darbas ir namai        Ar jums pažįstamas pojūtis, kai kažko labai nesinori daryti, bet reikia - ir jūs tai darote? Jeigu tuo užsiimate kiekvieną dieną, vadinasi, jūs degraduojate. Norvegų mokslininkai pareiškė, kad jam neįdomų darbą atliekančio individo smegenys veikia autopiloto režimu, todėl žmogus palaipsniui kvailėja. Ilgainiui netgi paprasta nauja užduotis jam tampa sunki.

 

Tyrimo metu nustatyta, kad neįdomų darbą dirbančio žmogaus smegenys tolydžio ima veikti ekonomiškiau – jos deda mažiau pastangų, kad atliktų tą patį veiksmą. Be to, suaktyvėja kita smegenų dalis – ta, kuri paprastai aktyvizuojasi poilsio metu.

 
Kas to išmokė?
 

Apsidairykite: kiek daug žmonių kasdien į darbą eina tik todėl, kad „reikia“, ir daro ne tai, kas jiems įdomu, o tai, ką, jų šventu įsitikinimu, privalo (dėl pinigų, dėl vyro/žmonos, vaikų, viršininkų).  Kodėl jie save laužo? Kas ir kaip juos išdresavo tai daryti?

 

Nesunku atsekti savęs prievartavimo mokyklą...

 

1. Nenoriu eiti į darželį. Reikia!

2. Nenoriu eiti į mokyklą. Reikia!

4. Nenoriu mokytis algebros. Reikia!

5. Nenoriu mokytis muzikos. Reikia!

6. Nenoriu... Reikia!

 

Lygiuot! Ramiai! Žengte marš! Reikia!

REIKIA eiti į darbą, nes

REIKIA mokėti kreditą, nes

REIKIA užauginti vaikus, kuriems

REIKIA eiti į darželį, paskui

REIKIA į mokyklą...

REIKIA į institutą, kad išmoktų,

jog REIKIA eiti darbą...

 

Ir taip toliau. Ratas sukasi.

 
Kas svarbiau?..
 

Nuo pat vaikystės mūsų NORIU būdavo užbraukiama REIKIA. Tad nenuostabu, kad gebėjimas norėti atrofavosi, ir mes nebežinome, ko norime. Mes nebemokame norėti. Nenutuokiame, ko norėti. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmogui gyvenime nesiseka, kodėl jis jaučiasi nelaimingas, yra ta, kad jis nesupranta, ko nori.

 

Kai vergus paleisdavo į laisvę, daugelis jų nežinodavo, ką su ja veikti, ir likdavo pas savo šeimininkus. Lygiai taip pat daugelis iš mūsų eina į nemėgstamus darbus todėl, kad nežino, ką, be šito, dar galima daryti. Žmonės, išdresuoti daryti, ką REIKIA, ir nežinantys, ko NORI, nedaug kuo skiriasi nuo vergų.

 
Reanimuokite NORIU
 

Jau seniai įrodyta: jeigu kurioje nors srityje norite pasiekti meistriškumo, turite pirmiausiai mėgti tą sritį. Būtent todėl taip svarbu reanimuoti savo NORIU. Yra du „išblaivinantys“ klausimai, kurie padeda aiškiai suvokti, ar jūs darote tai, kas jums įdomu, ar prievartaujate save ir degraduojate.

 

1. Ar darytumėte tai, ką darote dabar, jeigu turėtumėte 1000 000 000 dolerių?

2. Ar darytumėte tai, ką darote dabar, jeigu už tai negautumėte pinigų?

 

Niekam ne paslaptis, kad daugybė žmonių dirba savo darbą tik dėl pinigų. Vadinasi, - dėl REIKIA. Jie yra įsitikinę, kad REIKIA, arba kasdienis savęs prievartavimas, yra vienintelis variantas, kaip galima gyventi.

 

Įsivaizduokite, kad guminį kamuolį bandote panardinti į baseino dugną. Tam reikia daug pastangų, tiesa? Taip ir gyvenime: kai mes tuo REIKIA bandome priversti savo protą daryti nemėgstamą darbą. Visas žmogaus organizmas priešinasi spaudimui (prievartai) ir siekia išsilaisvinti (kaip kamuolys - ištrūkti į paviršių).

 

Kartais pavyksta. Alkoholis, kompiuteriniai žaidimai, televizorius, internetas... Tai mažytis pabėgimas į laisvę. Tartum kamuolys akimirkai būtų išsprūdęs į paviršių! Tik akimirkai. Bent akimirkai... Paleiskite kamuolį, ir jis būtinai šaus į viršų. Lengvai, laisvai ir ryžtingai. Leiskite sau gyventi taip, kaip norite. Sakysite - negalite? Nes REIKIA uždirbti pinigus? Ratas sukasi...

 
Pinigai ir laimė
 

Daugybė tyrimų ne kartą paneigė visuotinę nuomonę, kad pinigai gali padaryti žmogų laimingesnį. Daugelis žmonių mano, kad idealaus gyvenimo formulė yra patraukli išvaizda, turtas ir populiarumas, tačiau šie faktoriai nedidina pasitenkinimo gyvenimu. Mokslininkų žodžiais, pasitenkinimo galima pasiekti tik tobulinant savo asmenybę, kuriant gerus santykius su mylimais žmonėmis ir duodant naudos visuomenei.

 

Naujame metus trukusiame Ročesterio universiteto (JAV) psichologų eksperimente dalyvavo 147 dviejų universitetų absolventai praėjus dvejiems metams po studijų baigimo. Šie dalyviai buvo pasirinkti todėl, kad periodas po studijų yra laikomas kritiniu momentu žmogaus gyvenime, kai jam tenka apsispręsti dėl ateities tikslų ir individualaus būdo, kaip jų bus siekiama. Ekspertai panaudojo giluminės psichologinės analizės metodus ir įvertino jaunuolių pasitenkinimą gyvenimu, savivertę, nerimo lygį, fizinius streso požymius, taip pat negatyvių bei pozityvių emocijų patirtį. Daug dėmesio buvo sutelkta į gyvenimiškus dalyvių tikslus.

 

Kaip ir buvo tikėtasi, kuo daugiau pastangų žmogus dėjo į savo tikslo siekimą, tuo didesnė buvo jo sėkmės tikimybė; tačiau tyrėjai pastebėjo ir kitą dalyką: tikslų įgyvendinimas ne visada teigiamai atsiliepia psichinei sveikatai ir emocinei gerovei. Tie žmonės, kurie greitai pasiekdavo materialios naudos (sėkmingos finansinės padėties, karjeros aukštumų, visuomeninio populiarumo), jautėsi blogiau už likusius. Materialiai sėkmingi žmonės dažniau jautė neigiamas emocijas, kaip antai gėda ir pyktis, ir daugiau fizinių simptomų - galvos, skrandžio skausmus, bendrą nuovargį, energijos badą. Žmonės, kurie sau kėlė dvasinius tikslus, fiziškai buvo sveikesni, turėjo tvirtesnius ryšius su artimaisiais ir rečiau jautė streso požymius.

 

Tyrimo išvados patvirtino teoriją, kad žmogaus pasitenkinimas gyvenimu labiausiai priklauso nuo bazinių psichologinių poreikių patenkinimo -

 
asmenybės laisvės,

kūrybinės saviraiškos

ir gerų santykių su aplinkiniais.

 

Šie siekiai daro žmones laimingus, nes jie yra žmogaus poreikių fundamentas, glaudžiai susijęs su vidine saviverte, aiškina psichologai. Turtas, grožis nei populiarumas negali nei pakeisti, nei kompensuoti šių poreikių, nes jie neišvengiamai susiję su pavydu, konkurencija ir neadekvačiu elgesiu.

 

Parengė Vilma Skiotienė

Vakarų ekspresas, 2010 01 17

 

                 korporaciju verge