Graikijos studentų sukilimas tapo socialinių protestų bombos sprogdikliu. Graikijoje įvyko visuotinis streikas, jaunimo protestai užplūdo kitas Europos šalis. Pagrindinės priežastys paprastos: ekonominė krizė, išsilavinęs jaunimas netiki rytdiena. Prie jų verta pridėti ir subjektyvų faktorių – kovingą anarchistiškai nusiteikusių Graikijos studentų judėjimą, kuris ryžtingais savo veiksmais susilpnino valdžią ir sustabdė (iki tam tikros ribos) mentų savivalę.
Graikija turi kelias galimybes. Pateikiu jas tikimybės mažėjimo tvarka.
1. Po kurio laiko judėjimas išsikvėps, kaip jau įvyko su ankstesniaisiais.
2. Judėjimas pereis į liaudies sukilimo fazę. Tačiau tai vyks kontroliuojant nuosaikioms kairiosioms partijoms, kurios jį tyliai numarins surengdamos eilinius rinkimus arba susitardamos dėl nuolaidų su vyriausybe. Arba šis judėjimas bus likviduotas kitu, brutaliu būdu.
3. Judėjimas pereis į socialinės revoliucijos fazę. Vadovaudamiesi anarchistinėmis idėjomis, darbuotojai užims įmones, bus įkurtos pramonės šakų ir teritorinės tarybos ir pan. Tai mažiausiai tikėtinas scenarijus.
Vakarų Europos šalys krizės sąlygomis kol kas juda į kairę, tačiau kai kurios, priešingai, dreifuoja dešinėn. Tuose regionuose, kuriuose nacionalizmas ir anksčiau peržengdavo visas ribas, nepasitenkinimas ekonomine padėtimi gali tik pabloginti situaciją. Dėl visų bėdų tose šalyse įprato kaltinti kitos tautybės kaimynus.
Be to, egzistuoja ir šalys, kuriose pokyčius į dešiniąją, nacionalistinę ir autoritarinę pusę nulemia jų geopolitinė padėtis. Tokia šalis yra Izraelis.
Pagal pastarųjų metų apklausų duomenis, daugelis Izraelio gyventojų pasisako už arabų deportaciją. Prie ekonominės krizės prisideda užsitęsusi ekonominė krizė: pietinės gyvenvietės ir Sderoto miestas apšaudomas palestiniečių raketomis „Qassam“, o vyriausybė dėl šito bejėgė.
Tokioje situacijoje lengvą pergalę pasiekia ultradešiniosios partijos: Likud, Shas (religiniai ultraortodoksai), Yisrael Beitenu („Mūsų namai Izraelis“). „Likud“ partijoje įvyko vidiniai rinkimai ir buvo sudarytas kandidatų į parlamentą sąrašas. Jame didžiulės sėkmės susilaukė ultradešinieji judėjimai (net 5 vietas gavo dešiniojo ultraradikalo Moshės Feiglino frakcija). Įdomu, kad Feigliną „ekstremistu“ pavadino toli gražu ne nuosaiki ir ne kairioji RTVi spaudos tarnyba. Susiklostys įdomi situacija, kai Izraelyje į valdžią pateks ultradešinieji, o Amerikos prezidentas, atvirkščiai, ims reikalauti nuolaidų arabams.