Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atliko studentų apklausą, kaip jie vertina Gintaro Steponavičiaus kandidatūrą į švietimo ir mokslo ministro postą bei kokių darbų pirmiausiai turėtų imtis naujasis švietimo ministras. Beveik 39 proc. studentų nieko nėra girdėję apie kandidatą į Švietimo ir mokslo ministro postą Gintarą Steponavičių. Trečdalis negali vertinti šios kandidatūros p. Steponavičiui nepradėjus dirbti. Tik 16,5 proc. mano, kad jis yra galimas kandidatas, tačiau netiki, kad jam pavyks tinkamai reformuoti švietimo sistemą.
Apie 70 proc. tyrime dalyvavusių studentų išsakė nuomonę, kad naujasis ministras pirmiausiai turėtų pasirūpinti aukštojo mokslo sistemos finansavimo pertvarka.
Tiems, 39 proc., kurie nežino, kas toks G. Steponavičius, ir tiems 16,5 proc, kurie mano, kad jis yra tinkamas kandidatas, pranešame:
Gintaras Steponavičius yra stambaus verslo interesus atstovaujantis neoliberalas, kuris įsitikinęs, kad studijos aukštojoje mokykloje yra ne kas kita, o paprasčiausias verslas.
Pateikiame trumpą ištrauką iš jo interviu „Atgimimo“ laikraščiui ("Atgimimas", 2008 m. lapkričio 21-27 d. Nr. 42 (1010)
Kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus Seimo narys Gintaras Steponavičius tvirtina, kad naujosios mokslo ir studijų reformos ašis turėtų suktis apie studentą. „Nuo studento apsisprendimo ir pasirinkimo turi lemti, kokios institucijos bus finansuojamos ir kokiu mastu. Valstybė neturi užmerkti akių ir populistiškai žadėti, kad finansuosime visus, kurie neturi skolų“, – tvirtina G.Steponavičius.
Pasak jo, kalbant apie studijų procesą pamatinis dalykas yra orientacija į klientą. „Studijos visame pasaulyje yra verslas, ir rinkos dėsniai vis labiau skverbiasi į šį sektorių. Šitai ignoruoti ar neigti – tai nematyti tendencijų, kurios gimdo geriausią kokybę, ugdo visuomenės lyderius.
Universitetai savaime nėra vertybė, jei jie netarnauja visuomenei, jei jie neatliepia to lūkesčio, kuris yra visuomenėje“, – sako G.Steponavičius. Pasak kandidato į ministrus, valstybė turi užtikrinti tam tikrai daliai tam tikrą skaičių studijų vietų gerais pažymiais baigusių abitūrą ar toliau studijavusių ir demonstravusių gerus rezultatus. Iš jų turėtų būti būrys pačių gabiausių, kuriems valstybė turėtų skirti stipendijas ir padengti ne tik jų studijų, bet ir gyvenimo išlaidas. O tiems, kuriems tektų mokėti už studijas, turėtų būti sudaromos sąlygos gauti paskolas, kurias garantuotų valstybė ir kurios būtų grąžinamos jau pradėjus dirbti.
