Korporacinė žiniasklaida ir jos indoktrinuota patiklioji visuomenės dalis sukilusį Graikijos jaunimą laiko chuliganais ir vandalais, kurie daužo ir degina viską iš eilės, gadina paprastų žmonių turtą ir maištauja vien tik dėl maišto. Tačiau galingas korporacinės žiniasklaidos mechanizmas kartais lūžta, į jį prasiskverbia kiek kitokia informacija, suardanti visuotinio viešojo diskurso tvarką. Štai š.m. gruodžio 10 dieną didžiausiame Lenkijos laikraštyje – „Gazeta Wyborcza“ – pasirodė trumputis interviu su 20 metų Atėnuose gyvenančia lenkų tautybės verslininke Hanna Błażejewska-Rożanek, kuri prieštarauja žiniasklaidos sistemos „tiesoms“.
Šis interviu buvo transliuotas ir per Lenkijos televiziją. Kai vedantysis išgirdo, kad riaušių apimtuose Atėnuose Hanna jaučiasi saugi, nes anarchistai puola tik stambius prekybos centrus ir bankus, jis apstulbo ir trumpam pasimetė. Vėliau ekrane pasirodė dviejų policininkų fotografija, o už kadro nuskambėjo komentaras: „Čia, Lenkijoje, mes matome kitokius vaizdus fotografijose...“
Jacek Pawlicki („Gazeta Wyborcza“ korespondentas): Ar nebijote, kad jūsų parduotuvė bus sudeginta iki pamatų, kaip ir daugelis kitų parduotuvių, kurias per pastarasias 4 dienas sudegino anarchistai?
Hanna Błażejewska-Rożanek (lenkiškos parduotuvės Atėnuose savininkė): Ne, puolamos yra tik didelių prekybos tinklų parduotuvės ir bankų rezidencijos. Puolami tik valdžios simboliai.
H.: Taip. Pavyzdžiui, nepaliestos liko parduotuvėlės, stovinčios tarp biurų ir bankų būstinių, o patys bankai visiškai sudeginti. Mano parduotuvė yra pačiame Atėnų centre, tik šalutinėje gatvėje. Ji yra saugi.
J.: Ar Jūs suprantate veidus prisidengusių jaunuolių elgesį, kurie viską degina ir mušasi su policija?
H.: Taip, Graikijos visuomenė supranta jų apsisprendimą. Kalbant apie vandalizmą, aišku, kad jo sunku išvengti, kai žmonės išeina į gatves. Neramumai – tai efektas, kurį sukėlė didžiulis jaunimo nepasitenkinimas. Jaunimas nemato ateities ir nesutinka su tuo, kad vyriausybė nepastebi jų dramos.
H.: Be abejo. Graikai – kantrūs žmonės, jie tolerantiški ir atsakingi, tačiau viskas turi savo ribas. Jie ir taip daug iškentė, nes korupcija ryja šią šalį nuo viršaus iki pat apačios.
H.: Ne, bet tai labai įdomus reiškinys, kuris gali sudaryti sąlygas tolesniems audringiems įvykiams. Gali būti, kad pasinaudoję šiuo protestu, savo reikalus ims spręsti įvairūs politiniai sluoksniai. Tai, kas dabar įvyko Graikijoje, galėjo įvykti bet kokioje kitoje Europos vietoje.
J.: Ar manote, kad paauglio nužudymas Lenkijoje sukeltų tokius didelius neramumus?
H.: Turbūt ne, žmonės Lenkijoje dar nepasiekė tokios ribos. Juo labiau, kad jie užsiėmę darbu. Lenkijoje labai stiprus turto siekimas. Graikija jau pasisotino, privati nuosavybė sužydėjo, tik apie jaunimą užmiršo. Šiandien dėl krizės graikų jaunimas neturi sąlygų startuoti, o jis labai ambicingas.
J.: Ir tie, kurie mėtosi buteliais su benzinu, irgi yra frustruoti, ambicingi žmonės?
H.: Nežinau, greičiausiai taip. Šitam maište galima pastebėti tik vandalizmą, tačiau kaip kitaip atkreipti dėmesį į jų problemas? Reikalingas koks nors didelis valdžios planas, skirtas jaunimui. Tai, kas vyksta Graikijoje, parodo visai Europai, kas atsitiks, jei nebus pasirūpinta jaunąja karta – jaunimas spjaus į visą pasaulį.
