Svenn Arne Lie: Kapitalizmas gali būti žalingas visuomenei
teorija

      Ne viskas gali būti sureguliuota rinkos mechanizmo, privatizavimo, mokesčių mažinimo ir didėjančios konkurencijos. Priešingai, tokia politika visuomenėje gali sukelti didelių problemų.

      Tuberkuliozės plitimo lygmuo yra geras būdas patikrinti, kaip veikia šalies sveikatos sistema. Tuberkuliozę gana paprasta išgydyti, šis gydymas nereikalauja sudėtingos medicininės įrangos ar brangių medikamentų, todėl ši liga gali pasitarnauti kaip geras indikatorius, atskleidžiantis, ar visuomenė turi priėjimą prie svarbiausių sveikatos paslaugų. Kad būtų užkirstas kelias tuberkuliozės plitimui, reikia struktūros, kuri diagnozuotų ligą jos ankstyvose stadijose, taip pat sveikatos įstaigų padalinių, vykdančių profilaktines priemones, tokias kaip vaikų vakcinaciją.

      1990 m. tuberkuliozė Lietuvoje nekėlė ženklesnės grėsmės. Jos atvejų skaičius buvo žemesnis nei Rytų Europos vidurkis, o padėtis buvo kontroliuojama. Tačiau per prabėgusius metus čia įvyko pokyčių. Paveikslas apačioje rodo naujų tuberkuliozės atvejų dinamiką 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje ir Norvegijoje nuo 1990 iki 2004 m.

      Nauji tuberkuliozės atvejai 100 tūkst. gyventojų per metus 1990 – 2004 m. (mėlyna linija – Lietuva, raudona – Norvegija)

    
      Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija

      Patarus laisvosios rinkos ekonomikos konsultantams jūsų politikai visuomenės sveikatos sektoriuje dešimtą dešimtmetį, per vadinamąją ekonomikos šoko terapiją, įvykdė drastiškas reformas. Buvo siekiama kiek įmanoma daugiau išplėsti laisvąją rinką, taip pat ir į sveikatos sritį. Išlaidos sveikatos apsaugai buvo sumažintos, sveikatos įstaigos uždarinėjamos (ypač kaimo vietovėse), sveikatos sektorius privatizuojamas, ir Lietuvos valdžia nutraukė vaikų vakcinavimą tuberkuliozės vakcina. Laisvosios rinkos šalininkai aiškino, kad tai turi ekonominę reikšmę – taupomi pinigai. Tačiau ekonominis prasmingumas nėra tas pat, kas sveikas protas. Ši politika buvo visiškai neatsakinga Lietuvos žmonių sveikatos ir gerovės požiūriu.

      Šios politikos pasekmės matomos lentelėje. Nuo 1990 iki 2000 m. naujų tuberkuliozės atvejų Lietuvoje beveik padvigubėjo, nuo 40 iki beveik 80 per metus 100 tūkst. gyventojų. Didelis tuberkuliozės atvejų padidėjimas rodo, kad per šį laiką dėl ekonomikos reformų sumažėjo gyventojų galimybės patekti į sveikatos priežiūros įstaigas. Todėl šiuo metu tuberkuliozė yra grėsminga Lietuvos sveikatos sistemos problema.

      Per tą patį laiką Norvegijoje ir visoje Vakarų Europoje naujų tuberkuliozės atvejų skaičius mažėjo. Bendra tendencija: naujų tuberkuliozės atvejų skaičius nuo 1990 iki 2004 m. sumažėjo perpus. Palyginus Norvegijos ir Lietuvos naujų tuberkuliozės atvejus 1990 ir 2004 m. galime konstatuoti, jog skirtumas 1990 m. buvo daug mažesnis nei 2004 m. 1990 m. Norvegijoje buvo išaiškinta 11, o Lietuvoje 40 naujų tuberkuliozės atvejų, tuo tarpu 2004 m. šie rodikliai buvo atitinkamai 5 ir 63.

      2004 m., praėjus 14 m. po komunizmo žlugimo, naujų tuberkuliozės atvejų Lietuvoje buvo išaiškinama 60 proc. daugiau nei komunizmo laikais. Sovietinis komunizmas savo nuosmukio laiku sudarė geresnes sveikatos paslaugų prieinamumo sąlygas nei laisvoji rinka, kuri plėtojosi vėliau. Tikrai nenoriu pasakyti, kad Lietuvoje reikėtų sugrąžinti komunizmą, tačiau šie skaičiai iškalbingai byloja apie visišką dabartinės rinkos politikos Lietuvos sveikatos sektoriuje žlugimą. Tai galų gale turėtų atverti akis jūsų kraštą valdantiems politikams.

      Tai parodo esminį dalyką, kurį nutyli jūsų politikai: rinkos mechanizmai ne visada yra geriausias būdas išspręsti svarbiausias įvairių sričių problemas. Sveikatos apsauga yra viena iš tokių sričių. Lietuva vis labiau pasiligoja nuo peršamų rinkos reformų, tačiau jūsų politikai ir toliau bruka kenksmingus vaistus.

      balsas.lt
     2008.07.09