1 prielaida: Civilizacija nėra ir niekada nebus darni. Ypač tai galioja pramoninei civilizacijai.

2 prielaida: Tradicinės bendruomenės, kol nėra sunaikintos, labai retai savanoriškai atiduoda ar parduoda savo resursus. Taip pat jos nesutinka, kad jų žemės būtų niokojamos siekiant išgauti kitus resursus – auksą, naftą ir pan. Iš to seka, kad tie, kuriems reikia resursų, darys viską, kad tik sunaikint7 tradicines bendruomenes.

3 prielaida: Mūsų gyvenimo būdas, sukurtas pramoninės civilizacijos, remiasi įsakymais, todėl be nuolatinės ir plačiai paplitusios prievartos greitai žlugtų.

4 prielaida: Civilizacija remiasi aiškiai apibrėžta ir visuotinai priimta, nors dažnai neartikuliuota hierarchija. Prievarta, vykdoma prieš žmones, esančius ant žemesnės pakopos hierarchinėje piramidėje, beveik nematoma ir nepastebima. Kai ji tampa akivaizdi, ji visiškai racionalizuojama. Žemesniųjų hierarchijos pakopų prievarta prieš aukštesnes neįsivaizduojama, o kai ji pasireiškia, sukelia šoką, siaubą ir aukų fetišizaciją.

5 prielaida: Aukščiau stovinčių žmonių nuosavybė vertinama labiau nei žemesniųjų gyvybės. Aukščiau stovintiems priimtina didinti nuosavybę, kitaip tariant, kaupti pinigus griaunant žemiau esančiųjų gyvenimus ar juos žudant. Tai vadinama gamyba. Jei žemiau esantys naikina aukščiau esančių nuosavybę, aukštesnieji gali juos nužudyti ar kaip kitaip suniokoti jų gyvenimus. Tai vadinama teisingumu.

6 prielaida: Civilizacija negali pasikeisti į geresnę. Ši kultūra jokiais savanoriškais būdais nepavirs protinga ir darnia. Jei jos nesustabdysime, civilizacija toliau vargins didesnę žmonijos dalį ir niokos planetą, kol ši žlugs. Šio niokojimo pasekmės dar ilgą laiką skaudins žmones ir ne tik žmones.

7 prielaida: Kuo ilgiau lauksime civilizacijos griūties, t.y. jos sumaikinimo mūsų pačių rankomis, tuo chaotiškesnė bus ši griūtis ir tuo blogiau bus tuo metu gyvenantiems žmonėms ir ne žmonėms.

8 prielaida: Natūralaus pasaulio poreikiai yra svarbesni nei ekonominės sistemos poreikiai. Kitaip tariant, bet kuri natūralioms bendruomenėms nenaudinga ekonominė ar socialinė sistema yra nedarni, amorali ir kvaila. Darna, moralė ir protas (ir teisingumas) tokią ekonominę ar socialinę sistemą reikalauja išardyt, ar bent jau uždrausti jai niokoti žemę.

9 prielaida: Visiškai aišku, kad kada nors čia gyvens žymiai mažiau žmonių nei dabar, tačiau yra daugybė būdų, kaip šis žmonių skaičius galėtų mažėti (ar būti mažinamas, priklausomai nuo aktyvaus ar pasyvaus mūsų požiūrio į šiuos pokyčius). Kai kurie jų pasižymės kraštutine prievarta ir nepritekliais. Pavyzdžiui, branduolinis armagedonas smarkiai sumažintų ir gyventojų skaičių, ir vartojimą, nors ir labai siaubingu būdu. Kiti būdai mažiau prievartiniai, tačiau turint omenyje dabartinės kultūros prieš žmones ir gamtą naudojamos prievartos lygį, be prievartos ir nepriteklių neįmanoma sumažinti nei gyventojų skaičiaus, nei vartojimo. Ne todėl, kad be prievartos to apskritai neįmanoma padaryti, o todėl, kad prievarta ir nepritekliai tapo neatskiriama mūsų kultūros dalimi. Juk resursai, kuriuos turtingieji per prievartą atima iš vargšų, tampa prievartos priežastimi ir poreikiu. Asmeniškai ir kolektyviai mes galbūt sugebėsime sumažinti ir sušvelninti prievartą, o gal ir ne. Tačiau visiškai aišku: jei nesiimsime veiklos, jei nekalbėsime apie keblią padėtį ir išeitis, beveik nėra abejonių, kad tuomet prievarta bus žymiai žiauresnė, o nepritekliai – ekstremalūs.

10 prielaida: Kultūra kaip visuma ir dauguma jos narių yra bepročiai. Kultūros varomoji jėga yra potraukis mirčiai ir gyvybės naikinimui.

{google}6557057252892383895{/google}

11 prielaida: Nuo pat pradžių ši kultūra, kuria remiasi mūsų civilizacija, buvo okupacijos kultūra.

12 prielaida: Pasaulyje nėra turtingųjų ir vargšų. Visi jie yra tik žmonės. Turtingieji gali turėti daug žalių popieriukų. Daugelis apsimeta, kad jie kažko verti arba net mano, kad turtas gali būti dar abstraktesnis – bankų kietųjų diskų duomenų pavidalu. Vargšai to neturi. „Turtuoliai“ tvirtina, kad žemė priklauso jiems. Vargšams taip kalbėti neleidžiama. Pirminis policijos tikslas yra įtvirtinti šią žmonių, turinčių daug žalių popieriukų, apgaulę. Neturintys žalių popieriukų lygiai taip pat greitai ir visiškai pasiduoda šiai iliuzijai. Ši iliuzija realiame pasaulyje sukelia tragiškas pasekmes.

13 prielaida: Turintys galią valdo pasitelkdami jėgą. Kuo greičiau mes atsikratysime šį faktą neigiančių iliuzijų, tuo greičiau galėsime priimti protingą sprendimą – kada ir kaip pradėti priešintis.

14 prielaida: Nuo pat gimimo (galbūt net nuo pat pradėjimo, tačiau čia man dar yra neaiškumų) mes esame individualiai ir kolektyviai indoktrinuojami nekęsti gyvenimo, nekęsti gamtos, laukinių gyvūnų, nekęsti moterų, vaikų, nekęsti savo kūnų, nekęsti ir bijoti savo jausmų, nekęsti savęs. Jei mylėtume pasaulį – neleistume jo naikinti mūsų akivaizdoje. Jei mylėtume save – neleistume teršti nuodais savo kūnų ir namų.

15 prielaida: Meilė nereiškia pacifizmo.

16 prielaida: Materialusis pasaulis yra pirminis. Tai nereiškia, kad dvasia neegzistuoja arba kad mus supa tik materialusis pasaulis. Tai reiškia, kad dvasia maišosi su kūnu. Taip pat tai reiškia, kad realiame pasaulyje atliekami veiksmai sukelia realaus pasaulio pokyčius. Tai reiškia, kad norėdami ištrūkti iš šios maišaties, negalime kliautis Jėzumi, Santa Klausu, Didžiąja Motina ir velykiniu kiškučiu. Tai reiškia, kad šis jovalas iš tikro yra jovalas, o ne vien dievo antakio kilstelėjimas. Tai reiškia, kad su tuo privalome tvarkytis patys. Tai reiškia, kad Žemė mums yra visų svarbiausia, kol tik esame šioje Žemėje, nežiūrint to, kur atsidursime po mirties, ir nepaisant to, ar esame pasmerkti, ar privilegijuoti čia gyventi. Ji yra pirminė. Ji – mūsų namai. Ji yra viskas. Kvaila galvoti ir veikti taip, lyg šis pasaulis nebūtų realus ir pirminis. Kvaila ir apgailėtina gyventi taip, lyg mūsų gyvenimas nebūtų realus.

17 prielaida: Klaidinga priimti sprendimus prisitaikant prie pasaulio galingųjų arba prie gyventojų daugumos.

18 prielaida: Dabartinis mūsų savivokos jausmas yra tiek pat darnus, kiek ir dabartinis energijos suvartojimas ar technologijos.

19 prielaida: Didesnė problema nei visos kitos problemos yra tikėjimas, kad natūralaus pasaulio kontroliavimas ir prievartavimas yra pateisinamas.

20 prielaida: Socialinius sprendimus šioje kultūroje lemia ne bendruomenės gerbūvis, ne moralė, ne etika, ne teisingumas, ne gyvybė, o ekonomika. Socialiniai sprendimai priimami remiantis iš esmės tik tuo, ar jie padidins sprendimus priimančių žmonių finansinį turtą ir sprendimų priėmimo galią žemiau esančiųjų sąskaita. Jei dar turite širdį, jei tikrai nuoširdžiai įsigilinsite, pamatysite, kad socialiniai sprendimai priimami remiantis tuo, kaip jų pagalba pavyks kontroliuoti ar naikinti laukinę gamtą.

Iš Derricko Jenseno knygos „Endgame. Volume II: Resistance“ vertė RB

Dviejų dalių video paskaita, kurioje Derrickas komentuoja šias prielaidas

Pirmoji knygos dalis "Endgame. Volume I: The problem of civilization"