- Kategorija: istorija
Johannas Trollmannas pravarde „Rukeli“ – romų tautybės vokiečių boksininkas, 1933 metų Vokietijos čempionas pussunkiame svoryje. Taip pat žinomas kaip „Čigonas“ Trollmannas. „Rukeli“ išgarsėjo dvidešimtųjų pabaigoje. Buvo populiarus dėl savo sportinių pasiekimų, jo kojų judesiai buvo vadinami „Trollmanno šokiu“, moterims imponavo pabrėžtinas galantiškumas ir patraukli išvaizda.
- Kategorija: istorija
Automobilis sustojo prie aukštos baltos sienos su spygliuota viela. Mus privedė prie geležinių vartų. Tai buvo speciali venerinių ligų ligoninė. Taip, vadinasi, priėmimo-paskirstymo punkto viršininkas nejuokavo.
- Kategorija: istorija
Jono Ilgaudo Čikagoje leistas 1912 metų Amerikos lietuvių kalendorius – įdomus ir praktiškas leidinys. Daug ir įvairių tekstų, dominančių tiek anų, tiek šių dienų skaitytoją. Ko tik jame nėra... Ir smulkiai išaiškinta JAV valstybės sandara bei jos mechanizmai, ir raudonosios vėliavos bei gegužės pirmosios istorija, ir JAV rinkimus laimėjusių socialistų kritika, ir Žemaitės rašiniai. Man patiko rašiniai, perteikiantys darbininkų klasės požiūrį ir skatinantys jų susipratimą. (E.B.)
- Kategorija: istorija
„Kūrėjas“ – laisvamaniškas anarchistinis JAV lietuvių savaitraštis, ėjęs 1900 metais Čikagoje. Leidinį redagavo Domininkas Keliauninkas (Juozas Laukis). Išėjo apie 20 savaitraščio numerių. Tiek būtų galima sužinoti iš „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“. Tiesą sakant, žinau ne ką daugiau... Bet savaitraščio pavadinimas – įkvepia. Įsivaizduoju, kaip jis turėjo „patikti“ bažnyčios tamsybininkams. Atrinkau kelis trumpus straipsnius, kurie leis suprasti, apie ką rašė šis savaitraštis. Kalba šiek tiek taisyta (E.B.)
- Kategorija: istorija
Taikią M. Gandžio revoliuciją propaguojantis straipsnis pasirodė 1922 m. leistame anarchokrikščioniškos krypties Lietuvos tolstojininkų žurnale „Meilės keliais“. Slapyvardžiu „Maksvytiškis“ greičiausiai pasirašė šio žurnalo leidėjas mokytojas Balys Dūda (1896-1924), gimęs Maksvyčių kaime. Straipsnyje itin kritiškai vertinama 1917 m. Rusijos revoliucija, paskelbusi proletariato diktatūrą ir pradėjusi totalų terorą prieš liaudį. Autorius neslepia savo susižavėjimo taikiu pasipriešinimu ir smerkia visas smurto bei prievartos apraiškas.
- Kategorija: istorija
Kai kas ėmė aiškėti. Iš Maskvos į Simferopolį atėjo įsakymas susidoroti su hipiais. Žinoma, buvo juokinga, kad dėl kelių žmonių, nusprendusių kartu praleisti šiek tiek laiko Kryme, ant kojų buvo sukelta visa milicija. Tardytojas dėl savo neišmanymo buvo įsitikinęs, kad galima būti arba hipiu, arba tikinčiuoju. Ir vienas ir kitas žodis tik apytiksliai apibūdino mano pažiūras.
- Kategorija: istorija
Šis straipsnis 1922 m. pasirodė anarchokrikščioniškos krypties Lietuvos tolstojininkų žurnale „Meilės keliais“. Slapyvardžiu „Idealisto“ greičiausiai pasirašė šio žurnalo leidėjas mokytojas Balys Dūda (1896-1924). Straipsnyje itin kritiškai vertinama 1917 m. Rusijos revoliucija. Jau tada autorius įžvalgiai suprato, kad jokios laisvės darbo žmonėms ši revoliucija neatnešė, nes viena valdžia buvo pakeista kita. „Valdžia ir laisvė – tokie nesutaikinami dalykai, kaip ugnis ir vanduo“, – sako Idealisto. (E.B.)
- Kategorija: istorija
Nė karto nesu buvęs Kryme. Įsivaizdavau jį perpildytą atostogaujančių, ir ta kurortinė tuštybė mane atstumdavo. Tą vasarą dėlto nutariau jį aplankyti. Jame niekada nebuvau, todėl norėjosi jį pamatyti, be to, norėjau susitikti su draugais, kurie tuo metu irgi ruošėsi vykti į Krymą kartu praleisti kelias dienas. Keliauti ruošėsi gal dvidešimt žmonių – tų, kuriuos tais laikais vadino hipiais.
- Kategorija: istorija
XIX a. pabaigoje Rusijoje kilo tolstojininkų, dažnai vadinamų krikščioniškaisiais anarchistais, judėjimas. Tūkstančiai darbininkų ir valstiečių apsigyvendavo ir kartu dirbdavo komunose, jie atsisakydavo mokėti mokesčius valstybei ir tarnauti kariuomenėje. Tolstojininkai plito ir Lietuvoje – kūrė komunas, žemės ūkio kooperatyvus, leido žurnalus ir knygas. 1922 m. jie leido žurnalą „Meilės keliais“ (išėjo 4 numeriai), 1923-1924 m. – „Atgimimą“ (išėjo 2 numeriai).
- Kategorija: istorija
Sekmadienį vienas įsitikinęs katalikas, beje, mokslų daktaras, man išaiškino, kad nebuvo jokio žydų genocido – žydas Hitleris, žydas Himleris ir dar keletas žydų paprasčiausiai išnaikino savo brolius žydus, tokiu būdu norėdami atsikratyti viso blogio, kuris slypi žydų tautoje.
- Kategorija: istorija
Grigorijus Meitinas. Susipažinau su juo iš anarchistų sužinojęs apie tolstojininkų žurnalą „Jasnaja Poliana“. Žurnalas išsiskyrė iš kitos „perestroikos“ laikų neoficialios spaudos. Nesivaikė, tos dienos aktualijų. Daug vietos skyrė taikos, sutarimo tarp žmonių, tarp įvairių religijų klausimams. Buvo jame ir šiek tiek tolstojininkų istorijos. Iš jo sužinojau apie Žagarės tolstojininkus – Kaliandrą ir Levinską.
- Kategorija: istorija
Ištisus tūkstantmečius nuolatos stebime katalikų ir protestantų, musulmonų ir krikščionių, indusų ir musulmonų konfliktus, o iš priešingų barikados pusių visada girdime iš esmės tą pačią nepakantumo ideologiją.
Puslapis 7 iš 11
