Trečiadienį, gruodžio 10 d., apie pusę septynių vakaro nežinomas vyriškis metė butelį su padegamuoju skysčiu į Graikijos konsulato pastatą, esantį Spiridonovkos g. 14, Maskvoje. Buvo iškviesti ugniagesiai, tačiau jų pagalbos neprireikė, nes konsulato darbuotojai patys užgesino ugnį. Nukentėjusiųjų nėra. „Molotovo kokteilį“ metusio asmens sulaikyti nepavyko. Vyksta tyrimas, sustiprinta konsulato apsauga. Milicijos atstovai mano, kad ši ataka tiesiogiai susijusi su riaušėmis Graikijoje.

Rusijos kairieji – anarchistai, anarchokomunistai ir socialistai – džiugiai sutiko žinią apie Graikijoje prasidėjusį spontanišką jaunimo maištą prieš policiją ir vyriausybę. Tačiau šis jų džiaugsmas atskiestas didele doze skepsio ir abejonių. Rusijoje itin tvirtas pozicijas išlaiko anarchokomunistai, prisilaikantys dogmatiškų marksistinių pažiūrų, todėl į Graikijos įvykius Rusijoje dažniausiai žiūrima per klasikinę K. Marxo „klasių kovos“ prizmę.

Pateikiame žinomo anarchokomunistinių pažiūrų žurnalisto Michailo Magido nuomonę, kuri neblogai atspinti bendrą Rusijos kairiųjų nuomonę apie dabartinius įvykius Graikijoje.

Michail Magid. Graikijos sukilimas ir jo pasekmės

Graikijoje nesibaigia protestai, prasidėję po to, kai policija nužudė 15-metį anarchistą. Protesto dalyviai padeginėja bankus, prekybos centrus, valdančiosios partijos būstines, organizuoja išpuolius prieš policiją.

Visa tai, kas dabar vyksta šioje šalyje, įgyja faktiškai dvejopą prasmę. Visų pirma – tai pasipriešinimas mentų savivalei, kurio avangarde žengia anarchistai. Jie jau pasiekė, kad dėl žmogžudystės kalti policininkai būtų atleisti iš darbo ir areštuoti, o vidaus reikalų ministras – atsistatydintų.

Antra – tai reakcija į krizę. Reikalas tas, kad protestuoja jau ne tik anarchistai ir ne tik studentai. Prie jų prisijungė ir kiti gyventojų sluoksniai. Pasigirsta pranešimų, kad sukilime dalyvauja Graikijoje dirbantys imigrantai. Jie protestuoja prieš mentų savivalę ir atisakymą išduoti vizas. Tuo pačiu metu pranešama ir apie dėstytojų profsąjungos ketinimus pradėti streiką. Streikuoti planuoja ir kitų kategorijų darbininkai. Nesinorėtų daryti pesimistinių prognozių, kai pasipriešinimas vyksta pačiame įkarštyje. Ir vis dėlto...

Graikijos anarchokomunistų ir antiautoritarų problema ta, kad jie iš esmės yra tik radikali jaunimo bei studentų subkultūra. Jauni žmonės, pabaigę universitetus, paprastai pasitraukia iš šio judėjimo. Graikų anarchistai neturi savo struktūrų tinklo miestų kvartaluose, juo labiau jie neturi struktūrų įmonėse. Išskyrus retas išimtis, jie apskritai neturi savo atstovų tarp suaugusių Graikijos gyventojų.  

Anarchistų bazė – universitetai. Čia jie gana stiprūs dar ir dėl to, kad Graikijos universitetai naudojasi autonomija: policijai draudžiama į juos įžengti. Juose anarchistai gali rengti okupacijas ir mobilizacijas, įsirengti bazes, į kurias būtų galima atsitraukti iškilus reikalui. Ši stiprioji anarchistų pusė tampriai susijusi su jų silpnosiomis vietomis. Jie neturi gilių šaknų visuomenėje ir vargu, ar sugebės suteikti radikalumo ir libertarizmo impulsų daug platesniam socialiniam judėjimui. Nors nereiktų neįvertinti ir jų „kvietimo veikti“.    

P.S. Portale ru.indymedia.org jau pasirodė pasipiktinę komentarai, kuriuose autorius vadinamas „analitiniu grafomanu“.