2001 spalio 7 dieną JAV ir Didžioji Britanija pradėjo Afganistano teritorijoje "kontrteroristinę operaciją" prieš tarptautinį teroristinį tinklą "Al Qaeda"ir jos vadovus – Osamą Bin Ladeną ir Aimaną az-Zavahiri. Deklaruoti JAV ir Didžiosios Britanijos tikslai "antiteroristinėje operacijoje" taip ir nebuvo pasiekti – nenukentėjo organizacinė ir finansinė tarptautinio islamo tinklo "Globalus Salafi Džichadas" struktūra, taip ir nebuvo sulaikytas ar likviduotas nei vienas iš stambiausių "Al Qaeda" vadovų.
Užtat po talibų režimo žlugimo ir JAV operacijos pradžios Afganistane prasidėjo rekordiškai augti opiumo (opijaus – narkotinės žaliavos heroino gamybai) gamyba, kuri jau 2005 metais pasiekė rekordinę visų laikų 15 000 tonų kasmetinę ribą. Afganistanas vėl išsiveržė į pirmąsias vietas opiatų, pirmiausia heroino, gamyboje. Paskutiniais "talibų" valdymo metais (2001) Afganistane buvo surinkta 185 tonos opijaus žaliavos, o 2002 metais – jau 1900-2700 tonų, 2003 – daugiau nei 7000 tonų (87% pasaulinio suvartojimo ir 100% suvartojimo Europoje), 2004 m. – 12000 tonų...
Nuo 1980 iki 1990 metų opijinių aguonų auginimas ir opijinės žaliavos rektifikacija (pirminis valymas) vyko pirmiausia tadžikų ir puštūnų apgyvendintuose rajonuose, Gilmendo lygumoje ir Faizabado, Kundūzo, Kandagaro, Dželalabado ir Faracho miestų rajonuose. Tolimesnis afganiško opijumo apdirbimas vyko gretimose šalyse, turinčiose atitinkamą cheminę pramonę.
Po JAV ir NATO "kontrteroristinės operacijos" 2001 metais Afganistane padėtis visiškai pasikeitė. Dabartiniu metu opijinių aguonų auginimas apima visą Afganistano teritoriją, o Kandagaro, Chosto, Paktijos, Kunaro, Balcho provincijose, Kundūzo ir Faizabado miestuose sukurta uždaro ciklo pramoninė gamyba, nuo auginimo iki perdirbimo į morfijų (heroino pagrindas) ir galutinį produkltą – heroino hirdochloridą. Afganistano gamintojai stengiasi maksimaliai išnaudoti šią susiklosčiusią situaciją po talibų režimo žlugimo, grįždami į prarastas Pietryčių ir Centrinės Azijos, Rytų ir Vakarų Europos rinkas, kurios pagal „Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės programą“ ("United Nations Drug Control Programme") paskaičiavimus viršija 20 mln. žmonių ir sudaro apie 2/3 visų pasaulio opiatų narkomanų (žmonių, vartojančių priklausomybę sukeliančius narkotikus – opiumą, morfiną ir heroiną).
Pradiniame "kontrteroristinės operacijos" Afganistane etape Busho administracija pro pirštus žiūrėjo į staigų heroino gamybos šuolį, kadangi manė, jog tai tik aukščiau išvardintų šalių problema, o ne JAV – vidinė amerikiečių rinka tradiciškai buvo nepasiekiama afganų gamintojams. Tokios politikos pasekoje afganiškas heroinas plūstelėjo iš šalies su nauja jėga. Tokia trumparegiška JAV politika Afganistano operacijos pradiniame etape greičiausiai buvo susieta su heroino pertekliaus sumažėjimu tradiciškose Europos bei Azijos rinkose ir objektyviu ekonominės bei socialinės padėties Afganistane ignoravimu.
Opijinės grupės narkotikų gamyba užima pagrindinę vietą šios skurstančios šalies ekonomikoje. Pagal įvairius duomenis, nuo pusės iki dviejų milijonų afganų užimti opijinių aguonų auginime, transportavime ir heroino perdirbime. 2004 metais heroino apyvarta Afganistane sudarė astronominę trečioms šalims 25 mlrd. dolerių sumą. Ir kasmet ji auga. Šiuo metu Afganistane gamina daugiau heroino, nei kada nors per visą šios šalies istoriją.
Tarptautinių organizacijų bandymai spręsti šią problemą neduoda jokio teigiamo rezultato. Tą sąlygoja nesibaigiančių karinių konfliktų ir realios Kabulo valdžios nebuvimas visoje šalyje, nepakankamo tarptautinių organizacijų lėšos, skiriamos siekiant aguonų auginimą pakeisti kitomis žemės ūkio kultūromis.
Susidaro įspūdis, kad JAV ir NATO šalys nesuinteresuotos šios problemos sprendimu. Opijinių aguonų laukai lengvai matomi tiek iš palydovinių fotografijų, tiek ir aerofotografijų. Jie užima gigantiškas teritorijas, narkolaboratorijos irgi gerai žinomos, taip pat žinomi stambūs valdiški ir privatūs cheminiai kombinatai Pakistane (visa eilė Pešavaro farmacinių įmonių); stambios gamybos apimtys aptarnaujamos transporto, kuris negali būt nematomas tokioj varganoj Afganistano kelių struktūroj.
Afganistano prezidentas Chamidas Karzajus, atėjęs į valdžią tiesioginės JAV karinės ir materialinės pagalbos dėka, nežiūrint visų gerų ketinimų, nepajėgus kovoti su narkobizniu. Kolosalus heroino prekybos apimčių didėjimas vyksta, aišku, kontroliuojant JAV ir koalicijos kariuomenėms. Tarptautinės pajėgos nenori destabilizuoti Karzajaus vyriausybės ir nutraukti finansines įplaukas lauko vadams, kurie ir yra provincijų valdžia Afganistane. Bet dalis tų pačių įplaukų nusėda tarptautinės teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ sąskaitose, kuri net sugriovus talibų režimą, kontroliuoja narkotikų kelius...
