Šiame tekste apibendrinta mano, kaip anarchistės, patirtis. Jis yra „kaip padaryti” vadovas tiems, kurie dar neįpratę aktyviai veikti, atlikti „nelegalius” veiksmus ar mažiau socialiai priimtinus tiesioginius veiksmus. Yra žmonių, kurie ilgai gyveno kaip protiniai ir socialiniai sistemos vergai, todėl tokiems baisu imtis kokių nors veiksmų. Mes dairomės galimų kelių, skaitome zinus, bet viskas atrodo kiek per stipru pirmam kartui! Viskas dar sudėtingiau, jei esi vienas ir negali susirasti bendraminčių grupės! Pradėti veikti vienam gali būti sunkiausia užduotis pasaulyje. Todėl mokykis iš mano klaidų.

       1. Pradžių pradžia

       Šis skyrius supažindins su anarchistų pasauliu ir kartu pasiūlys keletą lengvų ir mažai rizikingų tiesioginio veiksmo pavyzdžių naujam bei baikščiam anarchistui. Kam to reikia ir kokia iš viso to nauda? Šis vadovas skirtas tam, kuris atsidurs tokioje pat padėtyje, kokioje buvau atsidūrusi ir aš, kai pirmąkart supratau, kad esu anarchistė, ir su tuo susitaikiau. Ne taip kaip dauguma anarchistų, buvau baikšti, drovi, bijanti pažeisti nustatytas taisykles, įbauginta sistemos ir neturinti draugų, su kuriais galėčiau veikti. Čia panaudota tiek mano, tiek ir kitų patirtis.

       Nagi? Turbūt negalėsiu atsakyti į visus naujoko anarchisto klausimus, todėl siūlau paskaityti kitų anarchistų tekstus, o čia pateikiu tik šiek tiek esminės informacijos. Iš esmės, anarchistai priešinasi vyriausybei ir remia neformalią, paremtą lygybe demokratiją. Šis vadovas orientuojasi į anarchistą, besipriešinantį kapitalizmui ir tikintį savitarpio pagalba, laisve, lygybe ir pan. Bet šio vadovo patarimus gali taikyti ir bet kuris kitas anarchistas, nebūtinai sutinkantis su mano nuostatomis. Mūsų nuostatos gali skirtis, bet mus jungia bendras troškimas – laisvė.

       Pirmieji žingsniai

       Pabandysiu pasiūlyti kai ką, kas padės tau žengti pirmuosius anarchisto žingsnius į tiesioginio veiksmo pasaulį. Jei nori, gali praleisti ar pakeisti ką tik nori, čia tik pasiūlymai, išdėlioti didėjančio sudėtingumo ir rizikos tvarka:

       1. Internete paskaitinėk zinus. Tai paprasčiausias pirmas žingsnis, ir tu jį jau akivaizdžiai žengei. Šis žingsnis yra pirmasis, nes surasti informaciją yra ir lengva, ir sunku. Jei turi tėvus, kurie tikrina tavo naršymo istoriją ir „sausainėlius”, turėtum naudoti Mozilla Firefox ir nustatyti, kad naršyklė trintų privačius duomenis.

       2. Pasidairyk knygų. Čia kiek didesnė rizika ir sunkumai, nes tik kelios bibliotekos ar knygynai turi kokių nors pozityvesnių tekstų apie anarchiją ir anarchistus. Jei esi paauglys, susidursi su problema, kaip knygą įsigyti ir paslėpti nuo tėvų. Nelaikyk knygos savo kuprinėje ar įprastose savo slėptuvėse, nes tėvai mėgsta retkartčiais patikrinti savo vaiko daiktus. Geriau jau tiesiog įkišk ją į knygų lentyną. Ir neslėpk jos rūbų lentynoje ar po lova, nes tai visame pasaulyje geriausiai žinomos slėptuvės.

       3. Pabandyk surasti bendraminčių savo apylinkėse arba internete. Tai gali būti nelengva, bet mažai rizikinga, bent jau turint galvoje policiją. Čia mažai ką galiu patarti, nes pati savo rajone dar neradau kito anarchisto. Bandyk pasiklausinėti anarchistų forumuose. Tikslas yra surasti draugų, kurie tave palaikytų, ir atvirkščiai.

       4. Tapk vegetaru! Ar bent jau sumažink mėsos suvartojimą. Jei ir tai nepavyksta, pabandyk bent vieną dieną prasimaitinti be mėsos ir paragauti veganiškų patiekalų. Mėsos pramonė yra bjauri, žudanti ir sekinanti resursus. Ji sunaudoja daugiau maisto nei pagamina, o jis galėtų patekti badaujančioms šeimoms. Daugelis anarchistų yra vegetarai ir bet kuri anarchistinė visuomenė greičiausiai bus vegetariška, ar bent jau medžios gyvūnus, o ne augins juos.

       5. Mažas maištas. Gerai, tai tikrai menkas tiesioginis veiksmas, bet jis gali tapti pirmuoju tavo veiksmu, ypač jei esi toks pat bailus, kokia buvau ir aš. Daugybė žmonių tai darė, todėl beveik nėra jokios rizikos (nebent tu visiškai nesislepi, palieki atidarytas duris ir kas nors įeina). Taigi lengviausias būdas skleisti savo info (nors ir labai neefektyvus) yra kartu ir pats kvailiausias – tai tualeto kabinos graffiti! Žinau, tai kvaila. Gali praleisti šį punktą. Bet jei tu, kaip ir aš, bijai pažeisti taisykles, šis smulkus maišto veiksmas išlaisvins tave. Nesijuok!

       6. Jei esi aukštosios mokyklos ar koledžo mokinys, tikriausiai kartais matai kariuomenės verbuotojus, skleidžiančius savo bjaurastį ir viliojančius mokinius į savo žudikiškas pinkles. Lengvas būdas su jais kovoti būtų paimti jų skrajutes ir išmesti į šiukšladėžę, galbūt prieš tai dar perplėšus. Jei įmanoma, mesk į popieriui skirtą konteinerį! Taip pat, jei niekas nežiūri, gali pabandyti tiesiog nustumti visas jų šiukšles į dažnai šalia stalo stovinčią šiukšladėžę. Jei tokios nėra, gali pabandyti ją iš anksto pristumti. Gali be įtarimo paimti kelias skrajutes ir vėliau išmesti jas į šiukšlių dėžę. Suburk draugus, visi eidami pro šalį vis nugriebkite po pluoštą skrajučių ir tuoj pat jomis atsikratykite. Pabandyk „netyčia” aplieti visą stalą. Tegu kas nors tave stumteli, kai pasilenkęs virš stalo laikai rankoje saldaus ir lipnaus gėrimo stiklinę. Neatsiprašinėk, apsisuk, stumtelėk draugą ir tuojau pat nueik. Kuo daugiau žmonių įtrauksi į šią pramogą, tuo geriau. Taip pat elkis su kitais politikos stūmikais. Jei jautiesi pakankamai kietas, gali kartu su draugais prieiti prie stalo ir rimtu veidu pareikšti, kad mokyklos teritorijoje apsinarkašinusiems žmonėms būti draudžiama. Ar tiesiog juoktis jiems į akis. Dar geriau būtų tiesiog pasakyti, kad jie čia nepageidaujami. Bet tai veiksminga tik su grupe. Paklausk, kiek žmonių jie jau nužudė ir ar žudytų vaikus, jei būtų įsakyta. Sakyk bet ką, kas verstų juos jaustis nepatogiai.

       7. Auginkis savo maistą. Bet kokios revoliucijos ar neramumų atveju maisto tiekimas gali nutrūkti, o tau gali tekti maitinti šeimą. Bet kuriuo atveju, kuo daugiau nepriklausomybės, tuo geriau.

       8. Nepriklausomos informacijos priemonės. Bandyk current.com ar indymedia.org, nes tai yra puikūs nepriklausomos ir nekorporacinės žiniasklaidos pavyzdžiai.

       9. Vok iš turčių ir atiduok alkstantiems! Tai yra mažas, truputį rizikingas veiksmas. Priklausomai nuo tavo gyvenimo aplinkybių, gali būti taip, kad namuose tėvai laiko šviežią maistą dėl „grožio” (liguista, tiesa?), gal būt tu valgai mokyklos valgykloje ar darbo vietoje, kur maistas pigus ar net nemokamas, kas būtų geriausia. Surink maistą į savo maisto dėžutę ar kitą neįtartinai atrodančią talpą. Prieš tai būtų gerai pasidomėti, kur paliksi tą maistą. Gal kur netoliese įsikūręs benamis? O gal yra maisto aukų rinkimo vieta? Gal planuojama „Maistas ne bombos” akcija? Galų gale, gal netoliese yra konteineris, kur paprastai benamiai ieško maisto? Gali pabandyti palikti jį vakare parke ant suoliuko su prisegtu rašteliu, kad jie žinotų, kad tu jais rūpiniesi.

       10. Leistinoje vietoje pritvirtink savo plakatėlį. Tai tikrai nepavojingas (nebent kas nors iš pažįstamų tave pastebės ir pabandys sutrukdyti) pirmas žingsnis aktyvizmo link. Taip realizuosi savo žodžio laisvę – toks yra tiesioginio veiksmo – trafaretų purškimo, riaušių, protestų ir pan. – tikslas. Tačiau čia atsiranda vienas rizikingas momentas. Kai tik įsitrauksi į nelegalius „žodžio laisvės” veiksmus, nebus sunku susieti tave su kitais tokio pat pobūdžio veiksmais. Todėl, norėdamas to išvengti, būk atsargus. Jei gali, savo plakatus klijuok tolėliau nuo savo aktyvių veiksmų zonos.

       11. Pasinaudok mokykla. Mokykla puikiai tinka pradedančiam plakatų klijuotuojui, nes anksti ryte čia lengvai galima surast tuščių vietų (tualetuose, vestibiuliuose). Geriau nebūk vandalu ir nepiešk graffiti, nes mokyklų valdžia dėl jų siunta ir greičiausiai imsis kontrpriemonių. Gal jie užblokuos tą patalpą, kad niekas negąlėtų pamatyti tavo kūrinio. Taigi, jei turi kokį draugą, paprašyk, kad jis stebėtų aplinką, kol tu miltų klijais ar lipnia juosta klijuosi savo plakatą. Stenkis naudoti tvirtesnę lipnią juostą, nors, jei neklijuoji miltų klijais, greičiausiai tavo plakatą vis tiek nuplėš. Bet viso to prasmė vis tik yra, nes galbūt kas nors pastebės tavo plakatą ir susimąstys. Įsitikink, kad pagal plakatą nebus įmanoma susekti jo autorių.

       12. Dabar gali pradėti bandyti rimtus ir rizikingus veiksmus. Susirask patarimų, kaip pasigaminti miltų klijus, ir kelis kartus išbandyk juos. Jei būčiau pirmąkart juos išbandžiusi, hm, būčiau žinojusi apie tam tikrą kvapą, kuris parodo, kad klijai neklijuos. Bet apie tokius dalykus gali sužinoti tik pats pabandęs. Yra daugybė patarimų, kaip viską daryti teisingai, pvz., rekomenduoju Crimethinc ziną “The walls are alive”. Tačiau kai ką patarti galiu ir aš, nes jei esi naujokas, greičiausiai neturėsi bendraminčių grupės ar draugo, todėl gali tekti viską daryti vienam. Su draugais viskas žymiai lengviau, saugiau ir smagiau, bet veikdamas vienas įgysi pasitikėjimo savimi ir jėgos, kuri anarchistui pravers iki pat gyvenimo pabaigos. Tau tikrai to reikės. Prieš pasinerdamas į naktį tam, kad atliktum savo nešvarų darbelį, apžiūrėk teritoriją ir tiksliai išsirink vietą. Jei įmanoma, patikrink, kiek toje vietoje būna žmonių naktį. Tavo tikslas – priklijuoti kelis savo plakatus ir likti nesugautas. Jei nepavyks nusigauti iki norimos vietos, atsidursi apsuptyje ar dar kas nors atsitiks, tiesiog padėk plakatus ar skrajutes ant žemės ir tegu jas nešioja vėjas. Man teko taip elgtis pirmąjį kartą. Nors efektas greičiausiai buvo niekinis, tai vis dėlto buvo mano pirmasis kartas, todėl jis suteikė man galingą savirealizacijos pojūtį.

       13. Dabar, kai priklijavai savo pirmą plakatą, galima judėti toliau. Trafaretai, graffiti, dar daugiau klijuojamų plakatų, protestai, viešos kalbos, susidūrimai... Augant pasitikėjimui, augs ir tavo veiklos naudingumas. Atlikdamas nelabai rizikingus, bet labai rezultatyvius veiksmus, netrukus suprasi, kad esi jau nebe naujokas, o tiesiog anarchistas, nes žinosi, ką ir kodėl darai. Dauguma mokyklų neturi naktinės apsaugos, nors visada geriau patikrinti vietoje. Iš  anksto įsigyk purškiamų dažų arba pasigamink juos pats. Svarbu tik nesukelti įtarimų. Veik vienas ar su draugais, kuriais tikrai pasitiki. Į mokyklos teritoriją bandyk patekti pro vartus. Vargti su tvora dažniausiai neverta. Jei ji atrodo aukšta, tokia ir yra. Jei nagali patekti į vidų, gali savo kūrinį išpurkšti ant sienos prie vartų, tik tokiu atveju saugokis pravažiuojančių automobilių, nes plotas prie vartų dažnai būna gerai apšviestas. Būtų gerai, kad numatytum vietą, kur galėsi greit paslėpsi savo reikmenis. Jei ką darai, daryk didelį. Didelis anarchistų simbolis ir paprastas, bet provokuojantis šūkis puikiai tam tinka. Neužsiimk dideliais, sudėtingais piešiniais, nes tam reikės daug laiko, o balionėlio kratymas sukelia nemažą triukšmą! Išpurkšk ką nors paprasto ir pasišalink. Turėk galvoje, kad tai yra labai rizikinga, bet kartu visai lengva (jei tik aplink nėra žmonių) ir kitą dieną sukels daug kalbų. Daryk tai ten, kur tavo užrašo neįmanoma greitai nuvalyti.

      


       Kas nepasakoma?

       Greičiausiai tu, kaip ir aš, prieš tapdamas aktyviu anarchistu patyrinėjai resursus. Pavyzdžiui, crimethinc.com yra visai neblogas šaltinis pradedantiems kelionę šiame keistame ir įkvepiančiame pasaulyje. Taip pat visai nesunku susirasti tinkamus zinus ir kitus anarchistinius tekstus. Tačiau yra daugybė dalykų, apie kuriuos niekas nekalba, gal todėl, kad jie atrodo akivaizdūs. Gali būti, kad apie juos užmirštama, todėl naujokai gali jų išvis nežinoti. Todėl surašiau čia kelis gana svarbius patarimus, apie kuriuos kitur nekalbama.

       – Klijavimas miltų klijais. Niekas nemini, kad miltų klijai turi būti sunaudoti greitai, nes po dienos jie pradės klaikiai dvokti! Tai atrodo savaime suprantama, bet jei tu, kaip ir aš, mažai nutuoki apie maisto ruošimą, šis patarimas tau pravers.

       – Anarchistai daug riejasi. Tiesiog pasidairyk po anarchistų forumus ar svetaines, ir suprasi, kad būti anarchistu visai nereiškia, kad būsi mylimas kitų anarchistų. Visi mes esame žmonės. Gerbk kitus – ir pats būsi gerbiamas.

       – Atsargumo priemonės protestuose ir riaušėse. Apie tai daug rašoma įvairiuose zinuose, bet yra keletas dalykų, apie kuriuos paprastai nekalbama. Jei gali, plaukus nusikirpk trumpai, surišk juos į uodegą ar pakišk po rūbais. Išsisek auskarus, nusisek pakabučius ir pan. Viskas dažnai vyksta gana chaotiškai, ir jei kas sugriebs už plaukų, gali prigriebti ir auskarus, tada skaudės. Faras gali griebti už plaukų uodegos ir pargriauti ant žemės. Geriausia būti su kapišonu, pokuriuo ir pakiši surištus plaukus. Užtrauk kapišoną ir paslėpk raištelius, kad faras negalėtų jų sugriebti ir smaugti. Jei esi panašus į mane, t.y. nešioji akinius, riaušių metu bus labai pavojinga, nes policininkai gali pradėti muštynes ir tada iškils pavojus susižeisti akis kai, pvz., būsi pargriautas ant žemės, gausi smūgį į veidą bananu ir pan. Tik, kaip įspėja ir daugelis zinų, niekada nedėvėk kontaktinių linzių! Nes gali apakti, kai po linzėmis susikaups ašarinės dujos. Išspręsti akinių problemą nėra lengva, todėl jei gali, būk be akinių arba ant viršaus užsidėk stiprius plastikinius saulės arba nardymo akinius. Atrodysi kvailai, bet kartu bus sunkiau nustatyti asmenybę.

       – Neprivalai su viskuo sutikti. Tik keli anarchistai visiškai sutaria visais klausimais. Tuo anarchija ir puiki. Dauguma ideologijų suvienodina joms pritariančius žmones. Atmink, tu esi unikalus individas, todėl tavo anarchizmas visai nereiškia, kad privalai renktis ar elgtis kitaip nei iki šiol (nebent elgiesi kaip kiti, tokiu atveju būk savimi!).

       – Anarchija yra meilė. Liūdna, bet yra piktų ir pilnų neapykantos anarchistų. Atmink, kad kovoji ne tik už savo, bet ir už kitų laisvę. Mylėk, įsijausk, gerbk, būk malonus ir atmink, kad anarchija nėra griovimas.

       – Nusikaltėliai. Daugelis anarchistų yra „nusikaltėliai”. Neapsigauk. Nemažai anarchistų puikiai jaučiasi vogdami iš parduotuvių ir įsilauždami į „privačią” valdą. Jie mano, kad pokyčių galima pasiekti tik smurtine revoliucija. Aš su tuo nesutinku. Anarchistai dėl to dažnai užsitarnauja prastą reputaciją. Nebūtina kažką daryti vien todėl, kad tai laikoma nelegaliu veiksmu. Vogti iš didelės, sunkiai besiverčiančios šeimos, mano ir daugelio kitų anarchistų nuomone, yra labai labai blogai. O vogti iš stambios korporacijos? Pusė velnio.

       – Bendruomenės. Anarchistų bendruomenės egzistuoja, bet jas surasti nėra lengva. Geras pavyzdys – Christianija Danijoje. Jei nesiruoši visą likusį gyvenimą dirbti kitam ir jausti alkį, galėtum pabandyti. Mažos, nepriklausomos, save valdančios savitarpio pagalbos bendruomenės yra tai, prie ko linksta dauguma anarchistų. Pabandyk jas susirasti, jos kažkur yra, o gal tik kuriasi. Jei turi sunkiai dirbančių bičiulių anarchistų, gal verta pabandyti sukurti savo mažą bendruomenę. Net jei tai tebus grupė draugų, gyvenančių viename name lygiomis teisėmis ir bendromis pajamomis. Jei nenori gyventi anarchistiškai, kokia prasmė už tai kovoti?

       – Gerbk įstatymą. Ne visi anarchistai tai daro, todėl tai gali tapti rimta viešųjų ryšių problema. Kai gali, stenkis gerbti įstatymą. Atmink, kad pilietinis nepaklusnumas turi tikslą, o kai kurių kitų įstatymų pažeidimai gali daugiau skaudinti tave ir kitus, nei padėti.

      


       Revoliucija ir prievarta

       Ši tema patiems anarchistams yra gana prieštaringa. Kai kurie nori pokyčių, kai kurie – revoliucijos. Kai kurie pasisako už nesmurtinį pasipriešinimą, kiti į smurtą žiūri kaip į veiksmingą priemonę tikslui pasiekti. Geriau šiuo klausimu apsispręsti kuo anksčiau. Ar žudyti vardan anarchijos tau priimtina? Ar galėtum tai įrodyti? Nuspręsk, kurioje tu pusėje. Jei smurtinė revoliucija gali būti neautoritarinė, kai revoliucijoje dalyvauja didžioji dalis žmonių (o ne maža grupė), tai galėtų būti priimtina. Tik atmink, kad beprasmis smurtas veda į aklavietę ir tik atstumia žmones nuo tavęs tada, kai reikia stovėti susikibus rankomis ir ginti tiesą. Todėl pasirink sau tinkamą pusę ir apsispręsk, ką galėsi sau leisti protestų, riaušių ar net revoliucijos metu. Ar mesi Molotovo kokteilį į policininką, kuris paprasčiausiai stovi tavo kelyje? O kaip su faru, daužančiu taikius protestuotojus? Ar smogsi atgal, ar kaip kankinys tyliai priimsi prieš tave nukreiptą policijos smurtą? Tai svarbūs klausimai, ir tik tu gali į juos atsakyti.

       Galbūt revoliucija jau artėja, nes krizės akivaizdoje pradedamos varžyti elementarios žmogaus teisės. Dėl šių ir dėl kitų priežasčių įtampa visuomenėje auga ir augs toliau. Protestų ir riaušių metu vis dažniau naudojamos sukarintos jėgos, smurtas prieš žmones kelia sumaištį abiejose pusėse. Tik laiko klausimas, kada pradės žūti nekalti civiliai, o jėgos struktūros atsisakys paklusti valdančiųjų įsakymams ir pereis į kitą pusę. Taip galėtų prasidėti revoliucija.

       Bet kuriuo (riaušių ar revoliucijos) atveju anarchistas turi būti pasiruošęs veikti. Jei gyveni vienas ar su patikimu žmogumi, galėtum įsigyti ginklą (tik ne tada, jei turi vaikų!), pasiruošti maisto ir vandens atsargas keliems mėnesiams, pirmosios pagalbos rinkinius, atsarginius energijos šaltinius ir pan. Revoliucija gali užtrukti ir tuo metu gamyba bei prekyba greičiausiai sustos. Nebūk savanaudis ir, esant reikalui, dalinkis savo atsargomis su kitais. Augink savo daržą ir laikyk jį aptvertą. Jei turi vaikų, pasirūpink, kad jiems netruktų šviežių daržovių ir kad jie būtų saugūs (patalpos rūsyje ar giminaičių namas kaime yra neblogas pasirinkimas). Išmok pasigaminti primityvius ginklus ir dėl visa ko laikyk reikalingus įrankius ir medžiagas po ranka. Sėkmė aplanko pasiruošusius.

       Parašė Yvette „Selkie”, bluelinchpin.wordpress.com

       Versta iš zino „D.I.Y. Getting Started“
       Vertė RB

       2009 03 25