Pateikiame dienraščio BU Today interviu su rašytoja ir feministe iš Lenkijos Agnieszka Graff. Su akademike ir aktyviste interviu metu buvo kalbamasi apie moterų teisių padėtį Lenkijoje bei visoje Rytų Europoje, skirtumus tarp amerikietiško ir lenkiško feminizmo bei apie feminizmo iššūkius ir besikeičiančius lyčių vaidmenis Lenkijos viešojoje erdvėje.
Rašytojai ir feministei iš Lenkijos Agnieszkai Graff iliustracija, kuri buvo paviešinta prieš kelis metus konservatyviame lenkiškame leidinyje, kuriame pavaizduota moteris slauganti suaugusį vyrą, viską pasako. „Tai yra baisus paveikslėlis apie tariamą moterų dominavimą Lenkijoje“, sako Graff, Amerikos studijų profesoriaus asistentei Varšuvos universitete.
Nuo to laiko, kuomet buvusi komunistinė šalis prisijungė prieš Europos Sąjungos 2004 m, ji sako, kad Lenkijos žiniasklaidoje atsispindėjo išplitęs susirūpinimas dėl moters vaidmens visuomenėje. Priešingai negu kai kurie tikėjosi, komunistinio režimo griuvimas 1989 m. ir ekonominės bei politinės laisvės, kurios atsirado to pasekoje, deja, nereiškė naujos eros moterų laisvėms. Tiesą pasakius, poreikis grįžti prie tradicinių moters rolių tapo smarkiai eskaluojama tema Lenkijos politiniame diskurse.
BU Today pakvietė knygos Pasaulis be moterų autorę išskirtiniam interviu centrine pasidalinti mintimis apie Lenkijos integracijos į Europos Sąjungą poveikį lyties identitetui.
BU Today: Kaip jūs charakterizuotumėte moterų gyvenimus šiandienos Lenkijoje?
Tai priklauso nuo socialinės klasės, regiono ir amžiaus. Kai kurie pasakytų, kad tai yra labai į šeimą orientuota visuomenė ir daugumos moterų gyvenimai yra sutelkti į šeimą. Bet daugybė moterų taip pat dirba pilną darbo dieną. Namuose vaikus auginančios motinos modelis yra ekonomiškai nepasiekiamas ir mes turime įspūdingai didelį kiekį moterų, kurios yra turinčios savo pačių verslą. Yra stiprus pojūtis, kad moterys yra sumanios, kad jos turi būti stiprios, nes šeimų išlikimas priklauso nuo jų ir kad jos turi paaukoti savo pačių tikslus vardan kitų. Lenkijos sociologė Miroslawa Marody vadina šį modelį „drąsia auka“.
Bendra prasme Lenkija nesiskiria nuo Prancūzijos ar Vokietijos vertinant pagal tai, ką žmonės galvoja apie lytis. Skirtumas glūdi būduose, kuriais moterų problemos funkcionuoja politiniame diskurse. Į jas yra žiūrimos su nepasitikėjimu, manant, kad tai yra užsienio importas, kuris neva grąsina Lenkijos tradicinei kultūrai. Vienas esminių šios dėlionės elementų – dėl Romos katalikų bažnyčios įtakos – yra tas, kad Lenkija turi pačius griežčiausius abortų įstatymus Europoje ir to pasekoje didelį abortų pogrindį. Nuo pat Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. daugėja moterų, kurios išvyksta į užsienį tam, kad pasidarytų abortus.
Ar komunizmo žlugimas neturėjo pagal idėją atverti įvairias laisves, įskaitant laisvę moterims? Kas įvyko?
Egzistuoja žodis „retradicionalizacija“, naudojamas daugelyje lyčių tyrimų, kuris apibūdina situaciją Rytų Europoje po 1989 m. Kaip pilietės moterys lygiai tiek pat kiek vyrai gyveno euforijos jausmais dėl naujų laisvių ir demokratijos. Bet kaip moterys, jos patyrė ekonominę ir politinę marginalizaciją ir net pavertimą „atpirkimo ožiais“. Kelių metų eigoje moterims buvo parodyta vieta – išstūmtos iš valdžios pozicijų, neteko daugybės socialinių paslaugų, diskriminuojamos darbe ir dažnai gana žiauriai. Viešoji erdvė tapo greitai maskulinizuota. Viena akademikė, Kornelija Slavova, teigė, kad taip įvyko dėl to, kad Rytų Europa susidūrė su feminizmu tiek per anksti tiek per vėlai. Komunizmo metu jis buvo atmestas, nes atrodė buržuazinis. Šiandien feminizmas yra demonizuotas žodis, nes kaip Slavova rašo, jis „atsiduoda Leninizmu, Bolševizmu ir Marksizmu“.
Kokia yra moterų rolė Lenkijos politiniame gyvenime?
Yra keleta labai matomų ir netgi charizmatiškų moterų, bet jos yra nedidelė mažuma: „Razinos“ kaip mes jas vadiname. Pyragas yra vyriškas. Visuomet yra liūdna stebėti tą spektaklį, kuomet moterys yra marginalizuojamos rinkimų kampanijos metu. Jos yra tildomos, nugrūdamos į sąrašų galus, patronuojamos savo kolegų. Paskutiniu metu buvo dedamos pastangos sukurti moterų partiją, kuriai vadovavo žymi rašytoja Manuela Gretkowska. Šiai partijai nepasisekė rinkimų metu, bet ji mobilizavo daugybę moterų. Tuomet egzistuoja „politinės“ moterys, kurios veikia už partijos sistemos ribų – aktyvistės, komentatorės, visuomenės intelektualės.
Vis labiau, manau, su mumis yra skaitomasi rimtai, netgi tampame populiariomis. Tai liečia tokias feministes kaip aš. Bet vėlgi, jeigu jūs įsijungtumėte televizorių ir stebėtumėte politinius debatus, jūs greičiausiai išvystumėte vyrus, kurie diskutuoja su vyrais.
Kokia buvo žiniasklaidos rolė moterų teisių skatinime arba slopinime Lenkijoje?
Tai yra didelis klausymas, aš parašiau dvi knygas apie tai. Bendra prasme, sakyčiau, kad Lenkijos žiniasklaida dievina priešiškos atsakomosios reakcijos žinią. Per didelė lygybė kenkia jūsų sveikatai. Feminizmas žaloja moteris. Feminizmas mirė. Vyrai ir moterys yra dvi skirtingos rūšys. Moterys iš tiesų nori būti dominuojamos. Ir taip toliau - su svaiginančiu intensyvumu. Bet žinoma, tai nėra pilna istorija. Daugėja naujos kartos žurnalistų, kurie turi į lygias teises nukreiptą mentalitą ir vis daugiau egzistuoja žurnalų, radijos stočių ir netgi televizijos programų, kurios yra progresyvios, promoteriškos ir antihomofobiškos.
Kokius skirtumus matote tarp feminizmo Lenkijoje ir Amerikoje?
Matau mažai panašumų. Amerikietiškas feminizmas jaučią nostalgiją savo paties istorijai. Moterų išsilaisvinimas yra didžiąja dalimi asocijuojamas su radikalia istorija. Betty Friedan, Gloria Steinem – feminizme dažnai vartojamais vardais tapę asmenys arba jau mirė arba sensta. Lenkijos feminizmas yra didžiąja dalimis postkomunistinis fenomenas. Jis jaunesnis, su skubos ir tikslo pojūčiu. Taip pat trečios bangos feminizmas JAV, atrodo, labiausiai susitelkia ties rasinio ir etninio diversiškumo problemomis bei savo paties praeities limitų apmąstyme. Lenkija yra etniškai monogeniška visuomenė – mes galbūt susidursime su šiomis problemomis, kuomet imigracijos banga užlies Lenkiją, bet tai dar neįvyko. Ir galiausiai egzistuoja milžiniškas skirtumas -reprodukcinių teisių padėtis. Amerikos moterys priima Roe v. Wade nutarimą laiko savaime suprantama visuomenės realija. Mes neturime tokios prabangos. Mums filmas Juno yra utopiška pasaka. Nėščia paauglė Lenkijoje neturi jokio pasirinkimo, bent legaliai.
Kokią žinią jūs norite palikti mūsų skaitytojams?
Kad „lytis“ neatsiranda vaakume. Tai nėra vien tik apie vyrus ir moteris, roles ar stereotipus. Tai yra susiję komplikuotais būdais su politika, nacionaline istorija, ekonominiais procesais. Krizės ir nerimo metu žmonės yra linkę ilgėtis tradicinio pasiskirstymo tarp lyčių. Moterys yra asocijuojamos su stabilumus, praeitimi, tradicija. Kuomet bendram identitetui iškyla grėsmė, moterys yra priverstos užimti kultūros nėšėjų vaidmenį, tačiau dažnai prieš savo pačių valią. Bet aš nesu moralistė ar pamokslininkė. Mano tikslas nėra pateikti „žinią“, tačiau pristatyti idėjas, kurios man atrodo intriguojančiomis ir priversti žmones mąstyti būdais, kuriais jie galbūt negalvojo iki šiol.
Iš BU Today vertė Jurgis Valančauskas
2012 07 12
