krize      Per 4 tūkstančius šalyje esančių meno kūrėjų mano, kad padidinusi mokesčio tarifą meno kūrėjams valstybė iš tokios menkos jo mokėtojų bazės ne laimėtų, o pralaimėtų - visuomenės kultūrinis gyvenimas nuskurstų, Lietuvos įvaizdis pasaulyje sumenktų, nevyktų tarptautiniai kultūriniai mainai. Meno kūrėjai pirmiausia prašo atskirti tikrąją meninę kūrybą nuo visų, norinčių prisitaikyti autorinio atlyginimo teikiamas mokesčių lengvatas. Šiuo metu vos ne pusė Lietuvos, pasak kūrėjų, dirba pagal autorines sutartis.

 

      Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos leidėjų asociacija, Spaudos radijo, televizijos rėmimo fondo taryba, apsvarsčiusi LR Seimo daugumą sudarančios koalicijos siūlymus didinti nuo autorinių sutarčių atskaitomo gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių tarifus, tuo pat metu naikinant PVM lengvatas kultūrinei spaudai, knygų leidybai, meno kūrinių sukūrimui ir pardavimui bei kultūros ir meno renginiams, nepritaria ketinimams didinti mokesčių naštą.

 

      Kokiais skaičiavimais pagrįsti teiginiai, kad anuliavus mokesčių lengvatas kultūros sričiai, valstybei bus lengviau kovoti su finansine krize? Padidinus PVM mokesčius nuo 5 iki 20 proc., GPM nuo 15 iki 20 proc. kultūros produktai pabrangtų 35-45 proc. Todėl daugiau biudžeto lėšų turės būti skiriama nacionalinės literatūros, kino, dailės, muzikos sukūrimui bei leidybai, bibliotekų fondų formavimui, vadovėlių pirkimui ir kitoms kultūros ir meno reikmėms. Be to, suintensyvėtų nelegalus kūrinių platinimas bei naudojimas. Ar finansinė krizė valstybėje turi tapti ir Lietuvos visuomenės – kultūringos, išsilavinusios žinių visuomenės – krize?

 

      Ir šiaip jau menkai finansuojama kultūros sritis labai jautriai reaguotų į tokius mokestinės aplinkos pokyčius, o visuomenės kultūros produktai, ypač dabar vos galą su galu sudurianti kultūrinė spauda, grožinė literatūra, meno kūriniai bei kultūros renginiai taptų dar sunkiau prieinami. Didžioji dalis kultūrinės veiklos dabar remiama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Tad viena ranka duodama, o kita atsiimdama valstybė paprasčiausiai sumažintų paramą kultūrai.

 

      Meno kūrėjai, kurių šiuo metu yra per keturis tūkstančius, – viena pačių socialiai nesaugiausių visuomenės grupių, kuriai gyventojų pajamų mokestį numatoma didinti, kai visiems kitiems dirbantiesiems jis mažėtų. Absoliučios daugumos laisvai samdomų meno kūrėjų pajamos ne daug viršija minimalų mėnesio atlyginimą. GPM padidėjimas 5% jiems skaudžiai atsilieptų ir net nesuteiktų jokių socialinių garantijų. Praeitos kadencijos Seimo sudaryta darbo grupė parengė įstatymų pataisų, įtvirtinančių minimalias socialines garantijas laisvai samdomiems meno kūrėjams, paketą. Tikimės, kad naujasis Seimas šių projektų nepadės į archyvą ir atsižvelgs į šios nedidelės visuomenės grupės poreikius.

 

      Suprasdami naujojo Seimo norą keisti dabartinį autorinių atlyginimų apmokestinimo tarifą, kadangi šiuo metu pusė Lietuvos dirba pagal autorines sutartis, manome, jog vis dėlto einama klaidingu keliu: užuot atskyrus tikrąją meninę kūrybą, nuo visų, norinčių prisitaikyti sau autorinio atlyginimo teikiamas mokesčių lengvatas, tarifas didinamas visiems. Padidinusi mokesčio tarifą meno kūrėjams, valstybė iš tokios menkos jo mokėtojų bazės ne laimėtų, o pralaimėtų. To pasekmės būtų pražūtingos: visuomenės kultūrinis gyvenimas nuskurstų, Lietuvos įvaizdis pasaulyje sumenktų, nevyktų tarptautiniai kultūriniai mainai.

 

      Lietuvos meno kūrėjų asociacija

      Lietuvos leidėjų asociacija

      Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

      2008 11 19