Čia ir toliau:
                        foto paroda ir diskusijų vakaras Sereikiškių parke, buvusioje Rotondoje

     Š.m. balandžio 10 d. profesinė sąjunga įkurta prekybos tinkle „Rimi“. Steigiamajame susirinkime dalyvavo apie 40 darbuotojų, kurie tapo profsąjungos nariais.

     Naujoji organizacija įsiliejo į Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) gretas. Jos pirmininkas Aleksandras Posochovas „Lietuvos profsąjungoms” sakė, jog steigimo procesas vyko gana sklandžiai, „Rimi“ darbuotojai drąsūs, nusiteikę ryžtingai. Anot A.Posochovo, apie profesinę sąjunga artimiausiu metu bus informuota prekybos centro vadovybė.

                      
                       Foto paroda jaunimo centre „Vartai“

      Alytaus miesto senamiestis” yra išties įspūdingas. Vaizduotėje piešiame vaizdinį, kurgi stovėjo tie raudonieji XX a. pradžios statiniai. Išsprogdinta II-ojo pasaulinio karo metu senoji miesto dalis buvo „atkurta“ neatpažįstamai. Bėgant metams šiokius tokius architektūros likučius miesto valdžia dar pagriovė, pagriovė, pagriovė ir primūrijo baltų gargarų (pavyzdžiu galėtų tapti Vilniaus g./Alyvų tako daugiabučiai). Nepaisant to, kad šiokia tokia senosios architektūros dalis išliko, ji nusėdo arba privačiose kišenėse ir jose tūno, arba liko be jokio šeimininko, tačiau akylai užrakintos (pavyzdžiui, Sinagoga: norėjusiems į ją patekti vienai popietei, biurokratijos gniaužtai pasirodė neįveikiami, be to, toliau tęsiasi įvairių interesų grupių bandymai ją pasiglemžti). Įdomi ir senojo kino teatro „Palas“ (sovietmečiu vadinto „Taika“) padėtis. Žmonės kalba: „Jo negriaus, jis įtrauktas į paveldo sąrašą!“, tačiau reikalo baigtis miglota.

       Aktyvistai visoje Europoje ir už jos ribų balandžio 11-12 dienomis rengė akcijas, minėdami Skvotų ir autonominių erdvių dienas(SAED). Jie prisidėjo prie praėjusiais metais nuskambėjusio garsaus aktyvistų centro „Les Tanneries“ Dižono mieste raginimo saugoti laisvas erdves ir puoselėti antikapitalistinę kultūrą. Buvo siekiama plėtoti tarpusavio ryšius tarp skvotų ir autonominių erdvių, prisidėti kuriant europietišką/pasaulinį autonominių erdvių judėjimą. Demonstracijos vyko Austrijos, Baltarusijos, Čekijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Serbijos, Švedijos miestuose.

       Nors tai galbūt sunku įsivaizduoti gyvenant Amerikoje, Italijoje komunistai, anarchistai, reiveriai, pankai, hakeriai ir menininkai užėmė didžiulius apleistus fabrikus, fortus, mokyklas ir bažnyčias užkaltais langais ir pavertė jas kino teatrais, koncertų salėmis, barais, svotais ir meno galerijomis. Italijos socialiniai centrai – tai ne niežais aptekusių šunsnukių landynės, kur purvini pankai ant sienų purškia savo mėgstamų grupių pavadinimais, o nepaprastai gyvybingos kultūrinės institucijos.


       Kai kuriuos iš jų puošia puikūs meno kūriniai, kituose randa prieglobstį naujieji imigrantai. Daugeliui jaunų žmonių, ypatingai mažuose miesteliuose, socialiniai centrai yra ideali susitikimų vieta, vienintelė alternatyva brangioms ir šlykščioms diskotekoms.

                                                                          I diena (2008.04.11)
                     
                      
                       Kelyje į pirmąjį žygio tašką (priekyje žygiuoja žmogiškosios ydos)

       Vakar įsteigtos prekybos tinklo „Iki“ darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė, Vilniaus Kalvarijų g. įsikūrusios parduotuvės „Ikiukas“ direktorė Galina pranešė sulaukusi prekybos tinklo „Iki“ vadovų pareiškimo, kad jie atleidžią ją iš darbo.

       Pagal LR Darbo kodeksą, profesinės sąjungos valdybos nario atleidimas turi būti suderintas su profesine sąjunga. Darbdaviai nepateikė Galinai
įsakymo dėl atleidimo kopijos, kurį ji galėtų apskųsti darbo inspekcijai ar teismui.

      Balandžio 12 d. 15.00 val. į valdžios sankcionuotą akciją „Laisva erdvė - laisvam žmogui”  prie verslo manipuliacijų auka tapusio kino teatro „Lietuva” susirinko apie 50 aktyvistų. Paskelbus manifestą, dalyvių grupė atliko simbolinį aktą - peržengė simbolinę ribą tarp viešosios ir privačios erdvės. Eitynių metu buvo skanduojami šūkiai „Skvotink Lietuvą!”, „Nuosavybė - tai vagystė!”, „Šiandien – „Lietuva”, rytoj – vanduo, poryt – ir oras!”, „Ryk buržujus!”, „Stabdyk prichvatizaciją!”, „Būkim realistai – reikalaukim neįmanomo!”, „Laisvę žmonėms, arkliams ir vaizduotei!”.

      Vėliau renginys suskilo į keletą autonominių erdvių - vieni dalyviai žiūrėjo filmus, kiti - vaišinosi „Food Not Bombs” siūlomu veganišku maistu, veikė leidyklos „Kitos knygos” skaitykla ir anarchistinių zinų krautuvėlė. Vyko ir gana intensyvi meninė programa. Poetas Benedikras Januševičius skaitė konkrečiąją poeziją, o aktorius ir režisierius Benas Šarka parodė publikos ovacijų susilaukusį spektaklį „Už tuos, kurie už nieko nebesilaiko”.

     Maskvos Juodasis anarchistinis kryžius neseniai išleido knygelę „Pagalbinė priemonė anarchistui. Juridiniai ir praktiniai patarimai, kaip bendrauti su milicija”. Brošiūra išleista 999 egz. tiražu, ją sudaro 54 puslapiai, kuriuose išdėstyti 4 pagrindiniai skyriai: „Praktiniai patarimai: kaip organizuoti ir rengti protesto akcijas”, „Bendravimo su milicija ypatumai”, „Milicijos nuovadoje” ir „Baudžiamoji teisė”. Pateikiami ir priedai - įvairių dokumentų pavyzdžiai: kaip parašyti skundą dėl neteisėtų milicijos pareigūnų veiksmų, kaip turi atrodyti prašymas atidėti bylą arba paskirti advokatą. ir t.t. Šis praktinių patarimų rinkinys atspindi Rusijos teisėtvarkos įstatymų specifiką, tačiau gali būti naudingas ir kitų šalių aktyvistams.

       Jau ne vieną dešimtmetį Europoje ir visame pasaulyje kovojama dėl viešosios erdvės. Laisviems žmonėms nepatinka, kad valstybė ir didysis verslas manipuliuoja mūsų visų turtu – žeme. Laisviems žmonėms nepatinka, kad viešoji erdvė, susirinkimų erdvė, solidarumo ir laisvo bendravimo erdvė virsta kažkieno nuosavybe. Laisviems žmonėms nepatinka, kad jie, būdami toje erdvėje, yra priversti tarnauti kažkieno egoistiniams interesams. Laisviems žmonėms nepatinka, kad miestas tampa nebe žmonių solidarumo, o atskirties, susvetimėjimo ir priešiškumo erdve. Laisvi žmonės kovoja – užiminėja tuščius, negyvus namus ir įžiebia juose gyvybę. Jie kuria socialinius centrus, kuriuose atgimsta solidarumas, tarpusavio ryšiai, tolerancija ir laisvė. Jie negrįžtamai išlaisvina žemės, realybės ir vaizduotės teritorijas iš kapitalistinės hegemonijos. Ir jiems tai pavyksta.

     “Kiekvienas skvoto gyventojas unikalus, o visi tokie kartu sukuria unikalią bendruomenę, tarsi visuomenę visuomenėje – skvotą.“

     Skvotas – tai maištaujančio panko, keliautojo, ieškančio prieglobsčio žmogaus ar tiesiog besireiškiančios, laisvos asmenybės gyvenamosios vietos etalonas. Tai namai. Dažnai su elektra, vandentiekiu, tik be tėvų, senelių ir... valdžios. Jokių mokesčių, jokių plačiosios visuomenės moralinių normų. Tik tu ir tavo kaimynai. Daug kaimynų. Ir vidaus taisyklių. Nedaug, bet gerų. Pagrindinė - gerbti savo kaimyną ir neteršti ten, kur gyveni..Viskas elementaru: kol gyveni skvote, jo sienos ir grindys yra tavo namai, o savo namų, kaip žinia, niekas nedarko; skvoto gyventojai – tavo draugai, o tai, kas tavo, yra jų.