzurpuoja teisę visai visuomenei primesti savo vertybines ir jausmines hierarchijas, išskaitytas jų garbinamose Knygose (pvz., įstatymiškai klasifikuoja vaikus ir šeimas taip, tarsi pastarieji būtų objektinė valstybės nuosavybė, o ne savarankiški laisvės, orumo ir pagarbos nusipelnantys subjektai). Atvirai su klerikalizmu flirtuojantys politikai įteisina ir skatina nepakantumą, diskriminaciją, sumaištį ir antagonizmą visoje visuomenėje.
5. Esant tokiai situacijai kviečiame labai atsakingai pamąstyti, ar Jūsų remiamas kandidatas ir partija pasisako už žmogaus teises ir visų visuomenės narių lygiateisiškumą, ar žmogus jų politinėse programose ir retorikose yra suvokiamas kaip savarankiškai sprendimus priimantis individas, kurio laisvės, orumas ir teisės yra ne politinio, religiškai angažuoto moralizmo manipuliacijų taikiniai, o savaime gerbtinos vertybės. Pavojai, su kuriais šiandieną susiduriame, nėra perdėti. Politikai, siekiantys galios bet kokia kaina – jokia naujiena, tačiau mes, demokratinės respublikos piliečiai, privalome juos kontroliuoti ir kiek įmanoma pasipriešinti jų antidemokratinėms užmačioms. Nedelsiant! Auganti klerikalizmo įtaka politiniame ir socialiniame mūsų šalies gyvenime – ne mažiau pavojingas ir klastingas reiškinys, griaunantis mūsų demokratinius idealus, viltis ir vizijas, puoselėtus atkuriant laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, nei sovietinė „minčių policija“, kurios atsikratę didžiuojamės. Hiperbolizuotai kalbant, teokratija tikrai nėra tai, ko mums šiuo metu labiausiai reikia: žaismingi religiniai prietarai gal ir dera Vatikano teritorijoje, tačiau laisvoje respublikoje, šiuolaikinėje dinamiškoje visuomenėje religinė alternatyva mokslui ir religiniais įsitikinimais besiremiantys argumentai politiniame diskurse ir valstybinėje švietimo sistemoje yra ne tik nesusipratimas, negalios simptomas, bet ir rimtas kliuvinys, sėjantis sumaištį pačioje visuomenėje.
6. Nūdienos klerikalizmo pavojai turėtų būti visų atsakingų piliečių rūpesčiu ir diskusijų objektu. Vildamiesi ir kiek optimistiškai pasitikėdami mūsų visuomenės pilietine branda, skatiname pradėti ir plėtoti viešą polemiką apie netikėtai pakitusį religijos vaidmenį mūsų visuomenėje ir valstybėje: Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina griežtą valstybės ir religijos atskyrimą bei skelbia, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau nerimą kelia ne tik jau minėtos klerikalizmo tendencijos, viešojoje erdvėje ir politiniame diskurse pasireiškiančios religinio ir perdėtai moralistinio argumentavimo pavidalais, bet ir tai, jog esama konkrečių simptomų, rodančių tam tikrą vangumą ir ryžto keisti esamą situaciją trūkumą. Argi ne paradoksas tai, kad mūsų sekuliarioje valstybėje religinės organizacijos ir jų renginiai remiami valstybės biudžeto lėšomis, tokios organizacijos atleidžiamos nuo mokesčių, tam tikrose valstybinėse institucijose ir įstaigose yra įkurtos religinės pareigybės, o patys politikai, priimdami politinius sprendimus, laukia religinių organizacijų vadovų pritarimo ir netgi baimingai leidžiasi jų tardomi prieš rinkimus? Politika - tai įrankis, kuriuo galime kurti laisve, tolerancija, teisingumu, pagarba ir protu grįstą rytojų, bet politikos ir religijos simbiozė ne tik karikatūriškai atrofuoja patį politinį procesą, bet ir žlugdo minėtų vertybių, idealų ir vizijų išsipildymą.
7. Piliečiai, rinkimų dieną Lietuvos ateitis bus Jūsų rankose! Neleiskite savęs apgauti, gerai pagalvokite, kam atiduodate savo balsą: tiems, kurie iš tiesų atstovauja Jūsų interesams, ar tiems, kurie, kalbėdami Dievo vardu ir remdamiesi fundamentalistinėmis kelių tūkstančių metų senumo tekstų interpretacijomis, monopolizuoja moralę, kaupia politinį kapitalą ir siekia (priešingai evangeliniam principui „Kas Cezario – atiduokite Cezariui, o kas Dievo – Dievui“) išplėsti Bažnyčios institucijos įtaką visuomenėje (su tikėjimu tai neturi nieko bendra – tikėjimo neįmanoma sustiprinti politine prievarta ir draudimais). Neleiskime mūsų gyvenimo – tiek privataus, tiek politinio – užgrobti tiems, kurie valstybės reikalus patiki savo fantazijoms ir įsivaizdavimams, kurie, netikėdami žmogaus laisve, jo orumu ir teise į save, griebiasi įvairiausių bauginimo priemonių ir mėgina visuomenėje įtvirtinti brutalaus nepakantumo, naivaus tamsuoliškumo ir patologiško dorybingumo diktatą. Paradoksalu, tačiau visais laikais niekšai, kvailiai ir bailiai būrėsi po liguisto moralizmo vėliava ir organizuotai bei institucionalizuotai “švietė”, laimino visuomenę bei jai pamokslavo. Nepasiduokime įtaigioms klerikalizmo pagundoms, neleiskime klerikalams kalbėti mūsų vardu, išdrįskime pagaliau naudotis savo protu ir patys kurkime laisvą nuo melo, mitų ir prietarų Lietuvą.
8. Nepaisant visų liberalios demokratijos grimasų ir totalaus bei pagrįsto nusivylimo politika, norėtumėme priminti, jog tik aktyvūs, veikiantys, diskutuojantys ir, žinoma, balsuojantys piliečiai gali įprasminti socialinę būtį, suteikti vienybės ir solidarumo džiaugsmą bei užtikrinti demokratinio atstovavimo mechanizmo veiksmingumą. Svarbiausia – veikti ir netylėti bei neužmiršti, jog politika yra mūsų, eilinių piliečių, reikalas, o ne politikų ar dvasingų moralistų, fantazuojančių apie Rojų žemėje, bet savo veiksmais sėjančių tik sumaištį, nepakantumą ir tamsuoliškumą ne tik šalies viduje, bet ir Europos Sąjungoje. Demokratinių laisvių ir teisių ateitis priklauso nuo mūsų ryžto jas ginti.
Iniciatyvinė grupė „Laisvamaniai už sekuliarumą“
2008 10 09
