Willers Bill „Darwinas ir Friedmanas korporacijų valdomame pasaulyje”
teorija
       
      
        Darviniškoji atranka – „geriausiai prisitaikiusiųjų išlikimo“ koncepcija – yra pritaikoma tiek žmonijos socialinėms struktūroms, tiek gamtos pasauliui. Tik klausimas, prie ko prisitaikiusių? Laukinės gamtos „prisitaikymas“ apibrėžiamas kaip galimybė sėkmingai kautis dėl maisto, vietos po saule ir dauginimosi galimybių, tuo tarpu „prisitaikymas“ žmonijos socialinėse struktūrose priklauso nuo įvairiose struktūrose vis kitaip įsivaizduojamų ir siekiamų tikslų.

       Karinių institucijų ir šiuolaikinių korporacijų „galios piramidė“ yra puikiai sumodeliuota tam, kad vyktų tipų atranka, siekiant paversti grupinius tikslus tikrove. Jei įsivaizduosime trikampio formos galios piramidę, jos plačioji apačia vaizduoja šauktinius ir eilinius. Generolai užima viršūnėlę. Kartkartėmis vykstantis judėjimas aukštyn rangų sistema priklauso nuo individų sėkmės demonstruojant galimybes išpildyti sistemos troškimą – laimėti karą.

       Korporacinės piramidės pagrindą sudaro žemiausio rango darbuotojai ir nauji samdiniai, besiruošiantys kautis dėl vadybininkų kėdžių ir link viršūnės, kur gyvena valdantysis personalas ir prezidentas. Korporacijos tikslas yra pelno didinimas, visos kitos konkuruojančios ar trukdančios vertybės turi būti neutralizuotos. Korporacijose kylant rangų lentele, individai, turintys abejonių ar tokių vertybių, kurios kliudo pelno darymui, atrenkami ir metami lauk.

       Pelno darymas yra svarbiausia korporacijos funkcija: žymiausias korporacijų pasaulio išminčius, laisvosios rinkos teoretikas Miltonas Friedmanas yra paskelbęs, kad bet kokios korporacijos, nebefunkcionuojančios taip, kad būtų maksimizuojamas pelnas, akcininkai gali jos vadybininkus paduoti į teismą. Friedmano filosofija taip paveikė žmoniją, kad kai kas sako, jog Friedmanas sugebėjo „iš esmės pakeisti civilizacijos kursą“. O George'as W. Bushas teigė, kad Friedmanas „pakeitė Ameriką ir vis dar keičia pasaulį“.

       Šiuolaikinėms korporacijoms dominuoti visuomenėje padeda dvi savybės. Pirmoji – tai, kad korporacijos išsaugojo teisinio subjekto (asmens) statusą. Nors tai absurdiška, milžiniška tarptautinė korporacija, galingesnė nei daugelis valstybių, Amerikos teisėje vaidina asmens – subjekto vaidmenį. Pilietis, toks kaip aš ar jūs, nuėjęs į JAV teismus teistis su korporacija kaip „asmeniu“, pateks ne tik į teismą, bet ir į milijardus uždirbančių korporacijų nasrus ir iš karto bus sumaitotas.

       Kita korporacijos savybė yra nemirtingumas. Jūs ir aš turime mirti, bet korporacijos „asmuo“ turi galimybes egzistuoti amžinai. Taip buvo nevisada. Steigiantis pirmosioms korporacijoms buvo stengiamasi garantuoti, kad bus tarnaujama „visuomenės labui“, kitaip korporacijos praras privilegijas. Bet bėgant laikui visuomenė atsidūrė gigantiškų, nemirtingų, valstybių sienas peržengiančių „asmenų“ gniaužtuose. Tuos „asmenis“ valdė tie, kurie, vykstant atsijojimui galios piramidės vertikalėje, buvo atrinkti kaip sugebantys generuoti daugiausiai pelno. Bet kaipgi kitaip? Visa tai taip nuspėjama, kad Darwinas, pažvelgęs į mūsų sistemą, tikrai suprastų jos veikimą.

       Minutėlę pagalvokite, kokias strategijas priimtumėte, jei būtumėte milžiniško, nemirtingo „asmens“, kurio svarbiausi rūpesčiai yra augimas ir pelnas, galva. Argi nedirbtumėte „laisvajai rinkai“, kuri jums atrodytų esanti greitkelis be „stop“ ženklų, leidžiančių turėti savo interesų? Argi jūs, turėdamas neįsivaizduojamos apimties finansinius resursus, neįtakotumėte vyriausybės, nerengtumėte „ekspertų“ institutų, nesamdytumėte būrių lobistų, nefinansuotumėte politinių kampanijų tam, kad toliau didėtų jūsų pelnas? Argi nešlovintumėte privačios nuosavybės, nesipriešintumėte atskaitomybei? Ir argi nepirktumėte informacinių tinklų ar laikraščių, jei tai suteiktų jums galimybę kontroliuoti informaciją ir išlaikyti įtaką masėms?

       O kaipgi gamta? Ji niekad nerūpėjo Friedmanui, kuris, kaip ir jo sterili teorija, buvo atsiskyręs nuo gamtos pasaulio ir paskendęs savo plastikiniame universume. Jo rinkos varomoje sistemoje, kuriame atranka numato lyderystę gaunantiems daugiausiai pelno, gausybei pasaulio gyvybės formų gresia išnykimas, didžiuliams senoviniams miškams – iškirtimas, o planetai – iškepimas, jei taip padiktuos laisvosios rinkos „nematomoji ranka“. Dabar mes judame rizikinga kryptimi, o kadangi korporacijų galios piramidė dabar yra modelis, kuriam pasaulis yra akivaizdžiai paaukotas, atrodo,       kad žmonija stipriai spaudžia akceleratorių.

      Pagal CommonDreams.org parengė Kasparas Pocius