2010 m. kovo 6 d. Londono „Housmans“ knygyne buvo surengta diskusija „Feminizmas šiandien“. Diskusijoje dalyvavusios dvi feministės – socialistė Lindsey German ir rašytoja Nina Power – konstatavo, kad per pastaruosius dešimtmečius moterų gyvenime įvyko milžiniškos permainos, bet vis dar yra dėl ko kovoti. Jų pasisakymų pagrindu buvo sukurtas trumpas tekstas, pavadintas „XXI amžiaus feminizmo manifestu“.
1. Globalizacija ir neoliberalizmas giliai prasiskverbė į milijonų moterų gyvenimą. Kapitalizmas sukūrė naujas moterų išnaudojimo formas.
2. Moterų priespauda – klasinės visuomenės produktas – gyvuoja tūkstančius metų. Bet tik išsivysčius kapitalizmui didelė dalis moterų suvokė savo padėtį ir galimybes ją keisti.
3. Milijonai moterų buvo įtraukti į darbą gamyklose, kontorose ir parduotuvėse, bet moterys netapo laisvos. Moteris patiria dvigubą priespaudą, užsikraudamos ant savo pečių ne tik samdomąjį darbą, bet ir namų ūkį bei vaikų auklėjimą.
4. Tradiciškai moteriškas motinos ir žmonos vaidmuo niekur nedingo, jis buvo atnaujintas ir pritaikytas išnaudojimo reikmėms. Moterimis dabar manipuliuojama priekaištaujant dėl šeimyninio ir profesinio gyvenimo klaidų.
5. Kalbos apie stiklines lubas ir neteisingus algos priedus bankininkėms naudingos privilegijuotų klasių moterims. Įstatymai, ginantys jų teises, turi būti taikomi ir dirbančioms moterims, o ne vien tik siauram privilegijuotų moterų sluoksniui.
6. Nežiūrint į tai, kad visos moterys kenčia nuo diskriminacijos, jų gyvenimo patirtys radikaliai skiriasi. Moterų nevienija lytis, jos susiskaldžiusios pagal klasinį principą. Aukščiausios ir vidurinės klasės moterys gauna naudos iš išnaudojančios sistemos, kurioje gyvename, ir naudoja šią naudą, kad sušvelnintų išnaudojimą bei pagerintų savo padėtį. Moterys darbininkės – žmonės, kurie paprastai ruošia maistą, palaiko švarą, patarnauja privilegijuotoms moterims, – gauna mažus atlyginimus ir neretai aukoja savo bei šeimos interesus.
7. Šiandien į moteris žiūrima kaip į sekso objektą labiau nei kada nors anksčiau. Seksualumą komercializavusi vyrų kultūra su striptizo klubais ir pornografija leidžia žiūrėti į moterį kaip į sekso objektą. Nekyla abejonių, kad nuo 1950-ųjų niekas nepasikeitė.
8. Šis moterų sudaiktinimas bei antraplanis moters kaip vyro nuosavybės vaidmuo tampa tokių reiškinių kaip smurtas šeimoje, išprievartavimai ir seksualinis žeminimas priežastimi. Tas pažeminimas neafišuojamas ir netiriamas. Tik nuo 1960-1970 metų šie reiškiniai imti tirti ir nagrinėti kaip politiniai.
9. Kad valdytų savo gyvenimą, moterys turi kontroliuoti savo kūną ir seksualumą.
10. Kapitalistinė ideologija teikia pirmenybę šeimai, joje numatydama vyrui pavaldų moters ir vaikų vaidmenį. Tuo pat metu ji verčia atskirus šeimos narius aukoti šeimyninį gyvenimą dėl darbo ir migracijos spaudimo.
11. Pelno sistemos prioritetai ir privatizuotos šeimos egzistavimas reiškia, kad moters išnaudojimas yra įstatytas į kapitalistinę sistemą. Tikras išsilaisvinimas turi būti susijęs su platesniu žmonių laisvės judėjimu ir dirbančių žmonių siekiu valdyti jų kuriamas materialines vertybes. Štai kodėl vyrai ir moterys turi kartu kovoti už išsilaisvinimą. Socializmas ir moterų išsilaisvinimas yra neatskiriamai susiję.
12. Be kovos mes nelaimėsime. Visi didūs socialiniai judėjimai kėlė moterų klausimą. XIX amžiuje judėjimas už moterų emancipaciją asocijavosi su judėjimu už vergijos panaikinimą. XX amžiuje jis susijęs su kova prieš kolonializmą. XXI amžiuje moterų išsilaisvinimo judėjimas priverstas kovoti, kad pakeistų pasaulį ir sugriautų klasinę visuomenę, sukūrusią priespaudos ir išnaudojimo sistemą.
Iš www.housmans.com vertė E.B.
2011 03 05
{youtube}n818kyoiaKw{/youtube}
{youtube}-syLlaDTciY{/youtube}
