Gegužės 31 d., pirmadienį, 18:00 val. LUNI rengia viešą diskusiją „Įvykiai Garliavoje: kolektyvinis pasipriešinimas ar valdoma minios psichozė?“ Jos metu norėtume giliau panagrinėti pilietinių iniciatyvų, teisėsaugos bei valdžios santykius įvykių, susijusių su D. Kedžio ir jo dukros istorija, kontekste. Diskusija vyks „ARTotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (netoli Barbakano). Diskusijoje dalyvaus publicistai Saulius Stoma ir Karolis Klimka. Diskusiją moderuos filosofas Algis Davidavičius.
Pastarojo meto visų dėmesį, norom ar nenorom, kaustanti tema yra Drąsiaus Kedžio byla ir jos esamos bei galimos pasekmės. Garliavoje susibūrusių Kedžio rėmėjų būrys vertinamas ir kaip daugumos gyventojų teisėtą nusivylimą išreiškiantis pilietinis protestas, ir kaip iracionalus, antivalstybinis sabotažas. Kas gi čia vyksta? Kokios priežastys bei veiksniai lemią šią situaciją, kokie galimi jos vertinimai ir raidos scenarijai? Kokia šios situacijos reikšmė Lietuvos politinei sistemai, įvairioms visuomenės grupėms? Apie tai kalbėsis tiek Garliavos sambūriui pritariantys (Saulius Stoma), tiek prieštaraujantys (Karolis Klimka).
2010 m. birželio 1 d., antradienį, 18:00 val., „KultFlux“ platformoje, Neries krantinėje prie Mindaugo tilto Vilniuje, LUNI rengia trečiąją istorikės Rasos Čepaitienės paskaitą iš ciklo „Miestas kaip ideologinis tekstas“. Per pirmąsias dvi paskaitas buvo analizuojama, kaip miesto erdvę keičia totalitarizmas ir nacionalizmas. Trečiojoje paskaitoje „Parduodamas miestas“ lektorė svarstys neoliberalizmo žiūros į miesto erdvę ypatumus.
Lektorė R. Čepaitienė kviečia įžvelgti ir suprasti tam tikrą tekstą, įrašytą konkrečiame miestovaizdyje, pabandyti aptikti ir interpretuoti ideologijos paliktus pėdsakus. Eidami šiais pėdsakais galime geriau suvokti ne tik pasaulėžiūrinę matricą, kuri užkoduojama viešosiose urbanistinėse erdvėse, bet galbūt netgi pabandyti „nulaužti sistemą“. „Miestas kaip ideologinis tekstas“ – tai fotografine medžiaga iliustruotas 3 paskaitų mini ciklas, pateikiantis tam tikrą požiūrį į mieste sutinkamus ideologinius ženklus.
Trečioji mini ciklo paskaita „Parduodamas miestas“ nagrinės neoliberalizmo – šiuo metu dominuojančios ideologijos – įtaką miestų pavidalui ir įvaizdžiui. Globalinio kapitalizmo įsigalėjimo etape miestai irgi virsta preke, įkainojama, reklamuojama ir pateikiama ant „tarptautinio prekystalio“. Taipogi bus analizuojamas „pseudo viešųjų erdvių“ fenomenas ir bandoma atsakyti į klausimą, kokios šių procesų pasekmės Europos miestams ir ypač jų urbanistiniam paveldui?
2010 m. birželio 3 d., ketvirtadienį, 18:00 val., kviečiame į prekybos centro „Gedimino 9“ (Gedimino pr. 9, Vilniuje) III aukšte esančioje „Ekobangos“ erdvėje rengiamą VDU doktorantės Daivos Bartušienės paskaitą „Ką medicininė antropologija gali pasakyti apie pabėgėlius Lietuvoje?“. Daiva Bartušienė, besidominti medicinine antropologija, savo pranešimu sieks išprovokuoti diskusiją apie Lietuvoje esančią, tačiau labai menkai pažintą, todėl ir ypač gajais stereotipais apaugusią socialinę grupę – karo pabėgėlius.
Pranešime daugiausia remiamasi antropologinio lauko tyrimo metu surinkta etnografija, kuri savo metodologine prigimtimi apnuoginusi žmonių kasdienybę, leido ją pamatyti „iš arti”, bet vis dėlto ne visada iki galo pažinti ir suprasti. Pagrindinis tyrimo tikslas – Lietuvoje gyvenančių pabėgėliųsveikatos priežiūros palaikymo strategijos kultūriniame kontekste, tačiau šiame kontekste medicina nėra kažkuo ypatingas socialinės patirties konstravimo fabrikas, o greičiau tik viena socialinio gyvenimo arenų, kurioje vykstantys procesai gali padėti suprasti ir kitose srityse esančius reiškinius.
Todėl susitikime bus kalbama ne tik apie pabėgėlių kultūriškai išmoktą buvimą naujos sveikatos priežiūros sistemos pacientais, bet taip pat keliami bendresni antropologiniai klausimai. Ir nors kartais antropologija kaltinama savininkiškai privilegijuotu kultūrinių grupių pažinimu, susitikime „gyvais balsais” bus iliustruojama, kaip ji, pati iki šiol būdama svetima Lietuvoje, galėtų padėti dekonstruoti kuriamus pabėgėliopatologizuotos aukos ar pasyvaus naudos gavėjo socialinius portretus, pamatyti, kaip žmonės interpretuoja, priima arba atmeta mūsų dedamas pastangas juos integruoti į savo kultūrą bei visuomenę.
LUNI iniciatyvinė grupė
www.luni.lt, 2010 05 30
