Kaip visada, kad suprastume, kas šiandien (2008 m. gruodžio 11 d.) vyksta, reikia grįžti keletą dešimtmečių atgal. Pamėginkime. 

1974 m., praėjus keletui savaičių po JAV palaikomos diktatūros „pasitraukimo“, aš sėdėjau prabangioje patalpoje pirmame Graikijos Banko aukšte, kur pildžiau mokėjimo formą, norėdamas nusipirkti amerikiečių leidėjo knygą. Sėdėjau už ilgo ir sunkaus stalo. Buvo rytas, didžiulėje salėje buvo mažai žmonių, ir du policininkai iš saugumo tarnybos prisėdo kitame stalo gale ir ėmė šnekėtis. Aš buvau apsirengęs amerikietiška sportine striuke. Jie palaikė mane užsieniečiu ir ėmė kalbėtis nesislėpdami. Vyresnysis (ir storesnysis) policininkas pasakė: „Na va, Karamanlis atvyko iš Paryžiaus [po diktatūros žlugimo], ir vietoj to, kad duotų mums pinigų, šitas ožys nupirko mums šalmus ir amuniciją masinių riaušių atvejui“.

 

Tas Karamanlis buvo dabartinio Karamanlio, Graikijos ministro pirmininko, dėdė. Karamanlį-dėdę vadino „etnarchu“ (tautos tėvu). Faktiškai tai buvo amerikiečių atrinkta dešinioji marionetė, kuri 6-ojo dešimtmečio pradžioje turėjo valdyti Graikiją pagal JAV nurodymus. Praėjus keletui metų jis mirė, ir pagal savo priešmirtinę valią buvo palaidotas privačiame žemės sklype, kuriame buvo pastatytas memorialas pagal tipiškas Amerikos „prezidentų bibliotekas“, nepaisant to, kad laidoti privačioje teritorijoje Graikijoje draudžia įstatymas.

Praėjus šešeriems metams po aprašyto dialogo tarp dviejų policininkų, 1980 m. lapkritį policija užpuolė demonstrantus, dalyvavusius kasmetiniame marše link Amerikos ambasados, kuris buvo skirtas 1973 m. studentų sukilimui prieš diktatūrą atminti. Karamanlio-dėdės policija užmušė 26 metų Iakovosą Koumisą ir Stamatiną Kanellopoulou, sudaužiusi jiems galvas.

1981 m. „socialistai“ (PASOK) laimėjo rinkimus. Ministru pirmininku tapo Andreas Papandreu, ekonomikos profesorius iš Berklio, baigęs mokslus JAV. Pirma, ką jis padarė, tai padvigubino algas policininkams! Po ketverių metų Papandreu policija nužudė 15-metį Michaelą Kaltezą, kuris buvo nušautas į galvą iš užnugario pusės, vėlgi per kasmetinę demonstraciją sukilimui atminti. Žudiką išteisino. Tais pačiais metais graikų policininkai užmušė Catharine John Bool, 22 metų amerikietę, kuri atsisakė leisti jiems apieškoti jos mašiną. Maždaug tuo pačiu metu policijos nuovadoje Atėnuose iki mirties buvo sumuštas turkų jaunuolis. Šį sąrašą sudaro maždaug šimtas žmonių, kuriuos nužudė „socialistinė“ arba „dešinioji“ policija nuo 1974 m. iki dabar. Nei vienas policininkas nebuvo nuteistas. Paskutinė žmogžudystė –15-mečio Alexio Grigoropouloso, kilusio iš viduriniosios klasės šeimos, nužudymas prieš šešias dienas.

Trisdešimt ketverius metus, nuo 1974 iki 2008 m., graikų politikai, tiek „socialistai“, tiek ir dešinieji, kaip ir buvo tikimasi, išvogė šimtus milijonų dolerių valstybės lėšų (Graikijos mokesčių mokėtojų pinigų). Paskutinio skandalo, susijusio su dešimtimis milijonų eurų, pagrindinėmis figūromis tapo Karamanlio (giminaičio) vyriausybė ir dievobaimingi „šventojo Athoso kalno“ vienuolyno vienuoliai. Ypač įdomu, kad „profesionalūs“ krikščionys suteikia šventumą bet kokioms materialinėms vertybėms. Pavyzdžiui, minėtieji vienuoliai ne tik gyvena ant švento kalno, bet ir tvirtina, kad jie turi „šventąjį diržą“, priklausiusi mergelei Marijai, dievo sūnaus Jėzaus motinai.

Šiandien graikų politikai, kurių dauguma gavo išsilavinimą JAV, o kai kurie baigė Harvardą arba Londono ekonomikos mokyklą, pasmerkia jaunus graikus su universitetiniu inžinieriaus, gydytojo arba juristo diplomu 12 tūkst. dolerių pajamoms per metus, jei jiems pasiseks rasti darbą. Nežiūrint į tai, kad gyvenimas Graikijoje brangus, ne pigesnis, o gal ir brangesnis nei Berlyne arba Paryžiuje.

Paauglio žmogžudystė neišvengiamai sukėlė „sprogimą“. Šis „sprogimas“ nuo ankstesniųjų skyrėsi tuo, kad išplito visoje Graikijoje. Anksčiau demonstracijos naudojant prievartą vyko tik Atėnuose ir Salonikuose.

– Ketvirtadienis, gruodžio 4 d. Visoje šalyje įvyko demonstracijos studentų, protestavusių prieš vyriausybės mėginimus susidoroti su visuomeniniais universitetais (turimas omeny ES bandymas legalizuoti privačius universitetus, kurių steigimas prieštarauja Graikijos konstitucijai, nes pagal ją švietimas yra valstybinis ir nemokamas – vert. past.). Atėnuose policija žiauriai sumušė studentą, kuris buvo išvežtas į ligoninę su sunkiomis traumomis. Tą pačią dieną 3,5 tūkst. fermerių blokavo mašinomis pagrindinę Graikijos trasą, jungiančią šiaurę su pietumis, ir taip padalino šalį į dvi dalis, protestuodami prieš vyriausybės politiką, pasmerkiančią juos skoloms ir skurdui.

– Šeštadienis, gruodžio 6 d. Alexį nužudė 21:25, anot liudininkų, visiškai šaltakraujiškai. Praėjus valandai, Atėnuose ir dar aštuoniuose Graikijos miestuose prasidėjo arši graikų anarchistų, tiesioginio veiksmo šalininkų, reakcija. Kova su policija tęsėsi visą naktį.

– Sekmadienis, gruodžio 7 d. Vidury dienos priešais Atėnų Nacionalinį archeologijos muziejų susirinko didžiulė žmonių masė, sušaukta SMS ir interneto pagalba. Ji pradėjo taikų maršą, tačiau po kurio laiko įvyko susidūrimas su policija, ir minia pradėjo deginti pastatus, daugiausia bankus, automobilių salonus ir stambių kompanijų biurus. Tai tęsėsi visą naktį.

– Pirmadienis, gruodžio 8 d. Maždaug šeštą vakaro didžiulė tūkstantinė minia susirinko prie centrinio Atėnų universiteto korpuso. Dar iki maršo pradžios įvyko susirėmimai su policija. Padeginėjimai ir parduotuvių daužymas tęsėsi visą naktį. Tas pats įvyko devyniolikoje kitų šalies miestų.

– Antradienis, gruodžio 9 d. Maždaug vidurdienį prasidėjo mokinių, studentų, vyresniųjų klasių mokytojų, universitetų dėstytojų demonstracija. Buvo susidūrimų su policija. Antroje dienos pusėje Alexio laidotuvėse dalyvavo daugiau nei keturi tūkstančiai žmonių. Juos atakavo policija. Neramumai tęsėsi visą naktį. Ėmė veikti marodieriai, daugiausia iš imigrantų pusės, kurie nedalyvavo maište, tačiau plėšinuose dalyvavo ir kai kurie graikai. Tas pats vyko daugelyje kitų Graikijos miestų.

– Trečiadienis, gruodžio 10 d. Šalyje įvyko visuotinis streikas. Maištuose dalyvavo daugiausia mokiniai ir studentai. Jie mėtė į policijos nuovadas kiaušinius, pomidorus, karčiuosius apelsinus ir akmenis.

– Ketvirtadienis, gruodžio 11 d. Daugiausia mokiniai ir studentai (14-17 metų vaikinai ir merginos) minėtais įnagiais vėl atakavo policijos nuovadas. Per šiandieninius neramumus buvo padaryti milžiniški materialiniai nuostoliai. Maždaug 565 parduotuvės apgadintos arba visiškai sudaužytos. Šimtai žmonių areštuota. Spėjama, kad nuostoliai sudaro daugiau nei milijardą dolerių, ir, svarbiausia, buvo panaudota 4200 pakuočių ašarinių dujų – prieš visus Graikijos piliečius, kurie tik pasipainiojo policijai. Galiausiai prireikė pirkti daugiau ašarinių dujų… Izraelyje!

– šimtai anarchistų iš visos Graikijos, pasisakantys už neprievartinius veiksmus;

– labai pavojinga „Blackwater“ stiliaus policininkų grupė (kuriai padeda neonacistai), apsimetanti anarchistais (žr. žemiau)

– GKP (Graikijos komunistų partija), „tradiciniai“ komunistai, kurių yra šimtai tūkstančių.

– SYRIZA, Radikalių kairiųjų koalicija – buvusi eurokomunistinė GKP nuolauža, dabar turinti šimtus tūkstančių žmonių;

[Čia minimas visos grupės dydis, o ne neramumuose dalyvavusių žmonių skaičius]

Padegimais ir pogromais užsiėmė anarchistinio tiesioginio veiksmo šalininkai, „Blackwater“ stiliaus „kiaulės” (policininkai – vert. past.) ir kai kurie studentai bei mokiniai.

GKP šalininkai vykdė demonstracijas tradiciškai, marširuodami visiškai disciplinuotai, o po to išsivaikščiodami. Jie laikė rankose tradicines raudonas vėliavas, tačiau flagštokai pagal dydį ir storį labiau priminė beisbolo lazdas. Tai buvo perspėjimas „kiaulėms” ir jų politiniams lėlininkams ta kalba, kurią jie supranta. „Kiaulės” suprato užuominą.

SYRIZA ir „žalieji” rengė tradicines demonstracijas, tačiau padėjo sukilusiam jaunimui. Maištuose dalyvavo studentai ir paaugliai, ypač paaugliai!

Kas iš tikrųjų svarbu, tai ne žurnalistinės ataskaitos apie padegimus, daužymus, plėšimus ir t.t., o atsitikimai, įvykiai, tvirtinimai, kurie rodo, kas dabar vyksta Graikijos visuomenėje. Štai kai kurie įvykiai:

– Nacionalinės prekybininkų federacijos vadovas Demitris Armenakis, atstovaujantis suniokotų parduotuvių sąvinininkus, pasakė: „Jokios (materialinės) žalos negalima sulyginti su jaunuolio gyvybe”. Ši moralinė formuluotė žmogaus, susidūrusio su materialine žala, pritrenkė daugelį graikų;

– Iš kai kurių policijos nuovadų prasiskverbė informacija, kad kai kurie policininkai reikalavo ir sugebėjo atimti ginklus iš linkusių į prievartą kolegų;

– Paprasti įvairaus amžiaus piliečiai, kurie dažniausiai tiesiog stebi, buvo tokie pasipiktinę policijos elgesiu jaunimo demonstracijų metu, kad bandė įsikišti ir apginti vaikus. Taip darė ir kai kurie tėvai, gindami kūnais savo vaikus nuo policininkų lazdų;

– Šiandien Graikijos parlamento deputatas iš SYRIZA, eidamas su dviem draugais per rajoną, kuriame vyko neramumai, pastebėjo du raumeningus vyrus su kaukėmis, laikiusius rankose akmenis ir lazdas. Deputatas paklausė, ar jie ne policininkai. Tie piktai atsakė, kad taip, policininkai, na ir ką? Deputatas ir jo draugai bandė juos persekioti, tačiau amžius neleido pavyti jaunų drąsuolių. Tai buvo viešai aprašyta vakarinėse naujienose.

– Netinkamu momentu GKP generalinis sekretorius apkaltino SYRIZA, kad ji „užmerkia akis” prieš žmones su kaukėmis, kurie padeginėja ir niokoja. Dar blogiau, GKP ir SYRIZA nesutaria jau daug metų, ir tai iš dalies susiję su asmeninėmis antipatijomis.

– Tipiškas gyventojų trečdalis, laikantis save konservatoriais, t.y. kriptofašistai, vis dar laiko sukilusius vaikus „valkatomis”, „chuliganais”, „purvinais niekšeliais”, o žudiką policininką – didvyriu.

Po šių šešių dienų galima daryti išvadą: šis sukilimas buvo graikų jaunimo sukilimas. Tai buvo graikiška „intifada”. „Ginklas”, kurį naudojo jaunimas, buvo jų karštas pyktis, jų subrendimas ir, daugiausia… kartieji apelsinai, tradicinis graikų studentų ginklas prieš policiją. Taikiniais tapo policijos nuovados.

Ko galima laukti iš graikų jaunimo „intifados”? Karamanlio-giminaičio dešiniajai vyriausybei suduotas moralinis smūgis. „Socialistai” buvo tokie parsidavėliški per visus dvidešimt savo valdymo metų, kad jauni graikai jų nekenčia. Paaugliai žiūri į anarchistų pusę, SYRIZA ir GKP – šiek tiek į “žaliųjų”.

Prieš metus SYRIZA reitingas buvo mažiau nei 3 proc. Prieš keletą mėnesių jis išaugo beveik iki 16 proc. Dabar nusirito maždaug iki 9 proc. GKP reitingas ilgus metus sudarė maždaug 5 proc. Dabar – maždaug 7 proc. „Žalieji” arti 3 proc. Galima laukti, kad per sekančius rinkimus kairieji (SYRIZA, GKP, „žalieji”) gaus 20 proc. o gal ir dar daugiau balsų.

Jei šie vertinimai teisingi, graikų jaunimo „intifada” privers analitikus iš CŽV paprakaituoti. Šie analitikai 1967 m. padėjo pagrindus pulkininkų diktatūrai. 1974 m. komunistų partija buvo legalizuota po dešimtmečių draudimo. Alexio žmogžudystė, kurią įvykdė policija — amerikietiško „Rembo” kopija – ir nuo kurios prasidėjo graikų jaunimo intifada, gali sudaryti dirvą naujajai Graikijos kairei.