Daug kalbama ir rašoma apie švietimo sistemą, universitetus, mokyklas, studentus, mokinius. Nuo tos psichozės siūlau prieiti prie kito dalyko, kurio lyg ir nesimato taip akivaizdžiai, kuris lyg ir nėra toks problemiškas, kaip mokslo reforma, mokytojų finansinė padėtis ir pan. Noriu kalbėti apie auklėjimą, auklėjimą mokykloje, toje erdvėje, kur po truputį pradeda formuotis jauno žmogaus požiūriai, mentalitetas, įpročiai, kuriems neabejotinai daro įtaką ir mokytojai. Ir tai visai ne mitas!
Prisipažinsiu, kad pretekstas rašyti apie tai viešai atsirado iš asmeninės patirties. Mokykla buvo pirmoji vieta, kurioje negalėjau jaustis laisvai, bet tikrai ne dėl disciplinos. Mokyklą suprantu kaip propagandos mašiną, normalybės kultą, šlykštaus konformizmo aparatą. Nesuklyskite, čia kalbu ne apie sovietinės mokyklos patirtį, nors dabartinė mokykla perėmė nemažai tų tradicijų, kurios buvo puoselėjamos ir anuomet. Netgi dabar, kintant kulūriniams procesams, išsilaisvinus visuomenei, žodžiui ir minčiai yra toks mechanizmas, kuriame pabuvojęs pasijauti lyg buvęs muziejuje, pavadinimu Mokykla. Tai vieta, kur užkonservuotų "vertybių" užteks visiems, kur egzistuoja normalumo kriterijai, kur pasaulis yra dualus.
Kas būdinga įprastam mokinio auklėjimui mokykloje? Nepatikėsite, bet... kriškčioniškųjų vertybių diegimas! Nėra taip, kad visos mokyklos oficialiai išpažista katalikų tikėjimą ar yra katalikiškos, tiesiog kitoks dorovinis auklėjimas be katalikiškojo neįsivaizduojamas, tai "tradicija", juk mes - krikščioniška tauta.
Kiekvienas vienuoliktokas, sudarydamas savo dvejų mokslo metų planą, neišvengia ir privalomųjų dalykų, tarp kurių yra doros dalykas, pavyzdžiui tikyba arba etika. (Neretai šiuos dalykus gali dėstyti tas pats mokytojas. Kartais savęs retoriškai paklausiu: ar tai apskritai įmanoma?) O tos krikščioniškosios vertybės pateikiamos labai aiškiai ir paprastai. Štai kokiomis dogmomis vienuoliktoje-dvyliktoje klasėje mokinius "turtina" mokytoja etikos pamokose: (1) bet koks nesantuokinis gyvenimas kartu yra paleistuvystė, (2) masturbavimasis yra liga, (3) pornografija yra blogis, (4) homoseksualai ir kiti marginalai yra iškrypėliai, (5) feministės yra kvailos, (6) hedonizmas yra blogis, (7) reliatyvizmas yra blogis; o po nosimi pakišamas katalikiškas propagandinis vadovėlis, kuriame pakankamai aiškiai išdėstytas "dualistinis pasaulis". Štai taip kriškčioniškai auklėjamas jaunimas, pažangus tasai auklėjimas, pastebėčiau, itin pažangus. Todėl labai įdomu, koks to rezultatas?
Neperdėsiu pasakydamas, jog tokia "edukacinė" mokytojo veikla gali suponuoti mokinio neapykantą, pavyzdžiui, kokiam marginalui, neatitinkančiam normatyvinių standartų, kurie jam buvo įkalti mokykloje. Toks auklėjimas gali turėti dvi pasekmes: arba žmogus tampa agresyvus įteigtų savo įsitikinimų gynėjas, arba jis pasipriešina šiai diktatūrai. Ne be reikalo šio rašinio pavadinimą pasiskolinau iš P. Almodovaro filmo "Blogas auklėjimas", kuriame vaizduojama kaip griežtos taisyklės ir prievarta iššaukia atitinkamą elgesį, o vėliau tas elgesys pereina į radikalų žmogiškąjį protestą kaip laisvės išraišką, kuri buvo užgniaužta, pažeista vaikystėje ar paauglystėje.
Išvada paprasta: dabartinis dorovinis, katalikiškas auklėjimas mokykloje ugdo agresyvų, konservatyvų, netolerantišką, siauro mąstymo žmogų, nepalieka jam filosofinių, religinių alternatyvų, riboja pradų pažinimo laisvę ir prikemšą jį fanatiškos ideologijos. Retai kada mokinys protestuoja prieš hegemoninį normatyvą, nes jį laiko natūraliu, savaime suprantamu, teisingu. Ar viso to auklėjimo priežastis mokytojo kompetencijos, savalaikio išsilavinimo trūkumas? Švietimo sistemos programos ir nuostatos? Tubūt ir tas, ir tas, ir dar daugelis dalykų, kurie stabdo mentalinių institucijų progresą.
Argi ne pats laikas keisti šia "dorovinės" edukacijos sistemą? Juk homofobai, seksistai, šovinistai, ksenofobai (labai dažnai ir tarp jaunimo!) atsiranda ne iš niekur, kažkokie informacijų šaltiniai suformuoja šias pažiūras, neretai tie šaltiniai būna regresuojanti, silpna ar iškreipta edukacinė (o gal pseudoedukacinė?) sistema. Šiuo metu mokyklose būtina alternatyvi ir kokybiška edukacija, nukreipta į jaunuolio mentalinį, intelektualinį auklėjimą, tobulėjimą. Tiesiog nemanau, kad pykčio ir netolerancijos ideologija gali išauklėti dorą žmogų.
2008 12 11
P.S. Šis rašinys buvo skirtas katalikiškam portalui bernardinai.lt
