Kokia kančia tas gyvenimas! Taip: kentėjimas dėl meilės kaip tik ir paverčia gyvenimą kančia! Dar blogiau: gyvenimas be meilės neįsivaizduojamas. Todėl: paskutinis kairysis studentas šiandien kenčia.
Mes žinome: paskutinis kairysis studentas myli naują gražiausią studentę. O nauja gražiausia studentė: taip pat jį galbūt myli. Vis tik: mes to nežinome. Taigi: kančia. Bet viskas, kas nėra tikra: yra prieš apšvietą. Kadangi: netikra. Nes, taip sakant: neįrodoma. Nors meilę galima: aptikti savyje: pavyzdžiui, leisti: atšalti kavai. Arba visai neskaityti: laikraščio. Arba pamiršti: svarbiausią susirinkimą. Taigi sava meilė yra tikra. Betgi kitų meilė nėra tikra. Nors: nauja gražiausia studentė neateina į susirinkimą. Bet: gal ji nepanoro. Ir ji geria kavą: visada karštą. Reiškia: nieko tikslaus neįmanoma sužinoti. Taip išliekama: paskutiniu kairiuoju studentu.
Taigi paskutinis kairysis studentas rašo savo ypatingoje užrašų knygelėje: „Aš galiu mylėti tik pats sau. Taip, kaip gražiausia studentė gali mylėti tik pati sau. Bet taip mes liekame visiems laikams atskirti. Ir per amžius vieni.“ Vadinasi: padarytos teisingos išvados! Bet: paskutinis kairysis studentas nepatenkintas savo išvada. Dar daugiau: ji jį liūdina. Štai Hacksas sako: kas verkia, yra ištižėlis ir romantikas. O nei ištižėliu, nei romantiku: paskutinis kairysis studentas nenori būti. Betgi Hacksas dar sako: meilė yra graži. O kad būtų gražu: norėtų ir paskutinis kairysis studentas. Tik kad: grožis yra neteisingas. Todėl paskutinis kairysis studentas vis dėlto turi verkti. Kadangi apšvieta yra tokia negailestinga. Mes irgi turėtume baimintis savo jausmų, todėl geriau nieko neprileisti!
0#priešpaskutinis kairysis emigrantas —
de profundisY-m-d H:i
nemyli vokiečių kalbos. betgi: jam patinka nyčė ir holderlinas. kairysis emigrantas išgeria: juodos kavos. užkanda: mylimos bruckwurst ir prisimena savo pseudofilosofines studijas gimtinėje: ištiesia ranką vokiečių-lietuvių kalbų žodyno link. tačiau: priešpaskutinis kairysis emigrantas staiga atsimena: šia kalba kalbėjo heidegeris ir schiklgruberis. savo laiku: poną adolfą labai mylėjo vokiečiai. o vokiečius myli: lietuviai. kai kurie lietuviai: nostalgiškam priešpaskutiniam emigrantui vis dar patinka. priešpaskutinis kairysis emigrantas susimąsto: 'kalbos mūsų nežudo, jos padaro mus stipresniais'. tačiau, nemylėti silpnesniųjų yra: negražu. o mylėti kitas kalbas ir nemylėti kitakalbių yra be galo sudėtinga. priešpaskutinysis kairysis emigrantas pasijunta: silpnai. 'nėra jokios romantikos vergavime už 7 euro p/h',- pasižymi savo raudonojoje užrašų knygelėje priešpaskutinis kairysis emigrantas ir, susikrovęs lagaminus, išvažiuoja į turiną bučiuoti arklių.
BRAVO de profundžiui. Seniai taip nesijuokiau... O mylėti vokiečių kalbą - reikia. Kad ir kokia laužyta būtų Jörgo Sundermeierio sintaksė. Nesvarbu, kad ja kalbėjo Schicklgruberis.
gaidziai ir oziai sitam saite veisiasi. o kadangi sito saito uzsiveiseliai nemegsta shiklgruberio, reiskia jis yra priesingybe jiems - t.y. maladiec bahuriukas, o ne jau pamineti "gyvunai" :-)).
Šita... čia ne įrodymas, vienžo. A tavo paties kličkė kokia tai labai įtartina. Tikri bachūrai gaidintuvkotį primenančiais vardais nesivadina... Tu kurioj zonoj sėdėjęs, a?
Komentarai
'nėra jokios romantikos vergavime už 7 euro p/h',- pasižymi savo raudonojoje užrašų knygelėje priešpaskutinis kairysis emigrantas ir, susikrovęs lagaminus, išvažiuoja į turiną bučiuoti arklių.