Amerikietis ekoanarchistas Murray'us Bookchinas (1921-2006) visą savo gyvenimą kūrė antiautoritarinę žmonijos vystymosi perspektyvą, grįstą socialinės ekologijos prioritetais. Jis laikomas ne tik ekoanarchizmo, bet ir pasaulinio ekologinio judėjimo pradininku. Jau pirmieji jo straipsniai ir veikalai – „Chemikalų problema maiste“ (1952), „Mūsų sintetinė aplinka“ (1962) – padarė didžiulę įtaką viso pasaulio žaliųjų ideologijai ir nubrėžė šio judėjimo kryptis.

1974 m. M. Bookchinas įsteigė Socialinės ekologijos institutą Pleinfylde, kuris netrukus tapo pasauliniu ekologinės filosofijos centru. Fundamentalūs M. Bookchino veikalai – „Laisvės ekologija“ (1982), „Visuomenės perdarymas“ (1989), „Socialinės ekologijos filosofija“ (1990), „Nusivylusi žmonija“ (1995), „Trečioji revoliucija“ (1996), „Socialinės ekologijos politika: libertarinis municipalizmas“ (1997) – tapo viso pasaulio ekologų ir žaliųjų aktyvistų vadovėliais.

Dar prieš pusšimtį metų, 5-ajame ir 6-ajame XX a. dešimtmetyje, mąstytojas išpranašavo itin liūdnas kapitalistinės visuomenės perspektyvas: „Turbūt akivaizdžiausia problema yra nekontroliuojamas augimas. Šiuolaikinėje visuomenėje neribotą ekonominį augimą įprasta laikyti žmonijos progreso liudijimu. Iš tikro augimas yra beveik rinkos ekonomikos, kuri šiandien dominuoja JAV ir pasaulyje, sinonimas. Tas faktas ryškai atsispindi populiariame verslo šūkyje „Augti arba žūti”. Mes gyvename lenktyniaujančiame pasaulyje, kuriame konkurencija yra ekonominio gyvenimo dėsnis. Žmonijai iškilo labai konkreti problema: nekontroliuojamas ekonominis augimas, kurstomas kapitalizmo poreikių ir padaugintas iš ekonominės nelygybės, sukels pavojų pačiam mūsų civilizacijos egzistavimui jau pačioje artimiausioje ateityje.”

Susipažinkite su M. Bookchino 1990 m. paskaitos fragmentais. Ekoanarachistas kalba apie kapitalizmo grėsmę žmogui ir jo aplinkai.