Baltojo kelio (Whiteway) kolonija įsikūrė 1898 metais Kotsvolde (Jungtinė Karalystė), kai tolstojininkai anarchistai nusipirko 162 000 kv.m žemės sklypą. Neigdami nuosavybės instituciją, jie simboliškai, pasmeigę ant šakių galų, sudegino nuosavybės dokumentus ir kreipėsi į teismą norėdami įrodyti, kad ši žemė nebepriklauso niekam. Pirmieji gyventojai atviruose laukuose pasistatė kelis medinius namus. Štai kaip ankstyvą kolonijos gyvenimą prisimena Carmen Maurice: „Jie buvo idealistai, todėl nevartojo pinigų, pragyveno iš žemdirbystės. Keldavosi saulei patekėjus, o guldavo jai nusileidus. Neturėjo degtukų, ugnį užkurdavo titnagu. Neturėjo duonos, todėl valgydavo nevirtus grūdus tiesiog iš saujos. Nebuvo druskos, cukraus, nieko panašaus...”
Per šimtą metų čia gyveno daugybė žmonių, Čionai atvyko daug Ispanijos pilietinio karo pabėgėlių ir anarchistų, atsisakiusių karinės tarnybos dėl moralinių įsitikinimų. Jie kūrė įvairius kooperatyvus (Prothero kepykla, Kotsvoldo rankdarbiai, sodininkystės grupė). Thomas Keelas leido anarchistų laikraštį Freedom. Keitėsi ne tik žmonės, keitėsi ir pomėgiai, požiūriai. Laikotarpį be pinigų pakeitė vegetarizmas, po to – racionalizmas, nudizmas, laisvos meilės sąjungos. Tada tai atrodė ekstremalu, šiandien – daug kam įprasta.
1925 metais policija sumokėjo vienai šeimai 400 savarų, kad infiltruotų ją į komuną ir surinktų įrodymus apie „nenusakomai pavojingą” anarchistų veiklą. Įrodymų gauti nepavyko, nes pora pranešė tik apie vieną kolonijos gyvenimo ypatybę – doroviškai pakrikusius nesantuokinius ryšius. Policijai net nepavyko priešiškai nuteikti apylinkių gyventojų, nes šie į kolonijos gyventojus žiūrėjo greičiau kaip į pamišėlius, o ne kaip į tuos, kurių reikėtų bijoti.
Ankstyvas kolonijos gyvenimas buvo spartietiškas. Vandentiekis atsirado tik 1949 metais, elektra – 1954-aisiais. Anksčiau aplink buvo plynas laukas, o dabar viskas apaugę mišku. Kadangi niekas neturi žemės nuosavybės, negalima gauti ir banko paskolų, todėl savo namus tenka statytis patiems – daugiausia medinius. Socialinei veiklai ir mokyklai 1924 metais buvo suręsta bendruomenės salė. 1969 metais pastatytas baseinas.
Baltojo kelio kolonija egzistuoja ir šiandien, o namuose tarp kitų gyventojų gyvena ir kolonijos įkūrėjų palikuonys. Nors ji nebelaikoma grynai anarchistine kolonija, šiandieniniai jos gyventojai puikiai žino ir didžiuojasi jos kilme. Šiuo metu kolonijoje stovi virš 60 namų, gyvena apie 150 įvairaus amžiaus kolonistų. Čia nėra svečių namų, neorganizuojami workshopai, tačiau norintys, prieš tai susisiekę ir įspėję apie vizitą, gali pasisvečiuoti.
Baltojo kelio (Whiteway) kolonijoje vis dar matomi anarchizmo pėdsakai – bendrai išlaikoma salė, baseinas ir žaidimų aikštelės, bendruomenę ir toliau valdo visuotinis gyventojų susirinkimas, o chaotiška kelių ir keliukų raizgalynė, nenusakomo amžiaus automobiliai bei pačių įvairiausių stilių ir medžiagų pastatai liudija, kad čia asmens laisvė vis dar vertinama aukščiau nei respektabilumas ir padorumas. Pagaliau, čia apsilankę, bent virš vieno namo tikrai pamatysite besiplaikstančią juodą anarchistų vėliavą.
