Esu prieš bet kokį smurtą. Štai jis – griežtas mano nuosprendis: nors žinau, kad šis mano kreipimasis nepadės dekriminalizuoti visų mūsų, atsisakančių paklusti vienam mąstymui, kurį primeta garsiai šaukiantys valdžios ruporai. Tos valdžios, kurios pati prigimtis − atėjo metas kam nors tai ištarti − yra smurtas. Jūs mus vadinate prieš sistemą kovojančiais radikalais ir, žinoma, smurtautojais. Tai sakote jūs, kurie dėl naftos mėtote bombas, o ant bado altoriaus aukojate milijonus žmonių, nes to reikalauja jūsų dievas – laisvoji rinka.

Viskas, ką noriu pasakyti, yra tik mano nuomonė. Nuomonė žmogaus, kuris šiuo momentu atstovauja tik sau pačiam. Nerašau kaip už kokius nors interesus kovojantis aktyvistas. Tai – tik mano balsas, balsas žmogaus, kuris didžiuojasi tuo, kad yra radikaliai priešingas jums, smurtautojams.

Galingųjų gintis

Tai, kas vyksta Graikijoje, Europoje − visame pasaulyje, nėra tik nekontroliuojamas marginalių grupuočių ir smurtautojų protrūkis. Atsitiko štai kas: mums jau gana jūsų. Jūs – tai idealią partnerystę sudarę politikai ir didieji verslininkai, visuomet ginantys tuos pačius galingųjų klasių interesus, nušalyje palikę milžinišką visuomenės daugumą, kuri pasyviai pasiduoda savo pačios apiplėšinėjimui. Tačiau mes nesitaikstome. Norime permainų ir drįstame jų reikalauti. Nesame prieš sistemą, esame ateitis. Ir norime tai paskelbti taikiai ir organizuotai. Mes teisūs, ir norime sukurti geresnį, teisingumu grįstą pasaulį. Tačiau jums tai neįdomu. Jūsų televizijos kamerų niekada nebūna ten, kur jos turėtų būti. Jūs norite kraujo. Jei tik įmanoma – mūsų kraujo. Todėl graiko jaunuolio mirtis nebus vienintelė. Jau būta daug tokių atvejų. Tai – tik dar viena „atsitiktinė anarchisto mirtis“.  

Smurtas man atgrasus. Niekada neleidau savyje pasireikšti smurtui kokioje nors manifestacijoje, kuriose dalyvavau. Taip pat mano neaprėpiama daugybė žmonių, kurie vakarus mieliau leidžia gatvėse, reikalaudami teisybės, o ne mėgaujasi neįtikėtinai patogia sofa ar leidžia laiką prekybos centre, ten, kur dažniausiai renkasi pavyzdingieji šios apgavystės piliečiai. Tačiau nesijaudinkite, nors milžiniškoji manifestuotojų dauguma yra taikūs, jūs pasistengsite surasti keturis ar penkis, kurie yra ne tokie. O jei nerasite tokių, kokių reikia – o greičiausiai taip ir bus − patys juos atgabensite. Apie tai neseniai perskaičiau vadovėlyje, iš kurio mokosi būsimieji policininkai. Tie, kurie, kaip tikimasi, turėtų ginti teisybę ir viešąją tvarką. Vadovėlyje pasakojama, kad Barselonoje 2001 m. vykusios akcijos prieš Pasaulio banką metu tarp manifestantų buvo infiltruoti pilicininkai, kad sukurstytų. Jeigu viskas vyksta ne taip, kaip jūs norite,  jūs patys viską suorganizuojate. Jūs − atstumiantys.

Smurtas ir visos jo apraiškos

Esu prieš smurtą. Prieš bet kokias jo apraiškas. Tačiau kyla problema: jūs iškraipote žodžių prasmes. Nenorite atsisakyti neteisybių, nes jas − tarsi lavonus apnikusios kirmėlės − sukūrėte jūs ir didžiausi pasipelnytojai. Tačiau jums būtina manipuliuoti kalba, kad užčiauptumėte kritinį mąstymą ir bet kokį pasipriešinimą. Jūs norite mus supainioti ir mumis manipuliuoti. O tai – irgi smurtas. Pirmoji būdvardžio „smurtaujantis“ prasmė, kurią pateikia Karališkosios Akademijos ispanų kalbos žodynas, yra „priešingas natūraliam būviui, padėčiai ir būdui“. Smurtas nėra vien tik fizinė agresija, kuo jūs norite mus įtikinti. Smurtas yra tai, kas iškreipia natūralią tvarką. Smurtas yra mano ir kitų, po mūsų ateinančių kartų smerkimas, netgi socialinė jų marginalizacija, neleidžianti pasinaudoti teise į orų gyvenimą. Smurtas – tai darbo pavertimas preke, žmogaus pavertimas finansiniais ištekliais − skaičiais, iš kurių reikia išvesti išlaidų ir pelno balansą. Smurtas yra Trečiojo pasaulio šalių išnaudojimas, pasitelkus užsienio paskolų šantažą, jų išteklių plėšimas ir badas, kurį jūs skatinate dėl niekšiškų interesų.

Trečiojo pasaulio šalių išnaudojimas

Siera Leonės kariai-vaikai į karą eina su ypač lengvais, specialiai jų svoriui pritaikytais ginklais. Tuos ginklus gamina mūsų − Pirmojo pasaulio šalys. Garsių prekių ženklų drabužius, kuriuos dėvi jūsų dukros, mes gauname iš Trečiojo pasaulio šalių; juos, žeminančiose nežmoniškose, XXI a. vergovei pritaikytose sąlygose pasiuvo jų dukros. Jūs keliate triukšmą, kai kažinkur, tolimoje šalyje susisprogdina teroristas palestinietis. Tačiau, kai tai įvyksta čia, kai traukinys ir didingieji Bokštai Dvyniai sprogsta šiose platumose, jūs puolate bombarduoti tolimose šalyse gyvenančius vaikus, tuo pat metu aiškindami apie „teroristinį barbariškumą“. Jūs, nuolat iškilmingai triukšmaujantys ir smerkiantys smurtą, tuo pat metu su pasigėrėjimu žvelgiate į kylančias kokios nors telekomunikacijų bendrovės, į kurią investavote, akcijas; kylančias tik dėl vieno – vadinamojo koltano, kurio reikia mobiliųjų telefonų ir kartu genocidų gamybai.

Išgyvendinti skurdą

Gyvename tokiame istorijos etape, kai pirmąkart turime ir materialių, ir žmogiškųjų išteklių skurdui išgyvendinti visame pasaulyje. Bet jūs to nenorite. Nenorite, nes esate smurtautojai, geidžiantys bet kokia kaina apginti savo privilegijas. Visada atsiras pinigų draugams gelbėti, tačiau iš bado mirštančiam vaikui – niekada. Todėl jūs mūsų ir negirdite, kriminalizuojate ir vadinate mus smurtautojais, nors kovojame būtent prieš jūsų skatinamą smurtą. Jei mums sustabdyti nepakaks disidentų kriminalizavimo, apkaboje visada atsiras kulka. Žinome, kad dar liko kulkų nuo Grogoropoulos. Žinome ir daug kitų dalykų, kuriuos ketiname pasakyti. Tylos ir melo laikai baigėsi. Išaušo tiesos metas. Štai pirmoji tiesa: prieš sistemą esate jūs, neįstengiantys apginti nieko, kas neneša turtų jums patiems. Juk būtent jūs nenorite, kad žmonija eitų kartu. Bet jūs pralaimėjote. Nepaisant visko, mes eisime kartu.