1. Tam, kad alkanas žmogus vagia, o išnaudojamas – streikuoja, paaiškinimų nereikia. Nesuprantama tik tai, kodėl alkanųjų dauguma nevagia, o išnaudojamųjų dauguma nestreikuoja.
2. Paprasto dirbančiojo viduje iškyla prieštaravimas: jis – nei ryškus revoliucionierius, nei ryškus konservatorius, jis yra suskilęs. Jo psichinė struktūra, viena vertus, priklauso nuo socialinės situacijos (taip purenama dirva revoliucingumui), kita vertus – nuo autoritarinės visuomenės atmosferos – o tai du prieštaringi dalykai.
3. Ketvirtas svarbus (psichoanalizės) atradimas – tai, kad žmogaus moralinis elgesio kodeksas yra toli gražu ne dieviškos kilmės, bet priklauso nuo auklėjimo priemonių, kurias ankstyvojoje vaikystėje naudoja tėvai ir tėvus pakeičiantys asmenys. Veiksmingiausios yra tos auklėjimo priemonės, kurios yra priešiškos vaikų seksualumui. Pirmasis konfliktas kyla tarp vaiko geismų ir to, kaip juos užgniaužia tėvai; vėliau tai tampa asmenybės viduje vykstančiu konfliktu tarp instinktų ir moralės. Suaugusiųjų moralinis kodeksas, kuris savaime yra pasąmoninės kilmės, yra nukreiptas prieš seksualumo dėsnius ir psichinį pasąmonės gyvybingumą; juo remiasi seksualinė priespauda (“pasipriešinimas seksualumui”) ir plačiai paplitęs nenoras “atskleisti” vaikų seksualumą.
4. Moralinis natūralaus vaikų seksualumo slopinimas paverčia vaiką išsigandusiu, susigėdusiu, bijančiu autoriteto, “geru” ir “paklusniu” (autoritarine prasme). Jis pažeidžia žmogaus gebėjimą maištauti, nes kiekvienas gyvybinis impulsas tampa persmelktas didžiulės baimės; pavertus seksą tampa draudžiamu dalyku, nuslopsta žmogaus mąstymas ir sugebėjimas likti kritišku. Trumpai tariant, moralės tikslas yra kurti nuolankius subjektus, kurie nepaisant kančių ir pažeminimo, prisitaiko prie autoritarinės tvarkos. Taigi, šeima yra miniatiūrinė autoritarinė valstybė, prie kurios vaikas turi išmokti prisitaikyti – tai tampa pasiruošimu bendram socialiniam prisitaikymui, kurio iš jo bus pareikalauta vėliau. Autoritarinė struktūra žmoguje – tai reikia aiškiai pabrėžti – iš esmės sukuriama tada, kai gyvybingiems seksualiniams impulsams primetamas seksualinis slopinimas ir baimė.
5. Aptarkime konservatyvios darbininko žmonos situaciją. Ekonomiškai kentėdama taip pat, kaip emancipuota dirbanti moteris, ji balsuoja už fašistų partiją; jei išsiaiškinsime skirtumą tarp paprastos išsilaisvinusios moters ir paprastos reakcingos moters seksualinės ideologijos, suvoksime, kokia lemtingai svarbi yra seksualinė struktūra. Konservatyvios moters priešiškumas seksualumui, moralinis užslopinimas, trukdo jai sąmoningai suvokti savo socialinę situaciją ir ji tvirtai susisaisto su Bažnyčia, taip pat tvirtai baimindamasi “seksualinio bolševizmo”. Dauguma paauglių ir moterų turėtų būti daug maištingesnės nei dauguma vyrų. Realybėje vaizdelis visiškai kitoks. Primityvių materialių žmogaus poreikių slopinimu pasiekiami kitokie rezultatai, nei slopinant jo seksualinius poreikius, Materialinių poreikių slopinimas kelia maištingumą, tuo tarpu nuslopintas seksualinis poreikis slopina žmonių sąmoningumą ir tampa moraline gynyba, neleisdamas maištauti prieš abi priespaudos formas. Iš tikrųjų, pats maištingumo slopinimas kyla iš pasąmonės. To rezultatas – konservatizmas, laisvės baimė, vienu žodžiu – reakcingas mąstymas.
Šio proceso dėka seksualinės represijos ne tik sustiprina politinę reakciją, paversdamos masių individą pasyviu ir apolitišku; jos žmogaus struktūroje sukuria antrinę galią – dirbtinį suinteresuotumą, kurį turėdamas žmogus aktyviai remia autoritarinę tvarką. Kai seksualumui sudaromos kliūtys būti patenkintam natūraliai – o tai atlieka seksualinės represijos – jis ieško įvairių pasitenkinimo pakaitalų. Taip natūrali agresija virsta brutaliu sadizmu, tampančiu masiniu psichologiniu pagrindu mažumos sukeliamiems imperialistiniams karams. Kita vertus, militarizmas yra labai susijęs su libido. Seksualinį poveikį kelia uniformos, erotiškai jaudina ritmiškas ėjimas žąsele, karinių procedūrų ekshibicionizmas – tai geriau už pačius talentingiausius politikus suvokia pardavėja ar sekretorė. Kita vertus, politinė reakcija sąmoningai išnaudoja tokį suinteresuotumą seksu, ne tik kurdama vyrams stilingas uniformas, bet ir patikėdama jaunuolių šaukimą moterims. Prisiminkime karo ištroškusių šalių šaukimo į karą skelbimus: “Keliauk į užsienio šalis – prisijunk prie Karališkojo laivyno!" – užsienio šalis simbolizavo egzotiškos moterys. Kodėl šie plakatai veiksmingi? Nes mūsų jaunimas dėka seksualinės priespaudos kenčia sekso badą.
6. Kaip ir reikėjo tikėtis, mistifikuotas požiūris veikia kaip galingas saugiklis, neleidžiantis atskleisti pasąmoningą psichinį gyvenimą – ypač represuotą lytiškumą. Pacientas prisiriša prie savo asketiško, moralistinio, mistifikuoto požiūrio ir gilina filosofiškai neperžengiamą antitezę tarp “moralinio elemento” ir “gyvuliško elemento”, t.y., natūralaus seksualumo. Jis ginasi nuo savo seksualumo moralistiniu pasibjaurėjimu. Jis kaltina aplinkinius tuo, kad jie nesupranta “dvasinių vertybių”, yra “šiurkštūs, vulgarūs materialistai”.
7. Žmogų įkvepia prieštaravimas tarp intensyvaus laisvės ilgėjimosi ir jos baimės. Laisvės baimę masėse išreiškia biofizinis organizmo šaltumas ir charakterio nelankstumas. Suinteresuotumas pinigais ir valdžia yra neišsipildžiusio džiaugsmo meilėje pakaitalas, gimęs iš žmonių masių biologinio šaltumo. Natūralus vaikų ir paauglių seksualumo gniuždymas pasitarnauja tam, kad žmonių masės taptų mechanicistinės autoritarinės civilizacijos rėmėjais ir atgamintojais.
8. Reakcinga galia žmonių masėse pasireiškia kaip visuotinė atsakomybės ir laisvės baimė. Tai – ne moralistinis vertinimas. Ši baimė giliai įsišaknijusi šiandieninio žmogaus biologinėje sandaroje.
9. Sukūręs mechanizmus, žmogus ėmė gyventi pagal mechaninės, negyvos energijos dėsnius. Štai, kaip žmogus suvokia save: smegenys – tai “tobuliausias vystymosi produktas, “kontroliuojantis centras”, duodantis atskiriems organams komandas ir impulses, panašiai kaip valstybės “valdovas” įsakinėja “pavaldiniams”. Kūno organus su bosu – “smegenimis” – sieja telegrafo linijos – nervai. Kūdikiai nustatytais intervalais turi gerti nustatytą kiekį pieno ir miegoti būtiną skaičių valandų. Jų dieta turi susidėti iš x gramų riebalų, y gramų proteino ir z gramų angliavandenių. Iki vestuvių dienos žmoguje neveikia seksualinis instinktas, jis pradeda veikti būtent tą dieną. Diebas sukūrė pasaulį per būtent šešias dienas, o septintą ilsėjosi, kaip nuo mašinų pavargęs žmogus. Vaikai x valandų turi mokytis matematikos, y valandų – chemijos, z valandų – zoologijos, ir taip šešias dienas per savaitę, septintą ilsėtis nuo protavimo. Aukščiausią intelektą sudaro šimtas balų, vidutinį – aštuoniasdešimt, kvailas surenka keturiasdešimt. Jei surinkai devyniasdešimt balų – tapsi daktaru, jei aštuoniasdešimt devynis – ne.
10. Žmonių masės bus priverstos peržvelgti savo visuomenines nuostatas, pasikeisti ir prisiimti sunkią socialinės atsakomybės naštą. Bet tokiu būdu jie patys įgis galią ir teisėtai nusikratys tokių grupių, kurios “iškovoja” valdžią “žmonių interesų labui”.
11. Dirbančiųjų vyrų ir moterų masės, tik jos vienos, yra atsakingos už viską, kas vyksta – už gerus ir blogus dalykus. Tiesa, nuo karų jos nukenčia labiausiai, bet būtent jų apatija, meilė valdžiai ir kiti dalykai padaro karus įmanomais. Būtina pasiekti, kad dirbančiųjų vyrų ir moterų masės, tik jos, galėtų kurti amžiną taiką. Kad tai įvyktų, būtina pašalinti kliūtis laisvei. Tai gali padaryti tik pačios žmonių masės. Kad taptų pajėgios gyventi laisvai ir išsaugoti taiką, nelaisvų žmonių masės turės įgyti socialinę galią.
12. Fašizmo kelias – tai mechanikos, mirties, šaltumo, nevilties kelias. Gyvybės kelias yra visiškai kitoks – jis sudėtingesnis, pavojingesnis, bet mielesnis ir viltingesnis.
Pagal http://nickcooper.com/mass.htm parengė ir vertė KP
2010.11.27.
