Holokausto pradžia Lietuvoje. Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) dokumentai
teorija

       1940 m. lapkričio 17 d. pulkininkas Kazys Škirpa Trečiojo Reicho sostinėje Berlyne paskelbė apie Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) įkūrimą  Ši organizacija užmezgė ryšius su Vokietijos kariuomenės struktūromis – Vyriausiuoju sausumos kariuomenės štabu bei karine žvalgyba – ir ėmėsi kurti planus nuversti sovietų valdžią Lietuvoje, rengti sukilimą ir taip padėti Vokietijai okupuoti Lietuvą. 1940 m. gruodį buvo suformuotas LAF Kauno štabas, o 1941 m. pradžioje – Vilniaus štabas.


       1941 m. kovo 29 d. Lietuvių Aktyvistų fronto (LAF) vadovybė patvirtino Tautinio darbo apsaugos (TDA, kitaip „baltaraiščių“) bendruosius nuostatus. Būtent Tautinio darbo apsaugos nariai („baltaraiščiai“) vėliau labiausiai prisidėjo prie masinių žydų žudynių Lietuvoje. TDA tikslai: TDA visomis priemonėmis kovoja už lietuvių tautos gyvybinius interesus. Nariai: nuo 17 iki 45 metų amžiaus, neabejotino tautinio ir antikomunistinio nusistatymo, pasiryžę visomis priemonėmis kovoti už Aktyvistų fronto idealus. TDA padaliniai vadinasi kovos kolonomis, o vyrai tautos kovotojais. 1941 m. birželio mėn. išleistoje instrukcijoje „Lietuvos Aktyvistų Fronto Tautinė Apsauga“ įvardijami tokie tikslai: apjungti visas atskirai pasireiškusias jėgas kovoje prieš bolševizmą bendron vadovybėn, padėti vadovybei palaikyti tvarką krašte, teikti pagalbą administraciniams organams bei policijai kovoje su bolševizmu (duomenys iš: LCVA F.745, Ap.2, B.84, L.175).

       1941 m. birželio pradžioje LAF štabas Berlyne išleido atsišaukimą:
      
____________________________

      
Broliai ir seserys lietuviai!

      
Atėjo lemiama galutinio su žydais atsiskaitymo valanda. Lietuva turi būti išvaduota ne tik nuo azijatų bolševikų vergijos, bet ir nuo ilgamečio žydijos jungo.

      
Lietuvių aktyvistų frontas visos lietuvių tautos vardu kuo iškilmingiausiai pareiškia:
      
1. Senoji Vytauto didžiojo laikais suteikta Lietuvoje prieglaudos teisė žydams yra visiškai ir galutinai atšaukiama.
      
2. Kiekvienas be išimties Lietuvos žydas šiuo yra įsakmiai įspėjamas nieko nedelsiant apleisti Lietuvos žemę.
      
3. Visi tie žydai, kurie išskirtinai pasižymėjo Lietuvos valstybės išdavimo ir lietuvių tautiečių persekiojimo, kankinimo ar skriaudimo veiksmais, atskirai bus traukiami atsakomybėn ir užpelno tinkama bausmę. Jei paaiškėtų, kad lemiamą atsiskaitymo ir Lietuvos atgimimo valandą ypatingai nusikaltusieji žydai randa galimumų slaptomis kur pasprukti, visų dorųjų lietuvių bus pareiga imtis nuosavų priemonių tokiems žydams sulaikyti ir, svarbiam atvejui esant, bausmei įvykdyti.

      
Naujoji Lietuvos valstybė bus atstatyta pačios lietuvių tautos narių jėgomis, darbu, širdimi ir išmintimi. Žydai iš jos pašalinami visiškai ir visiems laikams. Jei kuris nors iš jų išdrįstų tikėti naujojoje Lietuvoje vis dėlto susirasti šiokią tokią užuovėją, tegu jis jau šiandien sužino neatšaukiamą sprendimą žydams: naujai atsistačiusioje Lietuvoje nė vienas žydas neturės nei pilietinių teisių, nei pragyvenimo galimumų. Tuo būdu bus atitaisytos praeities klaidos ir žydų niekšybės. Tuo būdu bus padėti stiprūs pagrindai mūsų arijų tautos laimingai ateičiai ir kūrybai.

      
Tad visi ruoškimės į kovą ir pergalę – už lietuvių tautos laisvę, už lietuvių tautos apsivalymą, už nepriklausomą Lietuvos valstybę, už skaidrią ir laimingą ateitį.

      
Lietuvių aktyvistų frontas
      
_________________________
      
(Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944). Dokumentų rinkinys. I dalis., 1965 m., p. 50-51)


      
Ne mažiau antisemitiški ir kiti LAF dokumentai. LAF programoje, pavadintoje „Už ką kovoja aktyvistai?” žydams ne tik prikišama, kad jie aktyviai dalyvavo naikinant Lietuvos valstybę, bet ir pati ideologija - komunizmas - kildinama iš žydų, smerkiamas jų būdas. Žydai smerkiami, kad nesiduoda asimiliuojami, o ateities laisva Lietuva regima kaip nepriklausoma valstybė, kurioje žydai: „Sutartinai su atgimstančios Europos ariška dvasia turėsią būti atskirti nuo Lietuvos valstybinio ir tautinio kūno”.

      
Ypatingu kategoriškumu išsiskyrė LAF atsišaukimas „Amžiams išvaduokime Lietuvą nuo žydijos jungo”. Žydai laikomi pražūtingos ideologijos komunizmo skleidėjais, kaltinami, kad įsivyravo Lietuvos ekonomikoje, užplūdo miestus ir panašiai. Skelbiamas ir nuosprendis: „Senoji Vytauto didžiojo laikais suteikta Lietuvoje prieglaudos teisė žydams yra visiškai ir galutinai atšaukiama”. Jiems siūloma nedelsiant palikti Lietuvos žemę, o žydų valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą planuojama perduoti lietuvių tautos nuosavybėn.

                    

      
1941 m. balandžio 22 d., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, LAF pradėjo sukilimą Kaune, kurio metu nužudyta daug žydų. LAF Vilniaus ir Kauno štabų atstovai suformavo Lietuvos laikinąją vyriausybę, kuriai vadovavo  premjeras Kazys Škirpa (vėliau jį pakeitė J. Ambrazevičius). Toje vyriausybėje, be premjero K. Škirpos, buvo 11 ministrų: 4 vilniečiai (Vytautas Bulvičius, Vladas Nasevičius, Vytautas Statkus, Jonas Masiliūnas), 6 kauniečiai (Juozas Ambrazevičius, Jonas Matulionis, Adolfas Damušis, Balys Vitkus, Juozas Pajaujis, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) ir berlynietis Rapolas Skipitis bei valstybės kontrolierius Pranas Vainauskas. Būtent ši profašistinė Laikinoji vyriausybė labiausiai atsakinga už antisemitinių nuotaikų kurstymą Lietuvoje.

      
Sukilimui vadovavęs LAF narys Leonas Prapuolenis 1941 m. birželio 23 d. ryte per Kauno radiofoną pranešė Lietuvai apie sukilusį Kauną ir perskaitė trumpą deklaraciją apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą:
      
____________________________

      
Atstatoma laisva Lietuva

      
Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę.

      
Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais.

      
Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.

       Vilnius, Kaunas 1941 m. birželio 23 d.
       (Pasirašo Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrai.)
       ____________________________


      
Lietuvos aktyvistų frontas turėjo ir savo spaudą. 1941 m. birželio 24 d. pasirodė pirmasis LAF leidžiamo laikraščio „Į laisvę“ numeris. Pirmajame puslapyje greta LAF deklaracijos buvo patalpinta A. Hitlerio kalba - „Fiurerio pareiškimas“.

                            


      
1941 m. birželio 30 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė priėmė nutarimą dėl žydų koncentracjos stovyklų steigimo.
      
____________________________

       Lietuviškojo bataliono išlaikymas ir žydų koncentracijos stovyklos steigimas.

       Išklausęs Kauno komendanto pulk. Bobelio pranešimo formuojamojo bataliono ir žydų koncentracijos stovyklos įsteigimo reikalu, Ministerių Kabinetas nutarė:
       1) suteikti 10 dienų avansą bataliono išlaikymo reikalams, skaitant po 7492 rb. į dieną; ateity lėšas šiam reikalui asignuoti pagal sąmatą, kuri bus pateikta.
       2) Žydų koncentracijos stovyklos steigimui pritarti ir jos steigimu rūpintis pavesti p. Švipai, Komunalinio Ūkio Viceministeriui kontakte su p. pulk. Bobeliu.

       Ambrazevičius, L.e. Ministerio Pirmininko p.
       J. Švelnikas, Ministerių Kabineto Reikalų Vedėjas“.
       ____________________________
       Ištrauka iš Laikinojo Lietuvos Ministerių Kabineto 1941 m. birželio mėn. 30 d. rytinio posėdžio protokolo (Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944). Dokumentų rinkinys. I dalis., 1965 m., p. 104)


      
Per 6 gyvavimo savaites Lietuvos laikinoji vyriausybė priėmė apie 100 įstatymų, nutarimų ir potvarkių. Laikinosios vyriausybės ministrų kabineto 1941-ųjų liepos 16 dienos posėdyje buvo priimtas įstatymas žemės valdymui tvarkyti, kuriame sakoma: „Laikinoji vyriausybė pripažindama, kad bolševikų valdžios panaikintoji Lietuvoje žemės nuosavybė, visiškai suardė lig tol nuosavybės pagrindais tvarkomą mūsų žemės ūkį, kad vienintelis kelias išvesti mūsų žemės ūkį iš chaotiškos padėties yra nuosavybės teisės į žemę grąžinimas“. Šio įstatymo 14 punktas skelbia, jog žydų turtas nėra grąžinamas – jį „reikia nacionalizuoti“: “Nacionalizuotų žydų, svetimšalių ir kitų asmenų, aktyviai veikusių prieš lietuvių tautos interesus, ūkiai buvusiems savininkams negrąžinami ir pereina Žemės fondui”. Panašūs straipsniai buvo Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, Miestų namų ir žemės sklypų denacionalizacijos įstatymuose. Prekybos įmonės, namai, sklypai žydams neturėjo būti grąžinami.

           


       Laikinosios vyriausybės veikimo laikotarpiu vokiečių saugumo tarnyba ir gestapo ypatingieji būriai per atkurtas vietos savivaldybes sugebėjo įdiegti daugumą žydus diskriminuojančių įsakymų, ėmė savo jėgomis steigti getus ir, pasinaudodami Tautinio darbo apsaugos bataliono pajėgomis, pradėjo žydų masinio naikinimo akcijas. Per Laikinosios Lietuvos vyriausybės veikimo laikotarpį nuo 1941.06.22 iki 1941.08.05 Lietuvoje buvo nužudyti 5 tūkstančiai žydų.

       Parengė dp.
       2008.07.17

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti