Trumpa Baltijos šalių pankroko istorija: Estija
teorija

      Kuo ypatinga pankroko kultūra Estijoje? Kaip sovietinė valdžia bandydavo susidoroti su „išsišokeliais“? Už ką 1990-aisiais milicija nušovė nekaltą jaunuolį? Kaip gerai žinomas filmų režisierius Hardi Volmeris prisidėjo prie pirmųjų pankų? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Lauri Leis, Tonu Trubetsky knygos „Punk in Estonia 1978-1990“ redaktorius.

      Kada pankrokas prasidėjo Estijoje?

      Pankų muzika ir idėjos Sovietinę Estiją pasiekdavo iš Suomijos jau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Suomiška pankroko kultūra turbūt labiausiai ir padarė įtaką Estiško pankroko atsiradimui.


      Kokiomis pagrindinėmis idėjomis vadovavosi pirmieji pankai Estijoje?

      Politiniu aspektu, pirmieji pankai, žinoma, protestavo prieš sovietinį totalitarizmą.

      Kaip pankų idėjos sklido Estijoje?

      Daugiausia – iš lūpų - į lūpas. Devintajame dešimtmetyje Estijoje jau buvo daug pankų ir beveik visi vieni kitus pažinojo.

      Iš kur tos idėjos ateidavo?

      Daug estų (na, bent jau šiaurinėje Estijos dalyje) mokėjo suomių kalbą iš suomiškų televizijos kanalų (tai buvo prieinama tik Šiaurės Estijoje). Pirmosios pankroko grupės Estijoje šalia savų dainų perdarydavo ir įvairių suomių pankroko grupių kūrinių. Vėliau, devintojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje, kai kurios estų pankroko grupės buvo įkvėptos suomiškų hardcore grupių. Taip pat estų pankai palaikė ryšius su bendraminčiais iš kitų sovietinių valstybių – juk keliauti po Sovietų Sąjungą nebuvo sunku.

      Kuris miestas buvo aktyviausias?

      Be sostinės Talino, kur, žinoma, buvo daugiausia pankų, šio judėjimo pasekėjų buvo ir kituose miestuose: Tartu, Parnu, Kohtla-Jarve ir aplink juos. Pankų vidutinis amžius buvo penkiolika-dvidešimt metų. Estų pankai visada būdavo aktyviausi muzikoje, tačiau realizavo idėjas ne tik joje: kai kurie pirmieji pankai tapo įtakingomis figūromis visos šalies kultūroje.

      Kaip pirmieji pankai išreikšdavo save - pirmieji klubai, grupės, festivaliai, organizacijos?

      Pirmoji plačiai Sovietų Sąjungoje žinoma estų pankroko grupė buvo „Propeller“, susikūrusi 1978-aisiais ir pasirodymus pradėjusi 1980-aisiais. Sovietinė valdžia juos uždraudė tais pačiais metais, kai jie sugrojo stadione per futbolo rungtynes tarp Estijos valstybinio radijo ir valstybinės televizijos komandų. Mačas buvo nutrauktas po to, kai sirgaliai tapo nevaldomi kai sužinojo, jog „Propeller“ nebuvo leista tęsti pasirodymo po pirmojo žaidimo kėlinio. Visa tai peraugo į riaušes – žmonės išėjo į gatves. KGB fotografavo riaušes, po to daug studentų ir moksleivių buvo išmesti iš mokymosi įstaigų. „Propeller“ muzikantai buvo profesionalai, kurie savo muziką gražino pankroku. Po to, kai valdžia uždraudė „Propeller“, jie pakeitė pavadinimą ir pradėjo groti instrumentinę muziką.

      Po dešimties metų, 1990-aisiais, „Propeller“ atšventė savo jubiliejų. Po penkerių metų - dar vieną. Grupė iki šiol kelis kartus per metus surengia koncertus, kuriuose groja ir senas dainas. Dar buvo tokia grupė „Generator M“, kurios muzika skambėjo kaip estiška „The Ramones“ versija. Jie grojo nuo 1980-ųjų iki 1984-ųjų, 1987-aisiais „Generator M“ sugrojo paskutinį koncertą. Tada jų muzika skambėjo labiau kaip metalo, o ne pankroko. Šiandien „Generator M“ vokalistas dainuoja popgrupėje „Smilers“.

      Labiausiai į istoriją įėjęs pankroko festivalis vyko 1987-aisiais netoli mažo miestelio pavadinimu Jaanika ir vadinosi „Jaanika-Paanika 1987“.

      Aktyviausi veikėjai – kaip jie pasižymėjo?

      Grupės „PÄRATRUST” (susifromavusios 1979-aisiais) nariai, kurie buvo tuometinio Estijos valstybinio menų instituto (dabar – Estijos menų universiteto) studentai ir kurdavo siurrealistinius megėjiškus filmus su 8mm kamera (šie filmai yra išleisti DVD). Grupė pakeitė pavadinimą į „Turist“ po to, kai jų būgnininkas Hardi Volmeris (dabar gerai žinomas filmų režisierius) pradėjo dainuoti. 1987-aisiais kolektyvas dar kartą pakeitė pavadinimą į „Singer-Vinger“ ir jie tebegroja iki šiol.

      Dar viena ryškesnė figūra - Riho Baumannas – vienas pirmųjų didžėjų Estijoje aštuntajame dešimtmetyje.

      Devintajame dešimtmetyje Taline koncertai dažnai būdavo uždraudžiami, todėl grupės pasirodydavo už sostinės ribų. Riho tokius koncertus organizuodavo ir išnuomodavo autobusus grupėms bei jų gerbėjams.

      Su kokiu valdžios ir visuomenės pasipriešinimu susidurdavo pankai?

      Milicija ir KGB puldinėdavo pankus – uždarydavo venerinių ligų įstaigose vien dėl išvaizdos, grasindavo ir bandydavo priversti dirbti „bendruomenei“. Devintojo dešimtmečio viduryje spaudoje atsirado daug išgalvotų istorijų, kuriose buvo stengiamasi pankus pavaizduoti kaip asocialius ir pavojingus asmenis. 1990-aisiais milicija nušovė ginklo laikymu kaltinamą panką, nors jis jokio ginklo neturėjo…

      Ar buvo laikotarpis, kai viskas buvo sustoję, apmirę?

      Pankų judėjimas Estijoje buvo ir duobėje, ir viršūnėje. Kaip ir visur. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, po Sovietų Sąjungos žlugimo, pankroko grupių, aktyvistų gerokai sumažėjo.

      Kada pankrokas Estijoje buvo savo viršūnėje?

      Devintojo dešimtmečio pabaigoje, prieš Sovietų Sąjungos žlugimą.

      Kokia situacija šiandien?

      Internacionalinio komercinio pankroko banga ir vėl „prikėlė“ susidomėjimą pankroku, o Estijoje vis dar yra daug grupių, kurios groją „grynąjį“ pankroką. Dabar spaudoje gali perskaityti interviu su kiekviena vietine pankų žvaigžde”. „Pankų žvaigždėmis“ paprastai laikomi pirmųjų pankroko grupių vokalistai. Tos grupės („J.M.K.E.“, „Vennaskond“, „Velikije Luki“, „Propeller“, „Psychoterror“) dažnai pasirodo televizijoje. Vietos laikraščiai yra publikavę kelis straipsnius apie pankus, bet jie dažniausiai rašomi apie „senuosius laikus“.

      Tikrasis estiškas pankrokas nėra artimas kitų šalių pankų scenai. Bet situacija keičiasi – Estijoje vis dažniau pasirodo daugiau užsienietiškų pankroko grupių.  Pankų scena Estijoje tampa vis labiau ir labiau panaši į kitų šalių scenas. Ypač jauni pankai labiau domisi pankroku kaip politiniu judėjimu. Negatyvu yra tai, kad žmonės dažnai perima šablonus muzikoje lygiai taip, kaip ir politikoje.

      Pankai reiškiasi ir vietiniuose interneto forumuose „Bubu Punk Page“ (http://punk.bumpclub.ee) ir „Punkar“ (http://punkar.pri.ee), bet dažniausiai viskas vyksta pankų scenos viduje. Dabar pankai yra labiau toleruojami nei sovietmečiu, bet tai nereiškia, kad jie yra pageidaujami.

      Ar yra klubų, festivalių, grupių, individualių asmenų, kurie „veikia" iki šiol?

      Be „Propeller”, dar nuo pat 1984-ųjų groja „Vennasakond“ („Brolybė“), kai kurie jos nariai priklauso grupei „The Flowers Of Romance“, taip pat grupė „Velikije Luki“, susifromavusi 1982-aisiais, ir kaip tik šiuo metu planuojanti sugrįžti po kelerių metų tylos. „Velikije Luki“ buvo pirmoji Villu Tamme plačiai žinoma grupė. Villu 1986-aisias suformavo „J.M.K.E.“ ir yra laikomas idėjiniu estų pankroko scenos lyderiu.

      Parengė Goda Raibytė 
      bernardinai.lt

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti