Džinas: Visi menininkai labiau į anarchizmą ar anarchokomunizmą būna linkę. Nesiterlioja su visokiomis proletariato diktatūromis.
Mefisto: Menininkai yra linkę į laisvę, nes nelaisvėje jiems nėra darbo.
Mefisto: Iš tikro tai čia tikras komunizmas, ten kur susilieja anarchizmas ir komunizmas. Ir Leninas toks iš pradžių buvo, dar „Valstybėj ir Revoliucijoj“ tos nuo taikos jaučiamos, o po spalio nutarė, kad velniop tą demokratiją.
Džinas: Ta prasme, „velniop tą demokratiją“?
Džinas: Tas, kurios norėjo tarybas nuverst, tai išvaikė. O kitos tiesiog suskilinėjo ir susiliejo su bolševikais, ir vsio, ar ne?
Džinas: Kryptingu kairiųjų partijų naikinimu nei Leninas, nei jo aplinka niekada neužsiiminėjo. Bendrai, kokios buvo tos kairiosios partijos? Imkime kairiuosius eserus, kaip stambiausią kairiąją grupuotę šalia bolševikų. Kodėl jų neliko? Dalis kairiųjų eserų 1918 m. liepą griebėsi ginklo ir bandė įvykdyti karinį perversmą prieš Tarybas, kuriose, kaip parodė Visos Rusijos Tarybų Suvažiavimas, jie nebeturėjo paramos. Tačiau maištas buvo nuslopintas. Ar verta stebėtis, kad ši grupuotė po to išnyko iš politinio gyvenimo? Priešingai, ar nebūtų keista, jei ji būtų likusi veikti tose pačiose Tarybose? Be to, tai buvo ne visi kairieji eserai. Kita dalis kairiųjų eserų, pasmerkę šį maištą, atsiskyrė nuo partijos ir 1918 m. rugsėjį įkūrė savo partiją „Narodnikai komunistai“.
Mefisto: Taip, eserai su menševikais norėjo nuversti bolševikus, o rezultatas buvo toks, kad uždraudė VISAS partijas. Na, tiksliau ne uždraudė, o leido tik komunistų partiją 1920 m. spalio 4 nutarimu.
Mefisto: Esmė ta, kad iki tol rinkimai buvo ne pagal partijas, o pagal žmones. Buvo vietoje sudarinėjamos tarybos, panašiai kaip pas kokį Machno. Balsavo ne už partijas, o už žmones. Ir buvo tarybų suvažiavimai ir t.t. O tie procentai patekusių į tarybas partijų buvo skaičiuojami pagal išrinktų tarybų narių partiškumą. O po to įteisinta, kad į tarybas gali balotiruotis arba KP nariai, arba NEPARTINIAI. Tai va ir gaunas, kad kitos partijos uždraustos – arba KP, arba be partijos. Ir dar vėliau konstitucijoje įteisintas vadovaujamasis komunistų partijos vaidmuo.
Džinas: Nežinau, aš pats labiau linkęs prie komunistų partijos ir nepartinės dalies sistemos.
Džinas: Dvipartinės ar vienpartinės, nežinau, kaip tau labiau patinka.
Džinas: Pagalvok – po revoliucijos juk realiai šalį valdys tarybos arba komunos, kaip labiau patinka, o kompartija tik prižiūrės iš viršaus, argi ne? Kad nebūtų nukrypta į šoną, o patys valdyme nedalyvaus. Tai kam dar tos kitos partijos?
Mefisto: Turi būti ne partinė, o tiesiogiai demokratinė valdžia, t.y. kaip ir tada buvo, kad žmonės patys renka į tarybas kitus žmones, o ne kažkokias partijas. O kodėl to reikia, geriausiai yra rašęs Machno: „Revoliucija – tai ne ankstesnės santvarkos keitimas, tai ankstesnės santvarkos atsisakymas“. O bolševikų politine sistema yra tokia pati, kaip monarchijos/kapitalistinių valstybių – hierarchinė ir monopolinė. „Kam vertėm carą, jei dabar turime sekretorių“.
Džinas: Tai aš panašiai ir norėjau pasakyt. Bet tai gal išvis geriausia neleist tarybose būt partiniams? Partija tik viena – komunistų, bet ji praktiškai jokios veiklos nevykdo, nes valdo šalį tarybos.
Mefisto: Tai tada žmones tiesiog nepriklausys partijoms.
Džinas: O aš manau, kad tokiu atveju kaip tik partijoms priklausys tikri idėjiniai. O visokie karjeristai bus atbaidyti.
Mefisto: Partija neteks prasmės. Partijos yra kuriamos tam, kad susivienijusios siektų bendro politinio tikslo, o jei joms uždrausi dalyvauti politikoje, tai tiesiog jos neteks prasmės. Tada veiks neoficialios partijos, bus laisvi neoficialūs politiniai susivienijimai ir tiek. Tarkim, kaip dabar NK95, niekur neregistruotas ir pan. judėjimas. Tokio tipo PARTIJOS ir egzistuotų.
Džinas: Bet tai pala, apie kokių partijų leidimą eina kalba? Absoliučiai visų? Ir visokių konservų, ir panašiai?
Mefisto: Tu supranti, kad pats partijos uždraudimas neturi prasmės, juk koks skirtumas, ar rinksis oficialiai žmonės, ar neoficialiai. Jis prasmę turi tik būtent buržuazinėje rinkimų sistemoje, kur renkama partija, o ne žmogus.
Džinas: Bet tai blemba... Ok, tarkim, dabar sukuriam tarybų sistemą. Taigi KAŽKAS ją vis tiek turi prižiūrėt, kad ji neiširtų, kad nepradėtų kas nors daryt ką nori. O kas geriausiai gali prižiūrėt, jei ne kompartija?
Mefisto: Juokinga, nes atsakymas labai elementarus ir primityvus.
Džinas: Tipo, ginkluoti liaudies būriai eis prieš visokius kontrrevoliucionierius?
Mefisto: Leninas pats „Valstybėj ir revoliucijoj“ rašė, kad demokratinio centralizmo principas turi būt tas, jog centralizmą reguliuoja demokratija.
Džinas: Nu, aš nežinau, man kažkaip vis tiek slidžiai čia atrodo.
Mefisto: Tiesiog koks kontrrevoliucionierius į valdžią ateina – žmonės nubalsuoja prieš, ir tiek. O jei jis šakojasi – ateina ir nušauna.
Džinas: O jei tie demagogai žadės rojų? Geresnį rytojų?
Mefisto: Tai jei tu žmonėms šūdą siūlysi, tai jie ir rems grūdą. Tai nereik žmonėms šūdo siūlyti.
Džinas: Tu gali pasiūlyt toną aukso, bet kažkas pasiūlys dvi. Atsiras debilų, kurie rėks apie „laisvą nuo komunistų Lietuvą“, tada vėl sukurstys visokius patriotus ir bbž kas bus.
Mefisto: Tai patriotai mūsų niekad nerems. Pilietinis karas taip ar anaip kiltų.
Džinas: Šiaip realiai jo greičiausiai bus. Bet vis tiek esant vien komunistams valdžioje bus daug lengviau suvaldyt patriotus, o kai pradės maišytis visokie konservai ir panašūs velniai, tai velnias žino kas bus. Ok, gal ir kalbės gražiai, bet kas žino, ką už akių darys. Gal rems visokias profašistines, kontrrevoliucines ir panašias organizacijas tiesiai iš valstybės biudžeto. Valdanti partija – kokia komunistų ar anarchokomunistų, ir vsio. Bet jie realiai nieko nedarys, tik prižiūrės. O kaip tu sakei, kad neoficialiai kursis kitos partijos, tai tegul kuriasi, o ką jos padarys? Vis tiek, nors ir nevaldys komunistai, bet jie turės tam tikras galias, tegul ir nedideles, o tos neoficialios jokių galių neturės.
Mefisto: Taigi konservai ir yra su tais visokiais patriotais, jie nesimaišytų per pilietini karą valdžioje, jie būtų tiesiog prieš mus, jie atstovauja šiandienos santvarką. Kaip ir visokie neoliberalai. O kas liečia kitas partijas, tai jos darys tai, ką turi daryt partijos – tarsis ir kryptingai bandys vykdyti savo politiką per turimus postus. Bendrai, absurdas, kai partijai kaip juridiniam asmeniui „defaultu“ suteikiamos kažkokios galios. Ir bendrai, jei kažką tokio daryti, ką tu sakai, tai jau gaunasi, kad komunistai tampa AUKŠČIAU už kitus, taigi, tai kuria hierarchiją ir nebėra lygybės, ir niekas nepasikeičia nuo senų laikų.
Džinas: Na tai belieka tikėtis, kad per pilietinį karą bus nušauti visi konservai (garsiai juokiasi). Bet gi atsiras naujų. Jaučiu, ateity toks nesutarimas gali būt viena iš tarybų valdžios žlugimo priežasčių pradinėj stadijoj. Jei, tarkim, mes dar surasim kompromisą, tai kaip ten su kokiais leftininkais (leftas.info) tartis, kurie daugiausia yra sovietinių pažiūrų, neabejoju, kad norės viską pagal buvusią TSRS daryt.
Mefisto: Kitaip nebus, šaudysimės visi ir tiek. „Anarchistinio pacifizmo elemente yra visai nepacifistinės skerdynės“, – jau neatsimenu, kur girdėjau, čia apie pilietinį karą. Nes tiesiog tokioje kovoje turėtų kovoti hierarchijos šalininkai prieš anarchokomunistus. Jei vienpartinė sistema būtų, tai nieko nepakeistų, vis tiek visi šaudytųsi. Ir kaip galima sakyti, kad geriausiai viską sureguliuos viena komunistų partija, jei jau TSKP tiek kartų susimovė, jau nekalbant apie kitas partijas?
Džinas: Blem, TSRS buvo dar kitokia sistema. Ten išvis tiesiog valdė kompartija. Aš nekalbu apie kompartijos valdymą. Kalbu apie tarybų valdymą prižiūrint kompartijai.
Mefisto: Na, tai konstitucijoje taip ir buvo.
Džinas: Aš kalbu, kaip buvo realiai, o ne kaip oficialiai.
Mefisto: Realiai – kas laiko pavadėlį, tas ir yra šeimininkas. Kas aukščiau – subjektas ar prižiūrėtojas? Mokytojas ar mokinys? Auklėtojas ar auklėtinis? Tai ir partija buvo aukščiau už tarybas, nes partija buvo auklėtoja, o tarybos – auklėtiniai.
Džinas: Kaip tu įsivaizduoji visą anarchistinę „valstybę“?
Mefisto: Tarkim, būtų visoj Lietuvoj komunos, turėtu tarybas, būtu Panevėžio, Šiaulių ir t.t.. laisvanorės komunų sąjungos, kurios kartu sudarytų Lietuvos anarchistinių komunų federaciją. Išeitų tokia sistema, tarkim, mes vietoje išsirenkame sau valdžią – tarybą, kuri mums, vietiniams, visiškai pavaldi, pasirinkimo ratas nėra labai platus, todėl tarybos nariai asmeniškai pažįstami, neša ir asmeninę atsakomybę. Ir jie kartu su gyventojais sprendžia kasdienius komunos klausimus ir atstovauja juos, pvz., Šiaulių komunų sąjungos suvažiavime. O Šiaulių komunų sąjungos suvažiavime jie sprendžia Šiaulių apskrities bendras problemas, tariasi dėl prekybos ir t.t. Ir išsirenka savo tarybą, kuri, jei ką, galėtų atstovauti ar spręsti ne tokius svarbius klausimus. Na, o sąjungos atstovai važinėtų į Lietuvos komunų federacijos suvažiavimus ir spręstų dar globalesnius klausimus. Ir būtų paprastas dalykas, pvz., patį pirmą kartą VISUOTINIU komunų gyventojų balsavimu galėtų būti priimta federacijos konstitucija ar panašiai, pagrindinės taisyklės ir principai, bendri visoms komunoms, o toliau – kiekviena komuna atskirai. Sistemos nehierarchiškumas yra tame, kad gyventojai pastoviai renkasi spręsti sau svarbius klausimus. Jei mato, kad išrinkta taryba (atstovai) volioja kvailį, tai susirinkę sako „dinkit velniop“ ir kitą tarybą išsirenka. O jei kas sugalvojo dar kokį verslą iš valdžios padaryti, susirinkę sako „davaj sušaudom“ ir sušaudo, nes aukščiausia valdžia yra komunos gyventojų susirinkimas, tiesioginė demokratija. Na va, toks mano įsivaizdavimas. Tik iš tiesų dėl konstitucijos abejoju, ar reiktų. Na, ir dar vienas momentas. Tarkime, dalis komunų pradėjo malti kontrrevoliucinį šūdą. Tada tie, kas nepatenkinti, išstoja iš federacijos ir kuria kitą savo federaciją. Būtų oficiali ir absoliuti laisvė, atsakomybe prieš apačią ir t.t.
Džinas: Hmm... Įdomi teorija. Bet tiesa, esu girdėjęs, kad komuna ir taryba vienas ir tas pats, tai kaip čia dabar gaunasi?
Mefisto: Komuna yra gyvenvietės vienetas, kurios valdžia tiesiogiai priklauso jos gyventojams. Tokia savivaldos forma. Visi komunos gyventojai lygiateisiai ir visi valdovai. Hm, čia gana „sparnuotai“ pasakiau.
Mefisto: Visi gyvena kartu ir niekas jiems nevadovauja, patys už save sprendžia. Yra toks marksistinis terminas „komunistinė savivalda“, tai čia būtent kalba apie komunų sistemą. Leninas iš pradžių siūle socialistinę savivaldą (TSR), o po to palaipsniui pereit prie komunistinės savivaldos. O anarchistai neigia tarpinę grandį, nes iš jos nėra prasmės – tai yra ta pati santvarka, ir jokio artėjimo prie komunistinės savivaldos nevyksta (kaip ir parodė TSRS istorija)
Džinas: Na, pagalvojus iš šiandienos pozicijų, tai viso to neįmanoma įgyvendinti demokratiniu būdu. Būtina jėga sudaužyt esamą valstybės aparatą.
Mefisto: Šiuolaikiniame valstybės aparate nėra demokratijos, todėl ir negalima to padaryti demokratiniu būdu. Ir teoriškai neįmanoma demokratija, nes yra nelygybe ir pranašumas turtingųjų, buržuazijos, pusėje.
Džinas: Demokratinį būdą aš vadinu rinkimus. Nes kas iš to, kad išrinktų ir patektum į seimą, tikrai nieko nepakeistum. Čia jau eina kalba apie visai kitokį lygį.
Mefisto: Jei egzistuotų demokratija, tai turėdamas valdžią Seime galėtum viską pakeisti. Galų gale, galėtum inicijuoti referendumą dėl Konstitucijos išmetimo į šiukšlių dėžę. Kad nebūtų demokratijos, nebūtinai turi būti klastojami rinkimai, pažiūrėk, kas dalyvauja rinkimuose – buržuazija, kurios dauguma rinkėjų nepažįsta ir net nežino, ką jie siūlo. O taip yra todėl, kad buržuazija ekonominėje hierarchijoje aukščiau ir jos finansinis pranašumas tampa politiniu pranašumu. Jiems priklauso viskas, įskaitant masinio informavimo priemones, kas su jais išvis gali varžytis..
Džinas: Kai kažkada kalbėjom su pažįstamu, jis pasakė, kad dabar galim kiek norim verstis per galvą, bet valdžios neiškovosim, nes iš karto mus nuverstų jankiai. Mes tiesiog turim paruošt liaudį, o tada jau laukt revoliucijos Rusijoj ir laukt, kol RA įžengs į Lietuvą, tada jau Rusijos aura apgins Lietuvą nuo valdžios nuvertimo (garsiai juokiasi). Iš dalies su juo sutinku, bet tokia perspektyva man itin nepatraukli. Ką tu į tai?
Mefisto: Išdalint visiem po gabalą valstybės bei dabartinės buržuazijos turto, kam dalį gamyklos, kam žemes, kam dar ko nors, ir, puolant jankiams – kiekvienam po automatą. Ir viskas. Kokia jiems bus nauda iš ŽEMĖS? Kaip Machno, žaisti su smulkiaburžuaziniu instinktu žmogui, kuris neturėjo nieko. Duok jam ką nors ir duok ginklą – ir jis gins iki mirties.
Džinas: Tu teisus, jei jie norės nuverst valdžią, turės nušaut 3 milijonus. Na, gerai būtų, kad masės pabustų ir bent kažkokie pasikeitimai įvyktų.
