Dauguma amerikiečių, nežiūrint to, ar jie dešinieji, ar kairieji, ar centristai, bandys teigti, kad technologija yra neutrali, kad bet kuri technologija yra paprasčiausiai geras instrumentas, įrankis, kurį galima naudoti vienaip ar kitaip.
Nėra nieko, kas apsaugotų technologiją nuo jos panaudojimo gėriui ar blogiui. Pačioje technologijoje ar aplinkybėse, kuriomis ji atsirado, nėra nieko, iš anksto apibrėžiančio jos panaudojimą, jos valdymą ar poveikį žmonių gyvybėms ir mus supančioms socialinėms bei politinėms formoms.
Tvirtinama, kad televizija tėra paprasčiausias langas ar laidininkas, pro kurį gali sklisti bet kokios įžvalgos, nuomonės ar realybės. Todėl ji turi potencijos šviesti žmones ir yra potencialiai naudinga demokratiniams procesams. Šio straipsnio centrinė ašis ir bus tai, kad tokios prielaidos apie televiziją, kaip ir apie visas kitas technologijas, yra visiškai klaidingos.
Jei nors kartą sutikote su armijos principu, kaip karinių technologijų ir jas valdančių žmonių dariniu, suburtu tam, kad kovotų, persvertų jėgas savo naudai, žudytų ir nugalėtų, – tuomet akivaizdu, kad armijų vadovai bus trokštantys kovoti, žudyti ir nugalėti žmonės. Žmonės, kurie tam tinka geriausiai, t.y. generolai. Taigi generolų atsiradimo faktas gali būti numatomas kuriant kiekvieną armiją. Generolų charakteristikos irgi iš anksto nuspėjamos. Kupini meilės humanistai ir pacifistai tarp armijos generolų nors ir pasitaiko, bet itin retai. Ir beprasmiška siekti, kad jų būtų daugiau.
Jei susitaikei su automobilių egzistavimu, turi susitaikyti ir su kraštovaizdį kertančiais keliais, nafta, reikalinga kuro gamybai, ir milžiniškomis institucijomis, kurios ieško naftos, ją siurbia ir perskirsto. Be to, tu turi susitaikyti su greitėjusiu gyvenimo tempu ir greitu, neleidžiančiu skirti dėmesio, pvz., augantiems augalams, žmonių judėjimu žemės paviršiumi. Žmonės, naudodami automobilius, ilgą laiką sėdi vienoje padėtyje ir vairuodami stebi siaurą pilkos dangos juostą. Vairuodami jie gyvena vadinamajame „kelio pasaulyje“. Palaipsniui jie tampa automobiliais-žmonėmis. McLuhanas sakė, kad automobiliai „pailgino mūsų kojas“, bet jis buvo netikslus. Automobiliai pakeitė mūsų kojas.
Jei susitaikai su atominiais reaktoriais, susitaikai ir su technologiniu-moksliniu-pramoniniu-kariniu elitu. Be šių žmonių nebūtų atominės energijos. Tu ir aš, dar su keliais draugais, nesugebėtume išgauti atominės energijos. Negalėtume nei pastatyti tokios elektrinės, nei gauti iš jos naudos, nei sandėliuoti radioaktyvias atliekas, kurios kels pavojų tūkstančius metų. Savo ruožtu, atliekos apibrėžia ateities visuomenes, kurios turės išlaikyti technologinius pajėgumus, kad galėtų tvarkytis su šia problema, ir karines pajėgas, kad galėtų jas apsaugoti. Taigi technologijos apibrėžia daugelį visuomenės charakteristikų.
Jei susitaikai su masine gamyba, susitaikai ir su tuo, kad nedidelė žmonių grupė kontroliuos kasdienį daug didesnės žmonių grupės gyvenimą. Sutinki su tuo, kad kiekvieną dieną daugybė žmonių ilgas valandas leis kartodami tuos pačius veiksmus, slopindami bet kokius savo veiklos ar patirčių troškimus, netelpančius į darbo nustatytus rėmus. Darbuotojų elgesys tampa subjektyvus mechanizmo atžvilgiu. Susitaikydamas su masine gamyba, tu susitaikai ir su tuo, kad daugybei žmonių reikės efektyviai paskirstyti milžiniškus visiškai vienodų daiktų kiekius, todėl neišvengiamai atsiranda tam skirtos institucijos, pvz., reklama. Vienas technologinis procesas negali egzistuoti be kito. Taip atsiranda simboliniai ryšiai tarp pačių technologijų.
Jei susitaikai su reklama, susitaikai ir su sistema, kuri įsiterpdama į mūsų mastymo modelius įtikina mus ir užvaldo mūsų protus. Susitaikai ir su tuo, kad šia sistema naudosis žmonės, kuriems patinka įtakoti kitus žmones, ir jiems tai pavyksta. Nė vienas žmogus, nenorintis užvaldyti kitų žmonių protus, nesirinks reklamos verslo, o pasirinkęs – nesusilauks sėkmės. Taigi esminė reklamos verslo ir su tuo susijusių technologijų prigimtis nesiskiria nuo sistemos tikslų, skatina tokį visuomenės elgesį ir šia kryptimi kreipia socialinę evoliuciją.
Visais šiais atvejais esminė institucijos ir jos taikomos technologijos forma apibrėžia jos santykį su pasauliu ir nustato, kokie žmonės ja naudosis ir kokiais tikslais. Lygiai tas pats tinka ir televizijai. Toli gražu nebūdama „neutrali“, pati televizija apibrėžia, kas ja naudosis, kaip naudosis, koks bus poveikis atskiriems individams ir, jei ji ir toliau išliks masiniu reiškiniu, kokios politinės formos neišvengiamai atsiras.
Tik po ilgo laiko ir daugybės nežymių pokyčių savo pažiūrose galiausiai prisikasiau prie fakto, kad televizijos neįmanoma reformuoti. Jei visuomenė vis dar nori grįžti prie protingo ir demokratiško funkcionavimo, reikia jos visiškai atsikratyti. Tačiau atsižvelgiant į jos technologijas, kurios šiandien atrodo visiškai natūralios ir priimtinos, panašiai kaip elektra, mums nepavyks to pasiekti greitai ir lengvai. Ir negalima apsiriboti vien technologija, lyg ji galėtų egzistuoti šalia konteksto.
Norėdami įvardyti pirmąją priežastis, turime suprasti televizijos vietą šiandieninėje visuomenėje. Visuomenėje seniai vyksta procesas, kuris sėkmingai nukreipė ir apribojo žmonių patirtį, žinias ir suvokiamą realybę. Visi mes buvome nukreipti į tokį siaurą ir skurdų patirties kanalą, kad toks pavojingas instrumentas, kaip televizija, gali pasirodyti naudingas, įdomus, protingas ir vertas dėmesio, tuo pačiu kurdamas protinius ir fizinius apribojimus, labai tinkančius autokratinės kontrolės atsiradimui.
Antroji priežastis kyla iš kontrolės mechanizmo. Televizija bus pasitelkta ir tobulinama dabartinių galingųjų. Jau pačioje pradžioje buvo galima numatyti, kad anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai įvyks. Dabartinės technologijos neleidžia keisti kontroliuojančių ir kontroliuojamų žmonių santykio.
Trečia priežastis kyla iš televizijos poveikio žmogaus kūnui ir protui. Tokio poveikio pasekmės visiškai atitinka žiniasklaidą valdančių žmonių tikslus.
Ketvirtoji priežastis yra ta, kad televizija neturi demokratinio potencialo. Jau pati technologija riboja informaciją. Tiesą sakant, transliuotojo galimybės renkantis turinį yra labai ribotos. Viso to pasekmė – drastiškai ribotas žmogaus suvokimas.
Visas keturias priežastis apjungia tai, kad jų neįmanoma reformuoti. Galų gale paaiškėja, kad ideologija slypi pačioje technologijoje. Kalbėti apie televiziją kaip „neutralią“ ir todėl galinčią keistis yra absurdiška, lygiai taip pat, kaip kalbėti apie ginklų prekybos reformas.
Iš www.eco-action.org vertė RB
2010 11 23
