Ankstyvą 2009 m. sausio 5 d. rytą, apie 3 val. kažkas apšaudė riaušių policiją, Exarchijoje saugančią kultūros ministeriją. Policija kalba, kad buvo iššauta daugiau nei 20 kulkų ir mesta viena rankinė granata. Jie sako, kad sužeistas faras išsigelbėjo tik dėl mobilaus telefono, kuris sulėtino į jo krūtinę pataikiusią kulką. Iš pat pradžių pagalvojome, kad joks individas, kad ir koks įsiutęs ar atsidavęs miesto partizaninei taktikai jis bebūtų, nesirinktų Exarchijos (pastarasias kelias dienas okupuotas policijos) tokios atakos surengimui ir saugiam pasitraukimui.

Todėl mes nelaikome atsitiktiniu to fakto, kad masinės informavimo priemonės, politikai ir jų padlaižiai kūrė atmosferą, kai vienokia ar kitokia keršto policijai akcija darėsi neišvengiama. Mes negalime to suvaldyti. Žinoma, tokie incidentai gali vykti, bet mes nesame tokie kvaili, kad manytume, kad jie vyks Exarchijoje, ar, kaip šaudymų į policiją prieš kelias dienas atveju, Zografou universiteto miestelyje.

Valstybė, naudodama sau pavaldžias informavimo priemones, ruošė visuomenę „neišvengiamiems“ veiksmams prieš policiją. Atakos vietos pasirinkimas (kultūros ministerija Exarchijoje) kiek sugadino visą reikalą, nes veiksmai taip stipriai saugomoje miesto teritorijoje aiškiai gali būti siejami su valstybe.

Tai tikėtina net nepaminėjus to, kad tie žmonės be jokių skrupulų galėtų šauti į saviškį. Neverta net abejoti, jiems gyvybė nieko nereiškia.

Jų veiksmai rodo, kad bandoma neutralizuoti po šaltakraujiško Alexiso Grigoropouloso nužudymo įkaitusią atmosferą ir sukelti šiek tiek simpatijos policijai, į kurią, nežiūrint jokių jos veiksmų, spjaudo visi, kas netingi. Tuo pačiu metu bandoma sukurti prievartos ir teroro terpę visiems, vis dar besipriešinantiems.

Exarchijos, kurios esamomis aplinkybėmis vengtų bet kuri ginkluota revoliucinė grupė, pasirinkimas visuomenėje kuria visas reikalingas asociacijas, farų ir teisėjų rankas atriša smurtui ir teismams prieš socialinę visumą... Ir visa tai vyksta augančio nedarbo ir finansinės krizės akivaizdoje.

Jau sulaikyti 75 žmonės, daugybę kartų policija puolė Exarchijos gyventojus ir praeivius, taip pat buvo krečiami namai, kas jiems yra labai paranku.

Ateina keistos dienos. Kiek anksčiau vyriausybė prarado kontrolę ir todėl dabar pradeda naudoti visaapimančią prievartą, kuriai ji turi beveik visišką monopoliją.

Tai neadekvati prievarta, kai į akmenis ir Molotovo kokteilius atsakoma tonomis cheminių dujų ir kulkomis (plastikinėmis ir tikromis), o audringoms sukilėlių atakoms priešpastatomi gerai apginkluoti ir paruošti karui valstybiniai daliniai.

Iš anksto planuotas vyriausybės posūkis į dešinę (dešinysis sparnas jau buvo, bet dabar ir konservatyvusis vyriausybės centras, judėdamas į dešinę, kietina savo retoriką ir taktiką) gali būti sustabdytas masinėmis, vieningomis demonstracijomis ir veiksmais prieš valstybinį terorą. Gali būti sustabdytas konfliktais gatvėse ir masinėmis barikadomis, politiniu žodžiu, kalbančiu apie žmones ir jų poreikius. Kalbančiu apie tai, kad jie yra patys sau šeimininkai, kad jiems reikia atitrūkti nuo autoritarinės politinių partijų lyderystės, partijų, kurios nepastebi neatidėliotino išsilaisvinimo nuo valstybinių, tautinių ar kapitalistinių suvaržymų poreikio.

Neskubant, apgalvojant, mąstant apie ateitį, turėtume viešose asamblėjose iškelti tokias idėjas ir siūlymus, kad žmonių saviorganizacija iš apačios taptų matoma, gyvybinga ir įmanoma – lygiai tuo pačiu būdu, kaip Gruodžio sukilimo metu.

Nėra kito kelio, nes kitaip jie išgaudys mus vieną po kito.

Jie dar kartą įrodė, kad yra negailestingi.

Versta iš www.occupiedlondon.org