Lietuvos socialdemokratų sąjunga su nerimu stebi naujos valdančios koalicijos veiksmus rengiant, svarstant ir pristatant naujos Vyriausybės programą – antrikrizinį planą. LSDS nuomone, valdančioji koalicija, apkaltinusi buvusią vyriausybę krizės sukėlimu, pati atsidengė smūgiui – ką buvusios kadencijos Seime veikė tuometinė opozicija: miegojo, pritarė valdantiesiems ar pati kasė ir gilino valstybės skolų duobę? Juolab, kad dabartinis jų finansų ministras vadovavo Statistikos departamentui.

Pirmieji rinkimų laimėtojų pasisakymai visuomenėje sukėlė šoką ir paniką, o ne žadėtą permainų viltį. Rinkėjai įsitikino, jog politikai eilinį kartą juos apgavo: rinkimuose deklaravę savo partijų programas, laimėję rinkimus – pateikė Vyriausybės programą nieko bendro neturinčią su rinkimų pažadais. Tuo tarpu save kairiąja politikos jėga pristatanti LSDP, būdama valdžioje, bandė tautą užliūliuoti „šviesiu rytojumi“, ištikimai tarnaudama stambiajam kapitalui ir oligarchams. Beje, kairiąja ir socialdemokratine ji tampa tik tada, kai praranda valdžią. Tokia veidmainystė sujaukia politinę sistemą ir išduoda politines vertybes.

LSDS įsitikinimu, antikrizinis planas – tai prieštaraujančių priemonių rinkinys, kurio pagrindinis leitmotyvas – už bankų, nekilnojamo turto spekuliantų, verslininkų gobšumo ir oligarchų klaidas, kurias skatino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ideologai, kaip visada turės sumokėti eiliniai Lietuvos piliečiai. Rinkėjai dar kartą užlipo ant to paties grėblio, nes valdžioje ir toliau lieka dešiniosios politinės jėgos, tarnaujančios stambiajam kapitalui.

Tai, kad esantys valdžioje politikai ir ekonomistai yra pasimetę, rodo ir šie pavyzdžiai:

– Eurokomisarė D.Grybauskaitė kalba apie vartojimo ribojimą, o Europarlamentarė M.Starkevičiūtė išeitį mato skatinant vartojimą.

– Ekonomikos krizę sukėlę bankai ir toliau vadovauja Lietuvos politikams, bet šį kartą jau per „antikrizinį planą“. Pagrindiniai Vyriausybės paruošto plano aiškintojai ir vertintojai yra didžiausių bankų ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.

Tokių prieštaringų pavyzdžių galima būtų pateikti ir daugiau.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga pabrėžia, jog atstovaudama Vakarų Europos klasikinę politinę kairę, jos vertybes pritaikė Lietuvos sąlygomis ir pateikė rinkimų programą „Lietuvos ateitį giname šiandien“. Rinkimų metu siūlytos priemonės būtų tapusios antikrizinės programos pagrindu:

– progresinio gyventojų pajamų mokesčio įvedimas ir progresinio mokestinio principo įtvirtinimas (daugiau gauni, daugiau turi, daugiau moki);

– visuotinis pajamų, išlaidų ir turto deklaravimas;

– prabangaus turto apmokestinimas;

Dabartis tik dar kartą patvirtina ir LSDS perspėjimą dėl pavojaus privatizuoti šalies pagrindinius pelningus strateginius objektus (telekomą, bankus, „Mažeikių naftą“ ir kt.).

Šiandien akivaizdu, kad šalies politinėje sistemoje būtinos didelės permainos, nes valstybės laivas jau antrą dešimtmetį plaukia pakrypęs į politinę dešinę. Deja, mes esame liudininkais to fakto, kad šalis neturi tikro politinio lyderio, kuris dabar, sunkiu šaliai metu, būtų kartu su valstybe ir jos žmonėmis. Premjeras yra tapęs skaičių ir bankų (užsienio kapitalo!) įkaitu. Nei vienas iš valstybės vadovų aktualiais politikos klausimais nesikreipė į tautą ar atskirus visuomenės sluoksnius. Kiekvieną naktį priimami vis nauji ir absurdiškesni sprendimai, kuriuos tauta sužino iš ryto. Socialinis dialogas nevyksta. Tauta palikta pati sau.

Matosi, jog politikų planuose žmonėms numatytas laboratorinės pelės vaidmuo. Dabartiniai valdantieji tautai kalba tik apie „diržų suveržimą“, tačiau diržu valdantieji linkę suveržti sunkiausiai dirbančius ir mažiausiai uždirbančius. Valdantieji eina primityviausiu keliu –  beatodairiškai plečia mokesčių bazę ir didina mokesčius, kurie visų pirma prislėgs skurdžiausiai gyvenančius, užuot pradėję nuo savęs: ženkliai ir realiai mažinti valdymo išlaidas ir nepamatuotą išlaidavimą, o ne imtis pigių viešųjų ryšių triukų, nieko bendro neturinčių su sisteminių prielaidų sukūrimu krizei įveikti.

Įvykių raida rodo, kad valdžioje esantys politikai vieni krizės įveikti nesugebės. Politikai žmonių pasitikėjimo limitą išnaudojo, nežiūrint to, kad rinkimai ką tik įvykę.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga yra įsitikinusi, jog Lietuva kol kas turi pakankamai intelektualinio ir akademinio potencialo. Valstybė finansuoja ne vieną mokslinio tyrimo institutą. Siūlome suburti Krizės įveikimo tarybą, kurią sudarytų žymiausi šalies mokslininkai, ekonomistai, politikai ir praktikai, kurie paruoštų išsamų ir argumentuotą išėjimo iš krizės priemonių planą, siedami jį su išorės procesais. Šis planas, patvirtinus jį Seime, taptų Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių darbo programomis ar jos dalimis.

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas