Kokia kančia tas gyvenimas! Taip: kentėjimas dėl meilės kaip tik ir paverčia gyvenimą kančia! Dar blogiau: gyvenimas be meilės neįsivaizduojamas. Todėl: paskutinis kairysis studentas šiandien kenčia.
Mes žinome: paskutinis kairysis studentas myli naują gražiausią studentę. O nauja gražiausia studentė: taip pat jį galbūt myli. Vis tik: mes to nežinome. Taigi: kančia. Bet viskas, kas nėra tikra: yra prieš apšvietą. Kadangi: netikra. Nes, taip sakant: neįrodoma. Nors meilę galima: aptikti savyje: pavyzdžiui, leisti: atšalti kavai. Arba visai neskaityti: laikraščio. Arba pamiršti: svarbiausią susirinkimą. Taigi sava meilė yra tikra. Betgi kitų meilė nėra tikra. Nors: nauja gražiausia studentė neateina į susirinkimą. Bet: gal ji nepanoro. Ir ji geria kavą: visada karštą. Reiškia: nieko tikslaus neįmanoma sužinoti. Taip išliekama: paskutiniu kairiuoju studentu.
Taigi paskutinis kairysis studentas rašo savo ypatingoje užrašų knygelėje: „Aš galiu mylėti tik pats sau. Taip, kaip gražiausia studentė gali mylėti tik pati sau. Bet taip mes liekame visiems laikams atskirti. Ir per amžius vieni.“ Vadinasi: padarytos teisingos išvados! Bet: paskutinis kairysis studentas nepatenkintas savo išvada. Dar daugiau: ji jį liūdina. Štai Hacksas sako: kas verkia, yra ištižėlis ir romantikas. O nei ištižėliu, nei romantiku: paskutinis kairysis studentas nenori būti. Betgi Hacksas dar sako: meilė yra graži. O kad būtų gražu: norėtų ir paskutinis kairysis studentas. Tik kad: grožis yra neteisingas. Todėl paskutinis kairysis studentas vis dėlto turi verkti. Kadangi apšvieta yra tokia negailestinga. Mes irgi turėtume baimintis savo jausmų, todėl geriau nieko neprileisti!
0#priešpaskutinis kairysis emigrantas —
de profundisY-m-d H:i
nemyli vokiečių kalbos. betgi: jam patinka nyčė ir holderlinas. kairysis emigrantas išgeria: juodos kavos. užkanda: mylimos bruckwurst ir prisimena savo pseudofilosofines studijas gimtinėje: ištiesia ranką vokiečių-lietuvių kalbų žodyno link. tačiau: priešpaskutinis kairysis emigrantas staiga atsimena: šia kalba kalbėjo heidegeris ir schiklgruberis. savo laiku: poną adolfą labai mylėjo vokiečiai. o vokiečius myli: lietuviai. kai kurie lietuviai: nostalgiškam priešpaskutiniam emigrantui vis dar patinka. priešpaskutinis kairysis emigrantas susimąsto: 'kalbos mūsų nežudo, jos padaro mus stipresniais'. tačiau, nemylėti silpnesniųjų yra: negražu. o mylėti kitas kalbas ir nemylėti kitakalbių yra be galo sudėtinga. priešpaskutinysis kairysis emigrantas pasijunta: silpnai. 'nėra jokios romantikos vergavime už 7 euro p/h',- pasižymi savo raudonojoje užrašų knygelėje priešpaskutinis kairysis emigrantas ir, susikrovęs lagaminus, išvažiuoja į turiną bučiuoti arklių.
BRAVO de profundžiui. Seniai taip nesijuokiau... O mylėti vokiečių kalbą - reikia. Kad ir kokia laužyta būtų Jörgo Sundermeierio sintaksė. Nesvarbu, kad ja kalbėjo Schicklgruberis.
gaidziai ir oziai sitam saite veisiasi. o kadangi sito saito uzsiveiseliai nemegsta shiklgruberio, reiskia jis yra priesingybe jiems - t.y. maladiec bahuriukas, o ne jau pamineti "gyvunai" :-)).
Šita... čia ne įrodymas, vienžo. A tavo paties kličkė kokia tai labai įtartina. Tikri bachūrai gaidintuvkotį primenančiais vardais nesivadina... Tu kurioj zonoj sėdėjęs, a?
Anarchistai niekada per daug nesidomėjo plačiais strateginiais ir filosofiniais klausimais, kurie istoriškai visuomet rūpėjo marksistams. Vietoj to, jie verčiau linkę diskutuoti apie tai, koks yra tikrai demokratiškas susirinkimo būdas, kada organizacija nustoja teikti galių ir pradeda slopinti individo laisvę.
Komentarai
'nėra jokios romantikos vergavime už 7 euro p/h',- pasižymi savo raudonojoje užrašų knygelėje priešpaskutinis kairysis emigrantas ir, susikrovęs lagaminus, išvažiuoja į turiną bučiuoti arklių.