- Kategorija: istorija
Antrame straipsnyje panagrinėsime Ernesto Che Guevaros gyvenimą ir idėjas. Che vėl pakliuvo į naujienų skiltis, kada jo palaikai buvo surasti Bolivijoje ir perlaidoti Kuboje. Buvo paskelbtos iki tol nežinomos Bolivijos kampanijos laikotarpio nuotraukos ir 2 naujos biografijos. Didvyrio kultas suteikė jam naują gyvenimą.
- Kategorija: istorija
Ernesto Che Guevaros figūra laikoma didvyriškumo pavyzdžiu, nes jis nepabijojo paaukoti gyvybės dėl savo idėjų. Šis įvaizdis įsitvirtino net tarp tų, kurie, kaip ir anarchistai, negali pritarti jo ideologijai. Tačiau egzistuoja du Che: vienas – realus, kitas – legenda. Todėl pamėginsime apžvelgti skirtumus tarp vieno ir kito. Beje, ne tam, kad demitologizuotume ikona tapusį žmogų, o todėl, kad reikalas, vardan kurio jis paaukojo gyvybę, mano nuomone, nėra teisingas reikalas.
- Kategorija: istorija
Knygą „Karolius Marksas. Jo gyvenimo ir mokslo charakteristika“ 1918 m. išleido Niujorke įsikūrusi lietuvių kooperatinė spaudos bendrovė „Laisvė“. Knygos autorius – šios bendrovės redaktorius Leonas Prūseika (tikr. Albertas Vabalas), aktyvus kairysis žurnalistas, priklausęs Lietuvių komunistų sąjungai, turėjusiai 1200 narių ir vėliau įsiliejusiai į Amerikos komunistų partiją (AKP).
- Kategorija: istorija
1936-1937 m. Ispanijoje įvyko socialinė revoliucija, savo mastais pralenkusi visas iki tol buvusias. Skirtingai nei kitose šalyse, kuriose sukilę darbininkai pateko marksistinių ir leninistinių partijų kontrolėn, Ispanijoje dauguma dirbančiųjų buvo anarchosindikalistai. Anarchistinei profsąjungai CNT (Confederación Nacional del Trabajo) tuo metu priklausė apie 2 mln. darbininkų ir valstiečių, o Iberijos anarchistų federacijai FAI (Federación Anarquista Ibérica) – apie 200 tūkst. žmonių.
- Kategorija: istorija
Nuo šio trečiadienio, kovo 17 d., Europos neonaciams bus sunkiau manipuliuoti Drezdeno bombardavimo faktais. Vokietijos propagandos ministro Goebbelso kampanijoje buvo kalbama, kad per tas dienas žuvo nuo 350 000 iki 400 000 Drezdeno gyventojų, o šiandieniniai neonaciai, per kiekvienas bombardavimo metines rengiantys gedulo eisenas, teigia, jog tada žuvo nuo 75 000 iki 200 000 žmonių.
- Kategorija: istorija
Jau kelinti metai kovo 16-oji Latvijoje tampa svarbiausiu įvykiu, sukiršinančiu šalies visuomenę. Įvairaus plauko politikai linksminasi bjauriais žaidimais, o eiliniai Latvijos gyventojai – ir latviai, ir rusai, ir visi kiti – susiskirsto į „savus” ir „svetimus”, kad kelias dienas panirtų į eilinio „šventojo karo” įkarštį.
- Kategorija: istorija
Iš pradžių aš visiškai ignoravau politinį karo aspektą, ir tik gerokai vėliau jis pradėjo prašyte prašytis mano dėmesio. Jeigu jūsų nedomina partinės politikos siaubai, malonėkite tokias vietas praleisti. Kad būtų lengviau, politines šio pasakojimo dalis stengiuosi sutelkti tam skirtuose skyriuose. Kita vertus, apie Ispanijos karą bemaž neįmanoma rašyti grynai kariniu požiūriu. Nes pirmiausia tai buvo politinis karas. Joks įvykis, bent pirmaisiais karo metais, nebūtų suprantamas, jei nieko nenutuoktum apie partijų kovą, virusią šiapus fronto linijos.
- Kategorija: istorija
Williamas Montgomeris Brownas (1855-1937) buvo JAV anglikonų vyskupas, pramintas „bolševikų ir bedievių vyskupu“. Nuo 1899 m. buvo Arkanzaso valstijos vyskupu, kol 1920 m. neišleido knygos „Komunizmas ir krikščionybė“. Dėl šios knygos, kurios epigrafe buvo įrašyti žodžiai „Išvykite dievus iš dausų, o kapitalistus nuo žemės“, jis buvo apkaltintas erezija ir prarado vyskupo titulą. Vėliau iki pačios mirties gyveno Galiono miestelyje (Ohajo valstijoje), rašė knygas ir skaitė paskaitas darbininkams.
- Kategorija: istorija
2010 m. vasario 23 d. Seime atidaryta paroda, skirta paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio atminimui pagerbti. Paroda surengta nepaisant to, kad 1949-1952 m. A. Kraujelis nužudė 11 civilių žmonių, o 1990 m. gegužės 2 d. Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą I-180 „Dėl represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams teisių atstatymo“, kuriame rašoma, kad įstatymas netaikomas „asmenims, dalyvavusiems beginklių civilių žmonių žudynėse“.
- Kategorija: istorija
Lucy E. Parsons buvo svarbi Amerikos anarchizmo ir radikalaus darbininkų judėjimo figūra. Vergė, gimusi Teksaso valstijoje, vėliau ištekėjo už Alberto R. Parsono, kuris po tarnybos konfederatų armijoje tapo radikaliu respublikonu. 1873 metais jie persikėlė į Čikagą, kur įsitraukė į radikalų darbo judėjimą. Po trylikos metų ji išgarsėjo savo paskaitomis, kurias skaitė keliaudama po visą Ameriką ir rinkdama pinigus savo vyrui, suimtam ir kalinamam po įvykių Haymarketo aikštėje.
- Kategorija: istorija
„Sovietmetis, kaip akmenukas bate – eini ir trina, ir vis nepatogu. O kodėl? Man atrodo, dėl to, kad sovietmetį vis dar laikome nesavu, o primestu. Ar ne paprasčiau būtų pasakyti, kad sovietmetis yra mūsų?“ – viešoje paskaitoje klausė jaunos kartos istorikas Valdemaras Klumbys, neseniai apsigynęs disertaciją apie sovietinės Lietuvos kultūrinį elitą.
- Kategorija: istorija
„Katorgininkų Sibiro simbolis – susikūprinusi valkatos figūra, kuriam ant pečių terba arba „kupra”, traktu slenkantis „kuprius” – bėglys be gimtinės ir dokumentų. Kas jis? Baisus ir negailestingas gūdžių taigos vietovių žvėris ar savivalės auka ir beginklis klajūnas?” Prieš 130 metų knygoje „Rusų bendruomenė kalėjime ir tremtyje” šį klausimą sau ir visuomenei uždavė Sibiro patriotas, kraštotyrininkas ir keliautojas Nikolajus Jadrincevas.
Puslapis 10 iš 11
