Spalio 24 dieną, atsidarė naujas interneto portalas marksistai.lt. Šis tinklalapis skirtas kairiesiems, tačiau turėtų būti įdomus ir žingeidiems dešiniesiems. Didelę jo dalį sudaro moksliniai straipsniai, kai kurie jų - oficialios akademikų publikacijos, paimtos iš oficialių mokslo leidinių.
Tinklalapio misija – švietėjiška, jis siekia pristatyti šiuolaikinį marksizmą, sukelti diskusiją tarp šiuolaikinių marksistų, galų gale, nušviesti šiandien vykstančius įvykius per kitą - marksistinę - prizmę ir ieškoti išeities iš dabartinių problemų. Tai, portalo autorių nuomone, ir yra pagrindinė marksizmo užduotis.
Pristatome portalo autorių manifestą.
Marksistai.lt manifestas
Kaip yra pasakęs dr. Andrius Bielskis, šiuolaikinėje Lietuvoje „Karlas Marksas yra demonizuojamas, o šiuolaikinis europietiškas socializmas yra vis dar terra incognita arba tebesiejamas su palengva užmarštin grimztančia sovietine patirtimi“. Antai didelis sukrėtimas buvo, kai „Vaga“ lietuviškai išleido Karlo Markso „Kapitalo“ pirmąjį tomą. Tačiau vakaruose jį visąlaik laisvai galėjai įsigyti knygynuose. Marksizmas – tai ne religija. Marksizmas – tai pasaulėžiūra, susidedanti iš politinės filosofijos, ekonomikos ir sociologijos teorijų, remtų materialistiniu požiūriu į istoriją, kapitalizmo analize bei kritika, socialinių pokyčių teorija bei humanizmu. Klasikinį marksizmą suformavo K. Marksas ir Frydrichas Engelsas. Aprašydamas marksizmą V. I. Leninas („Trys marksizmo šaltiniai ir jo sudedamosios dalys“, Prosveščenija, 1913 m.) mini, jog jis išsivystė iš klasikinės vokiečių filosofijos (perėmė Hegelio dialektiką ir Fojerbacho materializmą), klasikinės anglų ekonomikos (perėmė A. Smitho teorijas, kurias kritikavo ir perdirbo) ir prancūzų humanistinių utopinio socializmo idėjų (Sen Simono ir kitų utopines teorijas bandė grįsti moksliškai). Marksizmo raidą galimą suskirstyti į tokias marksistinės minties mokyklas:
1. Klasikinis marksizmas. Tai yra teorija, iškelta Karlo Markso ir Frydricho Engelso. Svarbiausia jų darbo prasmė – suformuoti filosofiniai metodai bei metodologijos (dialektinis materializmas, istorinis materializmas), kuriais remiantis tiriamas pasaulis. Svarbiausi darbai – K. Markso „Kapitalas“, F. Engelso „Šeimos, privačios nuosavybės ir valstybės kilmė“, „Anti-Diuringas“, abiejų rašytas „Komunistų partijos manifestas“.
2. Marksizmas-leninizmas (bolševizmas). V. I. Lenino suformuotas požiūris į marksizmą. TSKP oficialioji doktrina. Leninas pilnai atskyrė sąvokas „socializmas“ ir „komunizmas“, teikdamas, jog socializmas – tai pirmoji komunizmo fazė. Socializme turi būti demokratinis centralizmas, valstybė ir valdžia, pastarosioms nunykus turi susikurti komunizmas. Svarbiausi darbai: „Valstybė ir revoliucija“, „Imperializmas – aukščiausioji kapitalizmo stadija“, „Proletarinė revoliucija ir renegatas Kautskis“. Leninizmas turi kitas atšakas – trockizmą, stalinizmą, maoizmą ir t.t.. Susikūrus TSRS, leninizmo filosofija patyrė stagnaciją ir, praktiškai, daugiau nebesivystė.
3. Struktūrinis marksizmas. Struktūralizmu remtas požiūris į marksizmo filosofiją, propaguotas prancūzų filosofo L. Althusser ir jo mokinių 7-8 XX a. dešimtmečiais.
4. Neomarksizmas ir Frankfurto mokykla. Vakaruose gimęs naujas požiūris į marksizmą, inkorporuojantis į klasikinį marksizmą kritinę teoriją, psichoanalizę, egzistencializmą, kritinę kriminologiją, Vėberio sociologiją bei kitas teorijas, sukurtas remiantis naujai gautomis mokslo žiniomis. Kritikuoja ortodoksinį marksizmą.
5. Analitinis marksizmas. Atsiradimas siejamas su G. A. Cohen publikacija „Karlo Markso istorijos teorija: Gynyba“ (1978 m.) ir „Rugsėjo grupe“. Mąstytojai redukavo marksizmo teoriją, atmetė visus ideologinius dalykus, praktiškai atsisakė dialektikos kaip Hegelio idealistinio palikimo.
6. Postmarksizmas. Vienas pirmųjų atstovų - Göran Therborn. Ši teorija remiasi marksizmo metodologija, tačiau kritikuoja marksistinės teorijos dalį, kuri susideda iš ta metodologija padarytų išvadų, kaip neteisingų. Kritikuojamieji elementai dažnai yra vieni iš pagrindinių politinių judėjimų, kilusių iš marksizmo, atramų. Pats terminas „postmarksizmas“ yra nekonkretus ir vienija nemažai skirtingų pažiūrų mąstytojų.
Taigi, marksizmas toli gražu nėra vienalytė ar dogmatiška teorija, tuo labiau ji nėra priklausoma nuo TSRS – marksizmas gimė Vokietijoje ir tęsė savo evoliuciją vakaruose, tuo tarpu kai pačioje TSRS, oficialiai neva „marksistinėje“, marksizmo vystymasis patyrė stagnaciją dėl dogmatizacijos.
Mes manome, jog iki šiol egzistavusiose „socialistinėse“ valstybėse tebuvo socializmo ir tarybų valdžios parodija, dangstymasis gražiu terminu. Todėl TSRS marksizmo kontekste laikome korektišku sąvokos „sovietinis, antisovietinis“ vartojimą bei manome, jog TSRS bei analogiškų valstybių kritika ne tik neprieštarauja marksizmui, bet ir yra būtina marksizmo teorijos vystymusi.
Mes manome, jog dabartinė marksizmo demonizacija yra susijusi su kraštutinai dešine politika, vykdoma Lietuvoje ir kaimyninėse Rytų Europos valstybėse, bei yra ne tik antidemokratiška, bet ir iškreipia Lietuvos politinę sferą. Prof. Tomas Venclova savo straipsnyje „Aš dūstu“ yra citavęs nežinomą europietę: „Matote, pas jus iš viso nėra kairiųjų. Tie, kurie pas jus vadinami kairiaisiais, pas mus vadinami dešiniaisiais. O tie, kurie pas jus vadinami dešiniaisiais, pas mus vadinami pusgalviais“. Mes solidarizuojamės su šiuo požiūriu, ir kuriame ši projektą – marksistai.lt – tam, kad marksizmas grįžtų iš terra incognita ir į jį vėl būtų žvelgiama, kaip į mokslinę, o ne teologinę, teoriją, bei baigtųsi jo ilgametė kompromitacija.
Marksistai.lt – antibolševikinis, antisovietinis, šiuolaikinio marksizmo portalas.
Marksistai.lt iniciatyvinė grupė
2010.10.25.
