Šis Philipo H. Farberio interviu su T. McKenna buvo išspausdintas „New history” žurnale 1993 m., bet vis dar tebėra provokuojantis ir vertas dėmesio. Meinstryminė žiniasklaida vis dar neišsiaiškino, ar McKenna juos kvailina, ar ne. Jo teorijos apie šiuolaikinės kultūros kilmę iš psichodelinių tolimos praeities kelionių atrodo stebėtinai įdomios tiems, kuriems jau gana Reagano/Busho/Lerušo stiliaus propagandos, bet nėra didelė naujiena tiems, kurie jau girdėjo tokius vardus kaip Aldous Huxley, John Allegro ar R. Gordon Wasson. McKennos idėjos pasiekė visuomenę keleto knygų pavidalu, visų pirma „The archaic revival”, „Food of the gods” ir „True hallucinations”. Taip pat jis palaikė glaudžius ryšius su reivo scena, gyvu žodžiu papildydamas „Shamen” pasirodymus ir „Space time continuum” įrašus. Kadaise visa didžioji spauda stovėjo eilėje norėdama gauti medžiagos ir spausdino ją palydėdama teigiamais komentarais. P. H. Farberis rengė šį interviu „Future sex” žurnalui, tačiau redaktorius jį atmetė...

Philipas H. Farberis: Gal galėtum trumpai apibūdinti teoriją, apie kurią kalbi knygoje „Food of the gods”?

Terence McKenna: Primatų polinkis formuoti dominuojančias hierarchijas laikinai buvo pristabdytas maždaug prieš 100 000 metų, paleolito dietoje atsiradus Psilocybinui. Dominavimu besiremiantis vyrų elgesio modelis buvo chemiškai suardytas ir tai leido atsirasti partneryste besiremiančio socialinio organizavimosi stiliui. Būtent tuo laikotarpiu susiformavo kalba, altruizmas, planavimas, moralinės vertybės, estetika, muzika ir pan. – visa, kas susiję su žmogiškumu. Maždaug prieš 12 000 metų dėl klimato kaitos grybai dingo iš žmogaus raciono, tad vėl atsirado anksčiau egzistavęs polinkis formuoti hierarchijas. Taigi tokia ir yra istorinė dilema: mes turime visas tas savybes, kurios atsirado be vyrų dominavimo ir kurios dabar kertasi su visuomenėje vėl įsigalėjusiu vyrų dominavimu. Paleolito laikais santykiai buvo orgiastiniai, todėl vyrams buvo neįmanoma atsekti savo tėvystės linijas. Atitinkamai, nebuvo tokio posakio kaip „mano vaikai”. Buvo tik „mūsų vaikai”, t.y. grupės vaikai. Šis orgiastinis stilius, kai susilieja ribos, atsirado kaip aukštesnių psilocybino dozių poveikio pasekmė. Tai ir yra seksualumas, o kitame lygyje tai yra psichodelika. Nutraukus šį grybus naudojantį orgiastinį egzistavimo būdą, visame pasaulyje paplito vakarietiškai civilizacijai būdingas itin neurotiškas ir engėjiškas socialinių santykių stilius.

PHF: Kaip grybai veikia ar kuria orgiastinę būseną?

Terence McKenna: Visi centrinės nervų sistemos stimuliatoriai kuria vadinamąjį „jaudulį”, o tai yra nerimas. Labai seksualiems gyvūnams, pavyzdžiui, primatams, tai yra ir seksualinis jaudulys. Taigi psilocybinas buvo seksualinės veiklos skatintojas. Evoliuciniu požiūriu galioja taisyklė – kuo daugiau sekso, tuo daugiau palikuonių. Šia prasme atsiranda pranašumas prieš tuos, kurie nepatiria tokio skatinimo. Mažomis dozėmis psilocybinas gerina regėjimą, o tai reiškia didesnes sėkmingos medžioklės galimybes. Vidutinėmis dozėmis jis kuria hiperseksualinį aktyvumą, o didelėmis dozėmis kuriama išplėtota psichodelinė patirtis, kuri mus vis dar stulbina ir apie kurią mes žinome ne ką daugiau nei mūsų tolimi protėviai. Taigi vyko trijų pakopų procesas. Iš esmės, į mūsų dietą patekęs chemikalas paskatino ribų (socialinių, psichologinių ir pan.) peržengimą, kalbos atsiradimą, seksualumą be ribų ir t.t. Atsiradus tokiam elgesiui, išsivystė žmonija. Vėliau, dėl klimato pokyčių pasitraukus grybams, kažkuria prasme mes tapome šizofrenikais. Gyvuliška prigimtis, kuri anksčiau buvo slopinama psilocybino, vėl pradėjo reikštis. Atsirado vyrų dominavimas, ginkluotos armijos, karalystės, sienomis apsitvėrę miestai – visa tai, ką mes vadiname Vakarų civilizacija.

PHF: Kokią reikšmę jauduliui turi aplinka ir aplinkybės?

Terence McKenna: Primityviame kontekste aš manau, kad greičiausiai vyko mėnulio fazėmis reguliuojamos orgijos. Kitaip tariant, orgijos vyko per mėnulio pilnatį ar jaunatį. Iš esmės apie ego aš galvoju kaip apie auglį ar kalcitinį darinį, kuris susiformuoja žmogaus sąmonėje (psyche), jei tik ten nėra psilocybino. Šimtus tūkstančių metų niekas neišbūdavo ilgiau nei mėnesio be šios ribas trinančios patirties. Išnykus psilocybinui, ego galėjo įsitvirtinti ir palaipsniui performuoti asmenybę. Šis procesas buvo žalingas, nes kūrė pasekmes, kurias mes matome šiandien.

PHF: Kokiame amžiuje būtų galima vartoti psilocybiną norint sustabdyti ego formavimasi?

Terence McKenna: Čia mes tik spėliojame, iš tikro niekas to nežino. Įsivaizduoju, kad tai galėtų būti daroma lytinės brandos ritualo metu, o gal net ir anksčiau. Mes čia kalbame apie ilgą laiko tarpą, galbūt pusę miliojono metų, kai tai buvo daroma. Galbūt viskas prasidėjo tuo, kad psilocybino grybai buvo tiesiog kasdieniai grybai, įprasto raciono dalis, ir tik po kiek laiko, suvalgius nemažą jų kiekį, buvo pastebėta, kad jie yra ir psichoaktyvūs stimuliantai. Tada, laikui bėgant, jie akivaizdžiai buvo institucionalizuoti kaip dievybių, gyvūnų garbinimo, orgiastinės religijos dalis.

PHF: Ar manai, kad paleolito laikų grybai buvo mažiau veiksmingi nei tie, kuriuos vartoja šiuolaikiniai psichodelinės patirties ieškotojai?

Terence McKenna: Ne, aš tik manau, kad prasiplėtė žmogaus intelekto galimybės. Nuo nesąmoningo grybų vartojimo ir jų sukeltos stimuliacijos žmonės perėjo prie supratimo, kas tie grybai yra ir ką jie sukelia, o tada ėmė tikslingai jų ieškoti trokšdami tokios patirties. 

Terence McKenna: Aišku, kad psilocybinas turi nemažą poveikį Anglijos reivo, hauso ir psichodelinės muzikos scenai, nors šešiasdešimtaisiais, kai muzikinės scenos seksualumas irgi buvo siejamas su orgiastiniu, o ne monogaminiu stiliumi, ne jis buvo to priežastis. Aš nesiūlau vėl grįžti prie orgijų. Galų gale, tie Afrikos gyventojai, apie kuriuos mes čia kalbame, sudarė neskaitlingas grupes iš maždaug 70-125 žmonių, o ir esant šiandieninei lytiniu keliu plintančių ligų pandemijai negalima taip tiesmukai skatinti orgijų. Tačiau aš manau, kad socialiniuose sluoksniuose, naudojančiuose psilocybiną ir kt. psichodelines priemones, monogamija nyksta ir žmonės linksta turėti daugiau nei vieną seksualinį partnerį, be išankstinių nuostatų ir slaptumo, būdingo dominavimu pagrįstai aplinkai. Sakyčiau, kad psilocybino pamokos įgalintų ne grįžti prie orgijų, o susimąstyti apie monogamijos modifikavimą siekiant leisti žmonėms vienu metu turėti daugiau nei vieną seksualinį partnerį ir nebūti socialiai stigmatizuotiems.

PHF: Ar manai, kad galima sukurti idealų atsipalaidavimo narkotiką?

Terence McKenna: Daugelis psichodelinių priemonių turi panašų poveikį. Aš daugiau dėmesio skiriu grybams, nes manau, jog mes kilome iš Afrikos savanos, taigi, jei ieškome psichodelinio seksualumo ir sąmoningumo stimulianto, susijusio su ankstyvaja žmonijos evoliucija, jis turėtų būti savanos augalas, kuriam nereikia specialaus paruošimo ar derinimo su kitais augalais, nes visa tai įvyko esant tokiam kultūros lygiui. Todėl psilocybinas tampa akivaizdžiai vieninteliu kandidatu ir, sakyčiau, geriausiai tinka tam net ir šiandien, nes jis vystėsi kartu su mumis.

PHC: Ką rekomenduotum psichodelinei, romantiškai patirčiai?

Terence McKenna: Jei žmonės suvalgys 3,5-4 gr džiovintų psilocybino grybų patogioje, švelniai apšviestoje aplinkoje, jie atras tokias sekso puses, kurių nepavyks patirti jokiais kitais būdais. Tai gana gerai slepiama paslaptis, o gal ir ne taip gerai, bet tikra tiesa yra tokia, kad psichodelinės priemonės turi milžinišką teigiamą poveikį seksualinei patirčiai. Nebūtų teisinga sakyti, kad tokios priemonės yra afrodiziakai, nes jos neįtakoja pačių veiksmų, jos sukelia tai, kas patiriama ir išgyvenama žymiai intensyviau bei gyviau.

Versta iš: Terence McKenna: Mushrooms Sex and Society. Interview by Philip H. Farber

Vertė RB, 2009 10 10