Šis tekstas yra 2007 metais antropologo ir rašytojo dr. Jeremy Narby telefoninio interviu vertimas. Jeremy kalbina muzikantas ir psichonautas Izmaro Verhage.

 

       I: Gal galėtum paprastais žodžiais paaiškinti, kas yra ayahuasca?

J: Ayahuasca yra Amazonės augalų mišinys, kurį prieš šimtus, o gal ir tūkstančius metų išrado Vakarų Amazonės čiabuviai. Tai labai stiprus haliucinogenas, sukeliantis įvairius vaizdinius ir tuo pačiu metu tai savotiška botanikos pasaulio paslaptis, juk, kaip žinome, norimam poveikiui pasiekti būtinas tam tikras augalų derinys. Viena šio mišinio sudedamųjų dalių yra krūmas, turintis medžiagos, vadinamos dimetyltryptaminu (DMT), kuris taip pat gaminasi visų žinduolių nervų sistemoje (ir žmonių smegenyse). Tačiau ši haliucinogeninė medžiaga neutralizuojama žmogaus skrandyje esančio enzimo, vadinamo monoamino oksidu. Todėl iš šio krūmo lapų išvirus arbatą ir ją išgėrus, nepatirsite jokių haliucinacijų ar vizijų, nors arbatoje bus pilna DMT.

 

Prieš daugelį metų Amazonės žmonės atrado, kad šiuos lapus galima sumaišyti su vijokliu, vadinamu ayahuasca (iš to ir kilo mišinio pavadinimas). Vijoklio žievėje yra keletas medžiagų, neutralizuojančių skrandžio enzimą. Taigi jie suderino smegenų hormoną, kuris yra stiprus haliucinogenas, bet tampa neaktyvus skrandyje, su monoamino oksido inhibitoriais. Tai leidžia gėrime esančiai haliucinogeninei medžiagai per žarnyną patekti į kraują ir į smegenis. Tokiu būdu ayahuasca galima vadinti specialiai suprojektuotu narkotiku, o jei nepriimtinas žodis „narkotikas” – augalų deriniu.

 

Įdomu, kad jis taip pat yra ir neurologiškai suderinamas. Vartojant ayahuasca, į smegenis nepatenka žmogiškajai chemijai svetima medžiaga. Tiesą sakant, padidėja tik hormonų, ir taip jau esančių smegenyse, kiekis. Pavyzdžiui, vartojant ecstasy, į smegenis patenka nežinoma žmogaus chemijai MDMA molekulė. Mes jau žinome, kad haliucinogeninės molekulės veikia kaip į spyną įkišamas raktas. Spynos yra smegenų ląstelių paviršiuje esantys receptoriai. Man atrodo, kad sintetinių haliucinogenų sukeliami pojūčiai atsiranda todėl, kad raktai ne visai tinka spynoms. Įdomu, kad pavartojus ayahuasca, kitą dieną jaučiamasi geriau, o ne blogiau.

 

Kiek tolstant nuo šio mokslinio diskurso, galima pasakyti, kad ayahuasca yra gana sudėtingas reiškinys. Turiu omenyje, kad tai yra iš augalų pagamintas gėrimas, šamaniškas gėrimas, jame yra haliucinogeninių molekulių, tačiau tai yra ir viena iš priemonių suvokti pasaulį Amazonės čiabuvių akimis. Iš pirmo žvilgsnio galima pasakyti „Kas iš to? Ta basakojų indėnų gauja miške tik patiria haliucinacijas, jie yra pakankamai kvaili, kad tikėtųsi tokiu būdu pažinti pasaulį”. Tačiau jei pasiryši nulipti nuo kultūrinės arogancijos pjedestalo ir pažiūrėsi rimčiau į kitas kultūras, nepaisant jų skirtumų, tai, pačių Vakarų Amazonės čiabuvių žodžiais tariant, visų jų žinių apie augalus, gyvūnus, gyvenimą, kosmosą – apie viską – pagrindas yra šamaniškieji augalai.

 

Kaip jie tai sužino? Jų šamanai vartoja ne tik ayahuasca, bet ir tabaką, toe bei kitus, ir savo vizijose supranta gyvenimo esmę. Ayahuasca galima prilyginti mikroskopui. Kitaip tariant, jei paklausi mokslininkų, kaip jie gauna žinias apie gyvūnus ir augalus, jie nurodys į biologus, o jei to paties paklausi biologų, jie nurodys į mikroskopus. Jie sako: „Štai taip mes įgyjame žinių. Mes naudojamės šiais įrankiais, prasiskverbiame pro paviršinį sluoksnį ir matome, kad visos būtybės sudarytos iš ląstelių ir kad po išorine įvairove glūdi plika akimi nematoma vienovė.” Ką gi, būtent taip kalba ir šamanai. Jie sako: „Mes vartojame savo psichoaktyvius augalus, prasiskverbiame pro reiškinių išorinį pavidalą ir matome po įvairove slypinčią vienovę”.

 

Tad remiantis Amazonės epistemologija, ayahuasca gana tikslu apibūdinti kaip įrankį siekiant žinių.

 

{youtube}WNj223ZPfDg{/youtube}

 

I: Ar šias medžiagas čiabuviai naudoja pramogai?

J: Ne, iš tikro ne. Tiesą sakant,  tai laikoma baimę sukeliančia patirtimi. Ji sukelia dievo baimę. Rimtai vartojant ayahuasca, patiriami gąsdinantys, savotiškai bauginantys, nors kartu ekstatiniai, gyvenimą keičiantys potyriai. Manau, kad dauguma čiabuvių, kaip ir bet kas kitas, atvykę į vietą, kur jie gers gėrimą, jaučia baimę, nes niekada nežino, kaip viskas vyks. Gali susidurti su visų rūšių demonais ir švytinčiomis gyvatėmis, kurios tave mirtinai išgąsdins.

 

I: Grįžtant prie to, ką jau minėjai, man įdomu, kad lygini ayahuasca su mikroskopu, nes dažniausiai šis įrankis laikomas gydymo įrankiu.

J: Taip, mikroskopas gali būti gydymo įrankiu. Prašei kalbėti paprastais žodžiais. Mikroskopo kaip metaforos naudojimas kiek sumenkina viską, bet padeda tam, kuris niekada nebuvo susidūręs su ayahuasca. Mikroskopas yra esminis mokslo įrankis pastaruosius 350 metų. Yra daugybė jo variantų ir daug iš jo atsiradusių mokslo sričių. Jis yra būtinas įrankis tyrinėjant gyvybę, būtina sąlyga visoms žinioms, įskaitant ir gydymo žinias. Manau, kad tai gana tiksli analogija su ayahuasca, t.y. vartojant ayahuasca, irgi gaunamos žinios. Apie ką? Na, apie daugelį dalykų, įskaitant ir gydymą.

 

Kalbant plačiau, galima kalbėti apie apvalantį aspektą. Prieš patenkdama į smegenis, ayahuasca visų pirma patenka į žarnyną. Ashaninca čiabuvių, su kuriais ilgą laiką gyvenau, kalba tai vadinama kamarampi, nuo žodžio „kamarank” – vemti. Šis terminas taip pat apima žodį „gyvatė”. Taigi, jei paklaustumei ashaninca žmogaus, kas yra ayahuasca, jų kalba tai yra gyvatės vėmalai. Ši medžiaga sukelia vėmimą ir gyvačių vizijas. Tiesą sakant, gali vemti gyvatėmis. Taip jau yra.

 

Taigi ji efektingai išvalo tavo kūną, dažnai abiejų kraštutinumų pagalba. Jie sako, kad nesvarbu, kas vyksta tavo smegenyse, gali matyti tą ar aną, tačiau ayahuasca pateks į tas kūno vietas, kuriose blokuojama energija, išplitusi liga ar trauma, ir apšvies ją gydančia šviesa, atkimš arterijas ir pan. Jie sako, kad apvalomas ne tik protas, bet ir kūnas.

 

Nenoriu būti labai vakarietiškas... Vakariečiai dėl istorinių priežasčių yra mažiausiai išlavinti žmonės, kai kalbama apie haliucinogeninius augalus. Amazonės žmonės vartojo tuos augalus tūkstantmečiais, jiems nesutrukdė monoteizmas, konkistadorai ir dabartiniai žmonės. Jie ilgą laiką palaikė gilias atogražų miškų šamaniškas tradicijas.

 

Galima sakyti, kad niekam net neateina į galvą gerti gėrimą ir tylėti. Kitaip tariant, ayahuasca šamanų dainuojamos dainos sudaro 50% patirties. Tos dainos gali gydyti, gali padėti bendrauti su esybėmis, kurias šamanas pastebi tavo viduje ir aplinkui, gali kreipti mintis patiriant vizijas. Pačios dainos gali būti pažinimo įrankiai.

 

I: Kalbi apie tai, kas paparastai vadinama icaros, tiesa?

J: Taip ir yra. Ir šioje vietoje mikroskopo analogija jau nebetinka. Tai galėtų tapti pagrindiniu pasaulio pažinimo įrankiu, bet ayahuasca nėra mikroskopas. Tai vizijas sukeliantis augalinis mišinys, tačiau norint gauti žinių, nepakanka vien nuryti ayahuascą. Tam pasitarnauja profesija, vadinama šamanizmu ir, tiesą sakant, čia labai svarbi muzika.

 

I: Daugeliui net vizijos yra sunkiai pasiekiamas tikslas.

J: Taip, vizijų matymas yra talentas. Kai kurie žmonės jį turi iš prigimties, jiems nereikia daug stengtis norint matyti daugybę vizijų. Kitiems žmonėms ne taip pasisekė. Tai panašu į muzikinės klausos turėjimą. Ši muzikinė analogija gerai tinka. Žmonės gimsta turėdami muzikinį talentą, bet jį galima ištobulinti nuolatos praktikuojantis. Tačiau kai kurie žmonės gimė be klausos, todėl jie niekada gerai negros pianinu.

 

I: Keičiame temą. Ką manai apie nuomonę, kad smegenys blokuoja į jas patekusį DMT?

J: Ką turi omenyje? Kai rūkai DMT? Tai vienas įdomesnių reiškinių. Skirtumas tarp surūkyto DMT ir DMT, patekusio su ayahuasca, yra tas, kad surūkius poveikis trunka 3 minutes, o ayahuascos poveikis trunka 3 valandas.

 

I: Galvojau apie ką kitą. Gerai žinoma, kaip lengvai DMT įveikia kraujo barjerus ir patenka į smegenis. Tačiau, kai DMT patenka į smegenis, panašu, kad smegenys blokuoja tolesnį DMT patekimą.

J: Atsiprašau, bet nieko nežinau apie tai, todėl negaliu komentuoti.

 

I: Gerai. Ką žinai apie kitas medžiagas, skirtas žmonėms su pačia įvairiausia psichodeline patirtimi, galbūt įskaitant ir rūkomą DMT, bet ne geriamą?

J: Leisk pagalvoti... Na, bandžiau įvairias, įskaitant ir rūkomą DMT, LSD, psilocibino turinčius grybus ir pan., tačiau tikrai nesijaučiu turintis enciklopedinių žinių. Dar daugiau, šiuo gyvenimo laikotarpiu aš beveik nesidomiu niekuo kitu, tik augalais, tokiais kaip ayahuasca, psilocibinas, kanapė ir, žinoma, tabakas. Įdomu tai, kad ayahuascos patirtis nėra kaip kino filmas nežinomoje planetoje, kas gali atsitikti su rūkomu DMT. Tai labai organiška. Susidaro įspūdis, kad tave paliečia senovės išmintis.

 

I: Įspūdis...?

J: Na, mes gyvename haliucinacijų pasaulyje. Nėra jokių materialių įrodymų to, ką jauti ar patiri. Bent jau man taip būna. Į ayahuasca seansus ateinu su klausimu apie savo gyvenimą, apie rašomą knygą ir pan. Toks jausmas, lyg būtum greta labai išmintingo seno meistro. Užkopi į aukštą kalną ir staiga tau parodo filmus apie tave patį, apie tavo kelią. Dažnai suvoki, koks kvailas tavo mažas gyvenimas. Žinai, kai esi šalia meistro, supranti, koks egocentriškas ir smulkmeniškas esi. Tačiau kai gauni tą informaciją, net jei nenori jos girdėti, nes ji gana skausminga, tu žinai, kad tai tikra. Tikrai tą žinai ir tuo momentu, ir kitą dieną, ir kitus dvylika mėnesių. Žinai, kad tai, ką matei, yra tikra.

 

Tai lyg apsilankymas pas tikrai gerą psichologą ar psichoanalitiką. Atidengi savo kortas ir tada išmintingas psichoanalitikas sako: „Na, galima į tai pažiūrėti kiek kitaip”. Tu pagalvoji ir sakai: „Taip, taip ir yra. Kaip aš anksčiau apie tai nepagalvojau.” Tačiau viskas gali būti daug sudėtingiau. Ne veltui ayahuasca dar vadinama didžiausia melage. Turi išmokti atskirti įžvalgas nuo savo paties projekcijų... Nėra taip paprasta.

 

Grįžtant prie tavo klausimo, manau, kad kokybiška ayahuasca, kartu su talentingu ayahuasquero, gali bet ką nukelti į organiškų vizijų pasaulį. Tai biologinis haliucinogenas. Jame glūdi gyvenimo išmintis, teisingumas ir net etika.

 

{youtube}9ztU1bafTig{/youtube}

 

I: Kaip manai, kas išskiria ayahuascą iš klasikinių psichodelikų, pavyzdžiui, LSD?

J: Na... vėlgi, tai gana sudėtinga. Mažos LSD dozės visiškai skiriasi nuo didelių dozių. Manau, kad esu bandęs pakankamai dideles dozes ir tai buvo keista. Terrence’as McKenna vadina tai psichoanalitine pjaustykle.

 

I: Psichoanalitine kuo?

J: Pjaustykle, panašiai kaip sūrio pjaustyklė. Žinai, kai paimi parmezano sūrį ir pjaustai jį?..

 

I: A... ta pjaustyklė.

J: Taip.

 

I: Puiku...

J: Psichoanalitinis pjaustymas.

 

I: Taip, gabalėlių atskyrimas...

J: Taip. Mano patirtis tokia: jei nuolatos vartoji dideles LSD dozes, staiga suvoki, kad tavo bangų ilgis jau nebedera su daugelio kitų žmonių bangų ilgiais. Reikia laiko, kad vėl taptum „normalus”.  Ta vieta, į kurią patenki, yra labiau keista nei organiška. Patiri sukrėtimą ir turi grįžti atgal, kur jausiesi lengviau su savimi, su kitais, su visuomene.

 

Ne visi supras, kad ayahuasca priartina prie mirties. Bet būtent tai ir reiškia aya-huasca quenchua kalboje. Ayahuasca etimologija yra „mirusiųjų vijoklis”. Ji priartina prie mirties, prie dvasių, prie savo paties mirties apmąstymo. Tokia patirtis jokiu būdu nėra pramoginė. Tada ji vėl gražina į gyvenimą, ir jautiesi laimingas būdamas gyvas. Jauti poreikį būti artimas žmonėms, padėti žmonėms, jauti poreikį būti arti gamtos. Tai neatstumia tavęs nuo visuomenės, žmonių ir kitų būtybių, bet priartina ir pagilina ryšius.

 

Nemanau, kad galima garantuoti, kad tai jaus visi žmonės, tačiau jei perskaitysi Benny Shanono knygą „The antipodes of mind”, kurioje ji apklausė, klasifikavo ir suskirstė kelių šimtų žmonių ayahuascos patirtis, tai mano minimi dalykai yra gana bendri.

 

Manau įdomu ir tai, kad Amazonės vijoklio mišinys kažkokiu būdu yra realesnis nei sintetinis produktas. Nebandžiau ketamino, bet kalbėjau su žmonėmis, kurie bandė ir atsiliepė labai entuziastingai. Jie sako, kad patekdavo į lygiagrečius pasaulius kažkur kosmose ir pan. Bet kai paklausdavau jų „Na, ir kaip? Ką iš tokio pasaulio galima parsinešti atgal?”, jie pradėdavo kalbėti kažkokius niekus. Tai nereiškia, kad jie nepatekdavo į lygiagrečius pasaulius ir kad jų kituose išmatavimuose net nebūdavo, tačiau tai tikrai reiškia, kad grįžti atgal ką nors atsinešus iš tos patirties iš tikro yra sunku, tuo tarpu su ayahuasca, bent jau man, tai pakankamai lengva.

 

Tai kaip greitai veikiantis organinis jungiklis, perkeliantis tave į kitą pusę, į tą bauginantį vizijų, esybių, kalbančių augalų ir negyvų žmonių. pasaulį. Kalbant Amazonės čiabuvių kalba, tai įrankis, leidžiantis peržengti savo rūšies ribas. Tiesą sakant, savo vizijose gali kalbėtis su gyvūnais ir augalais. Kitą dieną grįžus atgal, į savo kūną, augalai jau nebesikalba su tavimi, bet tu visą naktį su jais kalbėjaisi. Žinai, kad jie yra jautrios būtybės, žinai, kad esant normaliai sąmonei tarp tavęs ir kitų rūšių yra barjeras, bet tu patyrei, kad galima jį įveikti.

 

Jei išeisi į miestą, sutiksi draugus ir pasakosi jiems, kad visą naktį kalbėjaisi su medžiais, jie gali pagalvoti, kad tau truputį ne visi namie. Tačiau kai su savo patirtimi išmoksti elgtis šiek tiek santūriau, ta bendravimo su augalais patirtis niekur nedingsta. Kitą kartą, kai išeisi į parką pasivaikščioti, į žolę žiūrėsi šiek tiek švelniau, ir tai yra gerai.

 

I: Gal gali palyginti ayahuascos ir jos analogų poveikį. Pavyzdžiui syrian rue ir jurema derinį?

J: Neturiu patirties, niekada neteko bandyti ayahuascos analogų.

 

I: Bet tavo rūkytas DMT buvo išgautas iš juremos, ar ne?

J: Manau, kad mano rūkytas DMT buvo sintetinis DMT. Kai tik jį surūkiau, iškart atsidūriau kitoje planetoje. Viskas atrodė geltona, ten buvo maži padarėliai, monotoniškai dainuojantys daineles. Maždaug po minutės šviesa prigeso, spalvos pasikeitė iš geltonos į rudą ir viskas baigėsi!

 

Tokia yra mano kelionės ataskaita. Ir aš klausiu: „Kas iš to? Ko aš išmokau?” Galbūt kažkur egzistuoja geltona planeta, kurioje visi dainuoja, tačiau šiuo momentu man iš to mažai naudos.

 

I: O aš gavau naudos.

J: Na gerai, tai papasakok man.

 

I: Man tos kvailos esybės atrodė lyg metaforiniai mano paties atvaizdai. Jos man kažką sakė, kas glūdi giliai manyje. Žinojau, apie ką jos kalba. Klausiausi vienos savo paties sukurtos dainos, o jos ją komentavo. Tiesą sakant, jos, paliesdamos slėpiningiausius dalykus, atstovavo vieną giliausių mano širdies kampelių, tačiau labai sunku visa tai priimti ir panaudoti kasdieniame gyvenime.

J: Na, tai be galo įdomu ir šiek tiek paaiškina padėtį su mano geltonaja planeta. Nepagalvojau apie tai. Jei viskas yra būtent taip, tuomet skirtumas tarp ayahuascos ir rūkomojo DMT yra tas, kad ayahuasca aiškiai parodo daugybę dalykų, esančių už tavęs. Ji iš šono rodo tau augalus, gyvūnus, kitus žmones, tavo paties gyvenimą, bet kartu gali parodyti ir tai, kas vyksta tavyje.

 

I: Taip, galbūt rūkomojo DMT patirtis yra per daug trumpa, kad pasiektum tokią stadiją. Kol susitvarkai su visais savo vidiniais dalykais ir esi pasiruošęs nerti giliau, poveikis pasibaigia.

J: Benny Shanonas dar kalba, kad remiantis jo ir daugelio kitų žmonių patirtimi, ayahuasca yra kaip mokykla. Tavo pirmoji ayahuascos sesija yra ir pirmoji pamoka, antroji sesija yra antroji pamoka ir t.t. Tada prasideda semestrai. Galima pastebėti, kad atlikęs 30 sesijų ir pažvelgęs atgal, pamatysi, jog pirmosios 10 sesijų tau atrodo kaip pirmasis semestras ir t.t.  Atlikęs 130 sesijų, kaip Benny Shanonas, priartėji prie doktorantūros. Esmė ta, kad 89 pamokoje nesimokai to, ką išmokai pirmose 88 pamokose. Visada judama tolyn ir gilyn. Trečiasis semestras galimas tik po pirmų dviejų.

 

I: Ar kada nors gėrei vien tik Banisteriopsis caapi?

J: Ne... Tiesą sakant, užsiimu tais dalykais tik todėl, kad esu antropologas ir aktyvistas, kovojantis už čiabuvių, ypač Vakarų Amazonės čiabuvių teises. Mano kaip antropologo patirtis toje vietovėje, kurioje dirbu jau 23 metus, apsiriboja centrine Peru Amazonės džiunglių dalimi – Ashaninca, Shipibo, ayahuascos Bordo regionu. Čia ayahuasca daroma iš Banisteriopsis caapi ir Psychotria viridis, galbūt su šiek tiek priedų, vienu ar keliais toé lapeliais, datura, gal kiek tabako, kokos – priklausomai nuo virėjo. Čia visada galima aptikti Banisteriopsis ir Psychotria. Ir turiu pasakyti, kad čia ayahuasca man yra geriausia.

 

{youtube}LdZ4FNMRuT8{/youtube}

 

I: Bet bandei ir kitką?

J: Buvau žemutinėse džiunglėse, kuriose Psychotria neauga. Jie kaip DMT šaltinį naudoja Diplopterys cabrerana. Ji žymiai labiau skatina vėmimą ir ją tikrai sunkiau paruošti. Bandžiau labai stiprias ir gilias vizijas sukeliančią ayahuascą, pagamintą su Diplopterys cabrerana, tačiau esmė ta, kad, mano žiniomis, Peru Amazonės čiabuviai jos negamina vien iš grynos Banisteriopsis. Girdėjau, kad tai vyksta Kolumbijos Amazonėje, bet ten dar nebuvau.

 

Reikia pasakyti dar vieną dalyką, apie kurį labai gerai rašo tas pats Benny Shanonas. Ayahuascos vartojimas suteikia supratimą, kuris prieštarauja svarbioms Vakarų akademinės kultūros bei žinių nuostatoms. Ayahuascos integracija į Vakarų egzistenciją yra sudėtinga.

 

I: Taip, tai tiesa. Norėčiau užduoti kelis su tuo susijusius klausimus. Panašu, kad daugybę sunkaus darbo šioje srityje atliko jauni vakariečiai, norintys patirti tai, apie ką jie skaitė ar girdėjo. Paprastai jie vartoja vieni arba nedidelėmis panašios patirties grupėmis, o to dažnai nepakanka. Kaip manai, ar tai saugu, ar nereikėtų kokio vadovo?

J: Tai nelengvas klausimas dėl daugelio priežasčių. Mano nuomone, nėra saugus pats gyvenimas. Manau, kad visa ta saugumo manija vakarietiškoje kultūroje jau tampa gėdinga. Tačiau aš už tai, kad žmonės žinotų prieš priimdami sprendimą. Aš už tai, ką būtų galima pavadinti... automobilio saugos diržais. Geriau, jei žmonės nežūva automobilių avarijose. Ayahuasca yra pavojingas įrankis, tai tiesa. Manau, kad jį būtų galima prilyginti valčiai su prikabinamu varikliu. Galima plaukioti tolimuose savo sąmonės vandenyse. Taip, tai gali būti pavojinga. Ir negaliu nieko patarti, nes tiesiog nesišvaistau patarimais. Manau, kad pasaulis nesugeba priimti patarimų.

 

Noriu būti aiškiai suprastas. Žmonės daro tai, kas jiems atrodo reikalinga, ir nėra jokio būdo jiems sustabdyti. Negali liepti žmonėms daryti tą ar aną ir tikėtis, kad jie tavęs paklausys. Iš esmės visiems galima daryti ką tik nori, jei tik tai nekenkia kitiems žmonėms. Tačiau, jei žmogus ieškotų patarimo sakydamas „Klausyk, aš iš tikro nežinau kaip elgtis”,.tuomet atsakyčiau:

 

„Susikurk paslaptį, nukeliauk į Pietų Ameriką. Taip, turėsi dirbti ir užsidirbti šiek tiek pinigų, kad nusipirktum lėktuvo bilietą. Taip, turėtume teisingai užmokėti ir ayahuascos šamanams, nes jie dirba žymiai veiksmingiau nei Vakarų psichoanalitikai ar psichologai. Argi jie nenusipelno bent jau pusės Vakarų psichologų atlygio? Taip, pusė patirties sudarys šamano dainavimas. Tačiau nežinau nė vieno Vakarų šamano, su kuriuo norėčiau vartoti ayahuascą. Manau, kad visada rinkčiausi čiabuvį praktiką vien todėl, kad jis turi daugiau patirties. Ideali vieta yra ta, kur tai yra tapę kultūros dalimi, su praktiku, žinančiu kaip teisingai išvirti ir vartoti gėrimą. Ir pagaliau, tai nėra pramoga, todėl gerai būtų atvykti su klausimu.”

 

Toks būtų mano patarimas.

 

I: Bet negi manai, kad tai gali tęstis amžinai? Turiu omenyje tuos nuolat pirmyn-atgal skraidančius lėktuvus...

J: Na, jei nori gali plaukti laivu.

 

I: Man neatrodo, kad tai yra techniškai įmanoma. Juk toli gražu ne kiekvienas, norintis išgerti ayahuascos, gali nukeliauti į tropinį mišką.

J: Tu skambini iš Olandijos, kur tai yra legalu. Visur kitur, net ir Šveicarijoje, ayahuasca yra nelegali. Todėl nenoriu patarti kam nors elgtis nelegaliai. Jei manęs paklaustų „Olandijoje gerti ayahuascą yra legalu. Nenoriu skristi į Pietų Ameriką, tačiau norėčiau pabandyti ayahuascą. Ką rekomenduotum?”, tada jau visai kitas klausimas. Vėlgi rekomenduočiau pasirinkti teisingą šamaną. Gerai, kai kelionėje lydi patyręs žmogus. Žinojimas, kaip lydėti keleivį, yra profesija, tokia patirtis ateina su metais. Žinoma, galima tai daryti vienam ir prisiimti riziką, tačiau bandant pirmą kartą visgi patarčiau susirasti šamaną, kuris žino, kaip paruošti gėrimą ir kaip prižiūrėti kelionę.

 

O gal nori išsivalyti kūną? Vadinasi, savaitę iki sesijos nevalgysi riebaus, sūdyto ir pan. maisto. Tai lyg išsivalymas nuo riebalų ir druskų, panašiai kaip atvykus į Alpes nuvalomas automobilio priekinis stiklas, kad geriau matytum vaizdus. Kai kurie žmonės kerta Šveicariją taip ir nenusivalę automobilio stiklų. Žinoma, jie pervažiuoja šalį, tačiau būna ne taip įdomu.

 

Taip, tai yra gilūs vandenys. Nemanau, kad galima kam nors sakyti, kad ayahuasca nėra pavojinga. Ji yra pavojinga. Net jei vartoji gerą ayahuasca, net jei vadovauja patyręs žmogus, o tavo kūnas gerai paruoštas. Kai kurie žmonės jautresni nei kiti. Jie gali būti stipriai paveikti net nebūdami ant šizofrenijos ribos.

 

Pažįstų vieną antropologijos studentę, kuri tyrinėjo Shipibo gyventojus. Jai 18 mėnesių sunkiai sekėsi užslopinti vizijas. Ji pasakojo, kad grįžusi į Paryžių, kiekvieną dieną tuoj po pietų atsiguldavo ir vėl panirdavo į haliucinogenines vizijas. Tai buvo lyg neišjungiamo televizoriaus žiūrėjimas, visiškai pakeitęs jos gyvenimą. Ji sako, kad nesigaili to. Po pusantrų metų jos būklė stabilizavosi, ir ji, sėkmingai baigusi antropologijos doktorantūros studijas, nutarė gilintis į žiniuonių gydymą. Šiuo metu ji vėl grįžo į Peru, vėl vartoja ayahuascą, jaučiasi gerai, yra šviesus ir protingas žmogus. Tačiau 18 mėnesių prie neišjungiamo televizoriaus vis dėlto yra žiauru.

 

Kita istorija, nutikusi žmogui, gyvenančiam čia, Šveicarijoje. Tas vyrukas nieko nežinojo apie ayahuascą, net nebuvo apie ją girdėjęs. Kartą bičiulis jam pasakė: „Klausyk, atvyko toks europietis, gyvenantis Peru. Rytoj vakare jis bus čia, Šveicarijoje, vasarnamyje  Jei nori, važiuojam kartu, išbandysi ayahuascą.” Vyrukas pagalvojo, kad ayahuasca bus panaši į žolę, taigi nuvyko ir nurijo kas buvo pasiūlyta. Jis per kelias valandas patyrė savo mirtį ir tai visiškai pakeitė jo pasaulio suvokimą. Jis įsiuto, nes visai neplanavo keisti savo suvokimo. Jis labai pyko, nes jo niekas neįspėjo iš anksto. Prireikė metų, kad jis įveiktų savo pyktį. Dabar vyrukas vėl vartoja ayahuascą ir juda į priekį, bet tikiuosi, kad supratai, ką norėjau pasakyti...

 

Tai nėra neutralus dalykas. Tai gali pakeisti tavo požiūrį į pasaulį. Neišgėręs gėrimo, nežinosi poveikio. Nežinosi, ar pateksi į tokią vietą, iš kurios bus sunku sugrįžti. Vartodamas stiprius haliucinogenus, o ayahuasca yra vienas tokių, nors ir biologinius, rizikuoji savo sąmone. Tiesą sakant, bet koks patarimas kitam yra rizikingas. Manau, geriausias patarimas būtų „Suvok riziką, skaityk knygas ir mąstyk savo galva”. Manau, kad bet kuriam haliucinogenui tinkantis patarimas būtų toks: „Jei savyje girdi silpną balselį, sakantį, kad dabar ne pats tinkamiausias momentas, – klausyk jo”.

 

I: Hm... Iš esmės taip.

J: Taip, tas pats galioja LSD. Jei visi tavo draugai ruošiasi vartoti LSD, bet silpnas balselis tavo viduje sako „Hm... Nesu tikras, kad noriu tai daryti”, tai, kaip sako senas hipių patarimas, klausyk to balso.

 

I: Na, nenoriu visiškai nesutikti, bet mano atveju tas balsas kartais gali atsirasti dėl visai kitų priežasčių. Kartais tas balsas man sako „Šiandien netinkama diena”, tačiau greta gali atsirasti ir kitas balsas, sakantis „Taip... Gerų dienų niekada nebūna” – tada tu užmeti visą reikalą ir ilgą laiką apskritai nevartoji šių medžiagų, nors ir žinai, kad jos būtų tau naudingos.

J: Taip, suprantu, ką nori pasakyti, tačiau manau, kad reikia būti atsargesniam su patarimais kitiems žmonėms. Nieko tokio, kad leidi laiką nevartodamas haliucinogenų. Jei tau taip pataria vidinis balsas, tuomet tai tavo pasirinkimas. Ir kai pasieki tokį tašką, kada pajunti nenumaldomą norą juos vartoti, tuomet ir esi pasiruošęs juos vartoti. Kas aš toks, kad galėčiau tau patarti – vartoti ar nevartoti? Tik tu žinai atsakymą, todėl įsiklausyk į save.

 

Grįžkime prie „blogų kelionių”. Suprantu, ką tu turi omenyje sakydamas, kad abejoji jų buvimu, tačiau man gana aišku, kad toks atvejis, kai pavartoji LSD ir po kelių sekundžių pasijunti įspraustas į kampą su bauginančiomis mintimis apie save, kai apima panika, kai galvoji apie savo tėvus arba mirtį, tuomet tai neprimena malonios patirties. Pasitaiko, kad staiga pasijunti blogai. Buvau ten papuolęs keletą kartų ir pažįstu ten buvusių žmonių. Išmokau padėti žmonėms, atsidūrusiems tokiose vietose.

 

Taip, tiesa, kad vadinamosios „ blogos kelionės” dažnai suteikia daugiausia žinių apie tave patį. Šia prasme jos nėra jau tokios blogos. Manau, kad daug žmonių su tuo sutiktų.

 

Turėjau draugę, kuri mėgo vartoti psilocibino turinčius grybus. kartą pas ją svečiavosi draugė su savo vaikinu, ir jie prisivalgė per daug grybų. Netrukus abi merginos, 18 ir 19 metų, kažkokiu būdu įtikėjo, kad tas vyrukas yra šėtonas, besirengiantis jas nužudyti. Tada jos savo haliucinacijose pradėjo regėti kraujo klanus ir visa kita. Taigi jos patyrė psichotinę reakciją – paranoją. Tai buvo bloga kelionė, kad ir kaip tu ją bepavadintum. Po kiek laiko jos atsigavo, tačiau prireikė daugelio metų, kad jos vėl galėtų ramiai jaustis to vyruko akivaizdoje. Vyrukas, aišku, nėra kaltas, na, gal aistringai nužiūrinėjo merginų kūnus savo išplėstais vyzdžiais ar pan. Taigi tai buvo traumuojanti kelionė.

 

I: Ar ji anksčiau vartojo grybų?

J: Ji bandė grybus septynis ar aštuonis kartus ir manė, kad tai yra tiesiog fantastiška. Ji patekdavo į Bilbo ar hobitų pasaulį ir juokdavosi visą naktį. Po šios blogos patirties ji nevartojo grybų 15 metų. Maža to, tai sujaukė jos santykius su tuo vyruku, nors viskas tebuvo haliucinacijos. Nesu tikras, ar tokia patirtis, kuri, deja, buvo traumuojanti, pravertė jos gyvenimui ateityje.

 

I: Manau, jei ji būtų tai dariusi su šamanu, tas pats būtų atsitikę ir vartojant ayahuascą...

J: Jis būtų ja rūpinęsis ir palaikęs kompaniją, ir ji nebūtų patyrusi tos blogos kelionės. Tai ir norėjau pasakyti.

 

{youtube}nVRloKBQ01s{/youtube}

 

I: Taip. Galbūt ji būtų supratusi, kodėl jos jausmai vyruko atžvilgiu yra tokie.

J: Taip. Man dabar 47 metai, o kai man buvo 17-a, 18-a ar 19-a – tokių kaip aš buvo milijonai. Mes vartojome LSD be jokios priežiūros, be šamanų, nežinodami ką darome. Darėme kvailus dalykus. Pavartoję keliaudavome į roko festivalius, būdami minioje išgyvendavome paranoją, vienu žodžiu, darėme visas įmanomas klaidas. Ir nebuvo nė vieno, kuris galėtų patarti. Kultūros, net kontrkultūros leidiniuose nebuvo kalbama apie riziką. Turėjome viską atrasti patys, rizikuoti, patirti baisius išgyvenimus, sunkumus ir mokytis iš savo klaidų. Iš esmės tai ir atvedė mus ten, kur dabar esame.

 

Tokia patirtis leido man, jau būnant antropologu, žymiai geriau suprasti Amazonės čiabuvius, kitiems padėjo kompiuterių, gydymo ar kitose srityse. Taigi faktas tas, kad 45 metų ir vyresni žmonės yra tos kartos dalis. Jei dabar, žilstant plaukams, mes pažvelgtume atgal ir pasakytume, kad jauni žmonės neturėtų eksperimentuoti, kitaip tariant, jauni žmonės neturėtų daryti to, ką darėme mes, tai būtų tiesiog kvaila.

 

Aš nesakau, kad jauni žmonės turėtų eiti ir daryti tas pačias klaidas. Šiandien apie jas galima pasiskaityti knygose ar šį tą sužinoti iš šio interviu/ Pavyzdžiui, paveiktam haliucinogenų vairuoti automobilį nėra pati geriausia mintis. Tai viena iš ayahuasca rato idėjų. Viena iš taisyklių ta, kad kai praryji savo gėrimą, netrukus išjungiama šviesa ir tai, kas vyksta, yra tik tarp tavo smegenų ir šamano dainos. Ayahuasca etiketas nerekomenduoja kištis į šalia esančio žmogaus reikalus. Jei tavo kaimynas pradeda dejuoti ar kažkas panašaus, juo pasirūpins šamanas.

 

Taigi ši patirtis turi būti patiriama ramioje, tamsioje, slėpiningoje vietoje. Nereikia per daug bendrauti su savo kaimynais. Tegul kiekvienas būna pats su savimi, tai labai asmeniška. Tu panyri į vidinę erdvę ir, jei pavyksta, patenki į išorinę erdvę. Taigi nieko bendra su kelionėmis automobiliu į roko festivalį.

 

Bus daugiau

 

Iš /www.ayahuasca-info.com vertė diedas

2011 03 05

 

Pablo Amaringo piešinys