Giedrius Kiaulakis. Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (2). JAUNALIETUVIAI
teorija
     Prieš Antrąjį pasaulinį karą gyvavusioje Lietuvos Respublikoje Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) „Jaunoji Lietuva" buvo gausi (1930 m. ją sudarė apie 22 tūkst. narių) ir įtakinga nacionalistinė organizacija, remiama valdžios. Griūvant Sovietų Sąjungai, 1988-1991 m. Lietuvoje buvo gana populiaru sekti prieškario Lietuvos pavyzdžiu, tad 1988 m. lapkritį atkurta ir „Jaunoji Lietuva"16.

     Vis dėlto XX a. pabaigoje dirva radikaliajam nacionalizmui nebuvo tokia palanki kaip Hitlerio ir Mussolini'o laikais, tad „Jaunoji Lietuva" tapo negausia (1993 m. organizacijos gretose buvo 25 aktyvūs nariai, nors oficialiai sąrašuose yra 524 žmonės, o organizacijos pirmininkas 1996 m. pradžioje kalbėjo apie 106317) marginaline organizacija, nors ir ganėtinai triukšminga, kad būtų žinoma plačiojoje visuomenėje. 1992-1995 m. jaunalietuviai netgi leido nuosavą periodinį laikraštį „Tautos valia", kuris ėjo santykinai nemažu 4-5 tūkst. egz. tiražu; iš viso išleisti 38 numeriai.

     Laikraštyje aiškiai atsispindi agresyvios rusofobiškos jaunalietuvių nuostatos. 1-ajame „Tautos valios" numeryje reikalaujama „dekolonizuoti" Lietuvą, t. y. po 1940 m. birželio 15 d. įkeldintus rusus grąžinti į Rusiją bei „atsiriboti" nuo rusiškos kultūros. Čia pat pateikiama citata iš lietuvių poeto Jono Aisčio kūrinio, kur aiškiai propaguojamas smurtas prieš Lietuvoje gyvenančius rusus: „Kas bėgs, tebėga, bet liekančių ivanų ir katiušų nėra prasmės nei tikslo gailėtis, ir juos reikėtų naikinti čia pat kaip blakes ir tarakonus". Kai kurių straipsnių antraštės ganėtinai išraiškingos: „1,5 mln. kolonistų turi išsikelti iš Lietuvos?", „Dekadanso Rusija" ir pan.

     Kartais „kolonistų" sąvoka vartojama kartu su „svetimtaučių": „svetimtaučiai užėmę mūsų butus, darbo vietas; jų buvimas sudaro palankias sąlygas mišrių šeimų susikūrimui"; „...atsižvelgiant į sudėtingą Lietuvos geopolitinę padėtį (esame iš visų pusių apsupti slavų) turime teisę ne tik nesuteikti kolonistams pilietybės, bet ir privalome juos iškeldinti iš mūsų šalies"18.
„Etninių valymų" idėją jaunalietuviai propagavo ne tik savo laikraštėlyje, jie ne kartą rašė kreipimųsis ir memorandumus Lietuvos valdžios institucijoms ir visuomenei, reikalaudami atimti pilietybę ir teisę balsuoti iš „kolonistų", kurie „yra priešiški lietuvių tautai bei valstybei"19.

     1994 m. liepos 17 d. LTJS „Jaunoji Lietuva" buvo pertvarkyta, sudarytos dvi organizacijos: visuomeninė – LTJS „Jaunalietuviai" ir politinė – Lietuvių nacionalinė partija „Jaunoji Lietuva"20. Tačiau iš esmės nei organizacijos ideologija, nei veiklos metodai nepasikeitė, išskyrus tai, kad pradėta naudotis teise skelbti kandidatų sąrašą per rinkimus. Net ir abiejų organizacijų vadovas liko tas pats – Stanislovas Buškevičius, stovintis jaunalietuvių priešakyje nuo pat jų atsiradimo 1988 m.

     Seimo rinkimuose 1992 m. rudenį S. Buškevičius patyrė pralaimėjimą tiek vienmandatėje apygardoje, tiek Krikščionių demokratų sąjungos sąraše, tačiau kairiųjų sudarytos Vyriausybės Ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius 1993 m. liepos mėn. paskyrė S. Buškevičių savo patarėju jaunimo reikalams21. Be abejo, valstybinė tarnyba nesulaikė S. Buškevičiaus nuo tolesnio etninės nesantaikos kurstymo. 1994 m. vasario 10 d., naudodamasis tarnybine padėtimi, jis įteikė Prezidentui Algirdui Brazauskui LTJS „Jaunoji Lietuva" pareiškimą, kuriame pateikti tokie siūlymai: imtis priemonių, kad būtu pakeista Vilniaus miesto gyventojų tautinė sudėtis lietuvių naudai, artimiausiu metu panaikinti per Lietuvos valstybinį radiją ir televiziją transliuojamas laidas rusų bei lenkų kalbomis, sustabdyti rusų imigraciją į Lietuvą ir pasirūpinti, kad paskaitos aukštosiose mokyklose nebūtų skaitomos rusiškai22.

     Alternatyvus jaunalietuvių prioritetas – kova su „nusikalstamumu, mafija ir korupcija", kuri daugiausia reiškėsi piketais prie teismų. Kadangi kriminogeninė situacija tuo metu buvo iš tiesų itin komplikuota, daugelį žmonių patraukė abstraktūs ir neįpareigojantys, užtat ryžtingi kovos su nusikalstamumu ir korupcija šūkiai, ir S.,Buškevičiaus populiarumas Kaune pastebimai išaugo: 1995 m. kovo 25 d. vykusiuose savivaldybių rinkimuose S. Buškevičius buvo išrinktas į Kauno miesto, tarybą, o 1996 m. Seimo rinkimuose jis išrinktas Seimo nariu vienmandatėje Kauno Kalniečių apygardoje. Tiesa, S. Buškevičius laimėjo ne dėl savo populiarumo, o dėl galiojančios rinkimų sistemos ypatumų, nes už jį balsavo vos 13,25 proc. visų apygardos rinkėjų ir 22,3 proc. balsavusiųjų. S. Buškevičius gerokai atsiliko nuo daugiausia balsų šioje apygardoje gavusio krikščionių demokratų kandidato, bet pastarasis Seimo nariu buvo išrinktas per partijos sąrašą, todėl S. Buškevičiui liko laisva vieta23.

     Galima teigti, kad antrajame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune jaunalietuvių įtaka gerokai didesnė negu kituose miestuose. Jų atstovai reguliariai renkami į Kauno miesto ir rajono savivaldybių tarybas. 1997 m. į Lietuvos savivaldybių tarybas buvo išrinkti iš viso devyni „jaunosios Lietuvos" atstovai, iš jų keturi – Kauno mieste, trys – Kauno rajone. 2000 m. į savivaldybių tarybas pateko šeši jaunalietuviai, iš jų trys – Kauno mieste, du – Kauno rajone24.

     1996 m. vasario 23 d. Kaune įkurta Jaunalietuvių sporto organizacija, kurios prioritetas – kovinės sporto šakos25. Šalia „tautinės kovinės savigynos" pratimų šimtai vaikų iki šiol tebeveikiančioje organizacijoje yra gavę dozę nacionalistinės propagandos, o jaunalietuviai pagerino savo įvaizdį visuomenės akyse kaip jaunimo laisvalaikiu besirūpinanti organizacija.

     2001 m. gegužės 23 d. Kauno miesto savivaldybėje įregistruotas Jaunalietuvių tvarkos palaikymo būrys. Būryje daugiau kaip dvidešimt vaikinų, jie turi uniformas. Ši organizacija formaliai skirta padėti teisėsaugininkams „kovoti su narkotikų platintojais ir chuliganais"26, tačiau būrio priklausymas nacionalistinei organizacijai kelia tam tikrų įtarimų, kad uniformuoti žaliūkai prireikus gali būti panaudoti ir su politika susijusiems tikslams.

     Priešingai negu Kaune, kur jaunalietuviai gana sėkmingai plečia savo įtaką, kurdami jaunimo organizacijų tinklą, Vilniuje jie ilgą laiką buvo menkai pastebimi. Paprieštarauti šiam teiginiui galėtų nebent 1998 m. pradėtas leisti laikraštukas „Ugnis", kuris nepasižymėjo išpuoliais prieš kitataučius, labiau orientavosi į tautinės savigarbos skatinimą. Tačiau 2000 m. jaunalietuviai pastebimai suaktyvėjo ir Vilniuje. Pirmosios jų viešos akcijos buvo nukreiptos prieš seksualines mažumas, prostituciją ir pornografiją27. Kartu jie tapo bendro radikalių organizacijų choro, nukreipto prieš „Telekomą", žemės pardavimą užsieniečiams ir Lietuvos siekį integruotis į ES, dalyviais28. Jaunalietuvių suaktyvėjimas sietinas su Vilniaus universiteto studentu Mariumi Kundrotu, artimai susijusiu su M. Murzos neonaciais. 2001 m. lapkričio 17 d. M. Kundroto iniciatyva LTJS „Jaunoji Lietuva" susijungė su Jaunųjų nacionaldemokratų judėjimu ir pasivadino Lietuvių tautinio jaunimo lyga29, tačiau jokių realių pokyčių dėl šio formalaus susijungimo neįvyko.

     Palyginti su pusiau pogrindžio sąlygas pasirinkusiais nacionaldemokratais, jaunalietuviai veikia plačiai ir legaliai, panaudodami turimą įtaką Seime ir savivaldybėse. Triukšmingų politinių akcijų, kurias rengia ekstremistinės organizacijos, metu jaunalietuviai paprastai nesiveržia į pirmąsias gretas, todėl tampa įprasta manyti, jog jų politinės nuostatos sušvelnėjo, nors agresyvaus nacionalizmo ši organizacija nė nemano atsisakyti.

16 http://www.tautosjaunimas.puslapiai.lt/istorija.html
17 J. Pekarskaitė, „S. Buškevičius: tvarką įvesčiau greitai", Lietuvos rytas, 1996, vasario 8, Nr. 32.
18 S. Buškevičius, „Kolonistai visada kėlė ir kels grėsmę lietuvių tautos egzistencijai", Tautos valia, 1992, Nr. 2.
19 LTJS "Jaunoji Lietuva" vyriausiosios vadovybės pareiškimas LR Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, Kauno laikas, 1993, birželio 12, Nr. 111.
20 http://www.tautosjaunimas.puslapiai.lt/istorija.html
21 1993 m. liepos 15 d. BNS informacija.
22 "Jaunimas siūlo prezidentui", Kauno diena, 1994, vasario 10, Nr. 33.
23 2000-2004 m. kadencijos Seimo narys Stanislovas Buškevičius
24 http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20000319/rapgsarl.htm-12.htm
25 V. Kalvaitis, „Atkurta Jaunalietuvių sporto organizacija", Lietuvos aidas, 1996, vasario 28, Nr. 40.
26 „Jaunalietuviai siuvasi uniformas", Kauno diena, 2001, kovo 1, Nr. 49.
27 2000 m. gegužės 22 d. kvietimas į mitingą; M. Kundrotas, „Ryžtingai kovoti su pornografijos verslu (atviras laiškas LK Seimo nariui Gediminui Dalinkevičiui)", Lietuvos aidas, 2001, liepos 27.
28 "Parlamentaro vadovaujama minia piketavo prie „Lietuvos telekomo", BNS, 2001, gegužės 4.
29 G. Ereminas, „Moderniojo nacionalizmo apraiškos Lietuvoje", Lietuvos aidas, 2001, rugsėjo 24, Nr. 221.

(Pastaba: kai kurios interneto nuorodos - atnaujintos)

     Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje / Giedrius Kiaulakis ; Pilietinių iniciatyvų centras. - Vilnius : Garnelis, 2002