- Kategorija: menas
1. Society is hierarchic.
2. Society is made of groups of people that have different rights and different social opportunities, even if theoretically they should be even.
3. The elite of society has the majority of rights and regulates the common affairs of society.
4. The elite consists of several groups: elected representatives, economic and criminal elite.
5. Normally, all the groups are related. One member of elite can represent few or all groups.
6. The elite determines the rules of public behavior.
7. The elite legitimates its existence with the help of social manipulations.
8. Social manipulations often are defined as brainwashing.
9. The main goal of brainwashing is to hide the difference between the ideal (theoretical) social model and the reality.
10. Members of elite enjoy the economic prosperity that is inaccessible for others. Elite knows that their names will be mentioned in the history books.
11. To achieve its goals successfully, the elite needs society that is generally indifferent and does not question the rules of social behavior.
12. Only this type of society could be easily turned into cannon-fodder.
13. To have independent political thinking does not mean to be a member of political party. It means the publicly demonstrated responsibility for everything that happens around.
Redas Diržys & Jonas Valatkevičius, 1998
- Kategorija: menas
1. Visų pirma tu turi nugalėti savo ego ir suvokti, kad bienalė yra organizuojama ne parodyti tavo paties, bet kitų darbams. Pastebėk, kad yra dar daugiau menininkų pasaulyje.
2. Parenk bienalę taip, kad pats norėtumei tokioje dalyvauti.
3. Bienalės tema turėtų atspindėti realias problemas, su kuriomis susidūrei dalyvaudamas pastarosiose keliose bienalėse.
4. Pasirink vietovę, dar neregėjusią panašaus pobūdžio renginių.
5. Surink ir paskleisk pačias linksmiausias ir absurdiškiausias istorijas apie tą vietovę.
6. Tiksliai numatyk konkretų adresatą, kurį nori atakuoti ir tuo pagrindu organizuok visą viešųjų ryšių kampaniją.
7. Kviesk žmones su kuriais norėtumei dirbti. Panaudok visus asmeninius kontaktus.
8. Niekada nekviesk žvaigždžių vien tik dėl jų statuso. Jos niekada nedirbs tavo idėjoms. Netgi, jei ir sugebėtumei gauti daugiau paramos bienalei, jų dalyvavimas tarnaus jėgoms, stovinčioms už jųjų nugarų ir jomis manipuliuojančioms.
9. Niekada netikėk institucijų patarimais. Tik viena bendradarbiavimo forma yra priimtina – paimk iš jų pinigų daugiau, nei reiktų jų inkorporuotiems reikalavimams įvykdyti. Likusias lėšas panaudok jų interesų neutralizavimui. Jeigu tavo interesai sutampa su institucijos interesais – tu kažką darai nekaip.
10. Stenkis išvengti jų teoretizuotų kalbų propagavimo bet kuria forma: paskaitos, tekstai, citatos, nuorodos; arba bent jau neutralizuok savo paties komentarais.
11. Atmink, kad ir ką bedarytumei, tu dirbi jiems ir jie bus tau dėkingi už bet kokį dėmesį jiems. Nesuk sau galvos dėl jų diskomforto – jie niekada tau nemokės tiek, kad galėtų reikalauti tavo paklusnumo.
12. Jeigu nori gauti vietos valdžios paramą – prižadėk jiems reginį.
13. Jeigu nori gauti valstybinės institucijos paramą – prižadėk įvairiapusį renginio nušvietimą spaudoje, o ypač, tarptautinėje.
14. Jeigu nori dirbti su tarptautiniais fondais – pasislėpk už lojalios ir patikimos institucijos sienų.
15. Visiems šiems trims atvejams neabejotinai pravers tavo lobistiniai sugebėjimai.
16. Jeigu dar turi kokių idėjų, dėl kurių nori surengti bienalę, panaudok jas menininkų pritraukimui. Nuostabu, jeigu šios prieštarautų aukščiau išvardintiems trims atvejams.
17. Tu turi tikėti ir pasitikėti menininkais, kuriuos kvieti į bienalę, ir jie padarys geriausia, ką gali. Niekada neatrinkinėk darbų – diskutuok su kiekvienu menininku judviejų veikimo strategiją.
18. Bienalės katalogas visuomet turi nuorodas į galios struktūras. Skirtumas tik – arba tu jas adoruoji, arba joms priešiniesi.
19. Katalogas – tai būtinas elementas, kad bienalė taptų istorija. Atmink, žmonės labiausia įsidėmi atidarymo furšetus ir katalogus.
20. Katalogas – tai pirmas žingsnis į sekančią bienalę.
21. Būk nuoširdus, kiek begali. Venk profesionalų tekstų spausdinimo kataloge.
22. Jeigu nieko nebeliko pasakyti daugiau – tylėk. Bet tai nereiškia, kad neturėtumei suorganizuoti dar vienos bienalės po dvejų metų. Galų gale tai visuomet veiks tuos, kurie daug šneka.
AR TU IŠ TIESŲ TURI, KĄ PASAKYTI? KAM?
[Redas Diržys. 2005. Alytus]
Make Biennial Yourself – Manifesto
(Highly recommended to self-referential artists)
1. First you have to do is to overcome your own ego and to realize that Biennial is to be organized to show somebody else’s but not yours artworks and also to realize that there are some more artists in the world.
2. The format of the Biennial and priorities should be arranged in order you would like to participate in it yourself.
3. The topic of the Biennial should be based on the real problems you’ve faced in the last few biennials you’ve participated in.
4. Choose the site never used for such kind of events and not inhabited by your family and /or you parents.
5. Collect and spread around the funny and absurd stories about the site.
6. Carefully choose the target people to be hit during the event and the main PR campaign to be organized for.
7. Invite the people you would like to work with. Use all personal contacts you ever had.
8. Never invite the stars only because of their status. That never will work for you even if you’ll get more funds because of their names – all the profit will be finally absorbed by the forces standing behind them.
9. Never trust to advises of the institutions – only one form of compromise is acceptable – to use their money which should be twice or much bigger then to cover the presentation of their promotional part. And to arrange the counter part to it.
10. Try to avoid presentation of their theoretic discourse in whatever form: lectures, texts; or at least neutralize it by your own commentaries.
11. Remember, you are working for them and you’re the one to receive thanks from them. Don’t worry about their discomfort – they’ll never pay you enough to demand you to listen at their reproaches.
12. If you tend to receive municipal recourses you should promise spectacle to them.
13. If you tend to receive money from the State – promise press coverage and especially international one.
14. If you want to receive international funds - you should hide yourself under the institution and to prove its loyalty.
15. In all these three cases would be very helpful your lobbyist abilities.
16. If you have some more ideas to persecute with the topic of the biennial – that will work to gather the artists around. That does will be perfect if that ones would contradict to the previous three.
17. You should trust the artists invited and to let them do things they’re planning to do and they’ll do their best. Never point to the work, but discuss the strategy.
18. The catalogue of the Biennial points to those who hold the power – either you adoring them or criticizing.
19. The catalogue is the necessary point to attend the history for the biennial. Remember, people mostly remember the opening parties and catalogues.
20. The catalogue is the first step to the next Biennial.
21. Try to be sincere as only you’ll be able. And try to avoid really professional texts in the catalogue.
22. If there is nothing remaining to say – better remain silent. But that doesn’t means that there is no need to arrange one more Biennial in two years. At least there is a good opportunity to oppose to those who chattering too much.
DO YOU REALLY WANT SOMETHING TO SAY? WHOM FOR?
[Redas Diržys. 2005. Alytus]
- Kategorija: menas
Žvaigždė – šiandienos visuomenės šauklys.
Žvaigždėmis dažniausiai tampa asmenys, kurie veikia viešojoje erdvėje.
Žvaigždžių veikla paprastai susijusi su visuomenei itin svarbiomis viešojo gyvenimo sritimis (politika, nusikaltėlių pasauliu, pop kultūra).
Žvaigždės gimimo, gyvenimo ir mirties vieta – žiniasklaidos erdvė.
Žvaigždė gyvena spaudoje, radijuje, televizoriuje, Internete.
Žvaigždės kūnas yra ne oda ir mėsa, kaulai, bet žiniasklaidos atvaizdas.
Žvaigždė yra virtualus asmuo – itin nedaug visuomenės narių yra regėję ne žvaigždės atvaizdą, bet realų žmogų.
Žvaigždė, egzistuodama žiniasklaidos erdvėje, laikosi šios erdvės taisyklių.
Žvaigždė beviltiškai tikisi, kad ji gali apgauti žiniasklaidą ir paversti ją savo įrankiu.
Žvaigždę dėl šios priežasties paprastai lydi jos atstovas spaudai.
Žvaigždė veltui stengiasi – žiniasklaida yra visagalė.
Žvaigždė atlieka keletą itin svarbių funkcijų.
Žvaigždė neša turtą ją kuriantiems.
Žvaigždė kompensuoja eilinių visuomenės narių jaučiamą idealo troškulį.
Žvaigždė yra mylima eilinių visuomenės narių, nes pažindami žvaigždės gyvenimą jie kovoja su pilkos kasdienybės beprotybe.
Mylėkime mūsų žvaigždes!
[Jonas Valatkevičius ir Redas Diržys, 1998]
Manifesto #4
The Pop Star
Star is a herald of contemporary society.
Star is a person performing in public space.
Star plays a very important social role (star is usually related to politics, criminals or pop culture).
Star is born, lives and dies in the space of mass media.
Star lives in the press, on TV, radio or Internet.
Star has a body of mass media image.
Star is a virtual person. Very few people saw not his/her image, but a real person.
Star lives in the space of mass media and obeys its laws.
Star desperately believes that he/she could conquer mass media and turn it into his/her instrument.
Star is always accompanied by his/her public-relations officer because of this reason.
Star is wrong, mass media – omnipotent, it can't be conquered. .
Star performs several very important functions.
Star brings fortune to the ones that created him/her.
Star compensates desire of ordinary people for ideal.
Star is worshiped by the ordinary members of the society. By learning about the life of a stare, normal person fights the boredom of every day life.
Let's love our stars!
Redas Diržys & Jonas Valatkevičius, 1998
- Kategorija: menas
Ką reiškia susitikti su meru mūsų visuomenėje?
Mano patirtis šioje srityje nėra labai didelė. Tarybiniais laikais merų paprasčiausiai nebuvo. Teoriškai tuomet miestą valdė taip vadinamas Vykdomojo komiteto pirmininkas, kuriam „patardavo“ Miesto Komunistų partijos komiteto I-asis sekretorius. Taigi, mero posto atsiradimas buvo vienas pirmųjų pasikeitimų, kurie formavo mano sampratą apie Vakarietiškos demokratijos veidą jau 90-ųjų pradžioje. Jau vien merų veidai iškalbingai byloja, kaip Vakarų civilizacija atėjo į mažą posovietinį miestelį.
Dobilas Kurtinaitis, Vytautas Kirkliauskas
Labai greitai man teko įsitikinti, kad miesto meras – tai ne vien postas, bet ir žmogus, kad galima su juo susitikti, pašnekėti. Kad ir su pirmuoju meru paveiksliukuose viršuje – mes keletą kartų diskutavome apie menininko ir politiko vaidmenį visuomeninio vizualumo srityje. Man buvo labai aiškiai suformuluota, kad mes – menininkai – darome paveikslėlius, bet jie – politikai – nusprendžia, kokio dydžio jie turėtų būti. Tuomet tai buvo pasakyta apie konkretų Miesto savivaldybės administracijos užsakymą rinkiniui tarpukario merų portretų atlikti, bet ilgainiui aš supratau, kad šis principas taikomas kur kas plačiau.
Kitą merą aplankė tarptautinė menininkų grupė ir pakvietė prisijungti prie naujo socialinio ritualo miesto visuomenei įtvirtinimo. Meras netgi sutiko, bet pažadėjo prisijungti vėliau. Taip ir prasidėjo visa tarptautinė merų čiužinėjimo įgūdžių lavinimo kampanija.
Čia būtina paminėti ir miestų broliavimosi fenomeną, kuris paprastai gimsta iš paprasto fakto, kad vieno miesto meras susitinka su kito miesto meru. Jie spaudžia vienas kitam rankas, užmezga draugystes, keičiasi oficialiomis delegacijomis. Ir galų gale, kai jokių abejonių dėl susibroliavimo nebelieka politiniame lygmenyje, jie apsikeičia ir menininkais. Bet tokiu būdu suręstos menininkų „brolystės“ kaip taisyklė būna labai dirbtinės ir bevaisės. Politikai nenori pripažinti, kad tokia problema egzistuoja, nes tuomet užsiima naujų draugysčių užmezgimu ir nebeturi laiko gilintis į savo veiksmų pasekmes. Taigi, mes pradedame naują iniciatyvą, kad padėtume jiems suvokti problemos apimtis ir pradedame veikti „iš apačios“. Apie tai ir manifestas:
1. Jeigu kokiame nors pasaulio mieste menininkai susitinka ir puikiai jaučiasi, jie privalo apie tai informuoti tos vietos merą.
2. Menininkai privalo būti humaniškesni merų atžvilgiu, nei pastarieji paprastai elgiasi su menininkais – pasikeitimo kultūrinėmis delegacijomis metu menininkai dažniau daro politiką, nei menus. Savo ruožtu menininkai turėtų tikrinti maksimalų politikų laiko užimtumą, nes nei vieni nei kiti nemėgsta laiko švaistyti veltui.
3. Nuo pat iniciatyvos pradžios menininkai rūpinasi merų laiku ir dovanoja jiems pačiūžas oficialių susitikimų metu. Po to, kai visų geriausių vietų merai bus sutikti ir informuoti, bus surengtas Pasaulinis merų čiuožimo įvykis (PMČĮ).
4. Kaip sakė Belfasto miesto meras Alex Maskey: „Politikai ir menininkai turi eiti į priekį, kad žmonės galėtų jais sekti“. Tinkamiausia transporto priemonė ęiam veiksmui – pačiūžos (Martino Zeto pastaba).
5. Jeigu puikios vietos meras atsisako susitikti ir vietoj savęs siūlo vicemerą, menininkas turi atsisakyti susitikimo nes tik aukščiausiu lygiu susitikimas turi prasmę. Bet galimas ir alternatyvus sprendimas: vietoj savęs įgalioti kitą asmenį, kad šis susitiktų su vicemeru ir įpareigotų jį perduoti merui žinią bei dovaną.
6. Jeigu menininkas neturi po ranka atliekamos poros pačiūžų dovanai, jis gali įteikti dovanų juodos lietuviškos duonos kepalą. Tokiu atveju privalu paraginti merą apsirūpinti pačiūžomis oficialiam naudojimui. Jeigu meras nėra puikus čiuožėjas, jis galėtų pasirūpinti treniruotėmis, kad neatrodytų beviltiškai pasauliniame renginyje.
7. Kiekvieną sutiktą merą privaloma registruoti Oficialiame Merų registracijos centre prie ZCCA-Libušine. Prašome atsiųsti vietos pavadinimą, mero vardą ir pavardę, oficialią susitikimo dokumentaciją ir trumpą reportažą apie susitikimo eigą šiuo adresu:
ZCCA-Libušin
P.O. BOX 21
27306 LIBUŠIN
CZECH REPUBLIC
8. Nesvarbu, kad bėgant laikui į mero postus bus išrinkti kiti asmenys – Pasaulinis merų čiuožimo įvykis turi simbolinę prasmę! Mums reikalingi postai, o ne asmenys. Tai yra atstovavimas, o ne Olimpinės žaidynės.
9. SUSIVIENIJUSIŲ MERŲ NIEKAS NENUGALĖS!
[Redas Diržys. 2006. Alytus]
Mayors’ Meeting Manifesto
Then I realized that the head of the city is not only the position but also a person. And there is a possibility to meet him and to talk. For example with the first Mayor in the pictures above we had pretty nice conversations on the missions of the artists and those of politicians concerning visuality. I was told that we – the artists - are making pictures, but they – politicians – are deciding what the size it should take. It was said concerning the set of the photo portraits of the pre-war mayors of Alytus to be commissioned by the City Council.
Here is very important to mention a phenomenon of the brotherhood of the cities. It is usually born from the fact of mayor’s meeting with another city mayor. They are shaking hands, making friendships and then they are exchanging with the official delegations. The artists and other people of culture fields are those to exchange with at the very end - when there are no any doubts about the official brotherhood of the cities on the political level. Usually the artists’ meetings arranged in such way are artificial and fruitless. The politicians are not wishing to understand the problem is really the big one. So, we started the new initiative to help them to understand the problem, or simply to solve the problem from the other side. That is what the Manifesto is about.
1. All the Mayors of the cities were artists are meeting and feel well should be visited by the artists and informed about the fact.
2. So far artists should be much humanistic about the Mayors’ time not to be wasted – contrary to the existing practice of the exchanging with cultural delegations due to the political reasons, were artist instead of making art are making politics. While dealing with mayors artists should take into account not to waste their time and to ensure preoccupation for every free minute of their time.
3. Artists initially took care about Mayors’ time and providing them with the pair of the skates to everyone as the present during the audience. There will be arranged the Global Mayors’ Skating Event (GMSE) when the majority of all the Mayors from the best places will be met.
4. According to the saying by Alex Maskey the Lord Mayor of the City of Belfast: “Politician an artist should move forward and show the way for people to follow”. That is exactly what the skates are for (note by Martin Zet).
5. In the case mayor of the nice place is not wishing to meet the artist and insists on meeting the vice-mayor, artist should refuse from meeting him because the real meeting should happen at the highest level. In some cases there could be accredited another person to substitute the artist while giving the present and petition to the vice-mayor and to oblige him to ensure smooth transmission of the message.
6. If artist has no a pair of skates to give to the Mayor he can give a big loaf of the dark Lithuanian bread instead what also has deep symbolic meaning. Then is necessary o talk with the mayor about necessity to obtain the skates for the official use. In the case mayor is not a good skater – necessary to organize basic trainings not to look funny at the global event.
7. Every mayor met should be registered at the Official Mayors’ Registration Center at ZCCA-Libušin. Please send the locations name, the name of the Mayor, official documentation of the fact of the meeting the mayor and short report with all the details of the meeting to the following address:
ZCCA-Libušin
P.O. BOX 21
27306 LIBUŠIN
CZECH REPUBLIC
8. It doesn’t matter that other personalities will be elected to take the position of the Mayor – the Global Mayors’ Skating Event has symbolical meaning! We need positions to skate but not personalities. This is representation, but not the Olympic Games.
9. THE MAYORS UNITED NEVER WILL BE DEFEATED!
[Redas Diržys. 2006. Alytus]
The List of Mayors Met (selected)
2006 – The mayors of Kladno and Vinožice, Czech Republic, (photographed and videotaped).
2005 – Burgermeister (Deputy Mayor) of Dresden Dr. Lutz Vogel was met by Mr. Viktor Prusek (Deputy of Martin Zet and Redas Diržys), Germany, (photographed).
- The Mayor of Linz Mr. Franz Dobusch, Austria was met by Redas Diržys; courtesy of Die Fabrikanten and personally Mr. Gerald Harringer, (photographed).
2004 – The Mayor of Bilina was met by Redas Diržys and Martin Zet, Czech Republic, courtesy of Cascada cultural center, (photographed).
- Access to the Mayor of Iasy, Romania, was denied by Vector foundation.
2003 – The Mayor of Bialystok was met by Redas Diržys and Martin Zet, Poland, (photographed).
- Access to the Mayor of Tirana Mr. Edi Rama, Albania, was denied by curator Edi Muka.
2002 – The Lord Mayor of city of Belfast Mr. Alex Maskey was met by Redas Diržys and Martin Zet, courtesy of Catalyst Arts, Belfast, Northern Ireland (photographed).
2001 – The Mayor of Piotrkov-Trybunalsky, Poland, was met by Redas Diržys and Martin Zet; courtesy of Interaction festival organizers (photographed).
- Kategorija: menas
1. Kreipiamės į kiekvieną menininką, kuratorių, meno proceso organizatorių, rengiančius leidybai asmeninius ar parodų katalogus, ar numatančius tai daryti ateityje. Pilieti! Visas savimyliškas, globalias, reklamines ar individualistinio originalumo sukeltas ambicijas palik leidinio turiniui, o viršelyje įspausk tik vieną sakinį: LOS ARTISTAS UNIDOS JAMÁS SERÁN VENCIDOS!
2. Meninės idėjos šiandien yra nepageidaujamos blizgančiose paveikslėlių knygose, skirtose kavos staliukui, nors būtent šią formą yra pamėgusi šiuolaikinė meno industrija.
3. Meninės idėjos vis labiau užgožiamos išradingų dizaino triukų. Kuklios turi būti ne idėjos, o jas spausdinančių leidinių viršeliai. Nuasmenintos taip pat turi būti ne idėjos, o menininko,
kuratoriaus, parodos, katalogo ar institucijos įvaizdžiai.
4. Meninės idėjos neturi priklausyti nuo egocentriško troškimo apibrėžti save ar savo parodą kaip unikalų reiškinį. Meniniai reiškiniai turi užtikrinti idėjų jungtį ir tai yra būtina sąlyga.
5. Visus priėmusius mūsų iššūkį bei išleidusius leidinius minėtu pavadinimu, kviečiame atsiųsti vieną egzempliorių Zet šiuolaikinio meno centrui Libušine adresu:
ZCCZ-Libušin
P.O. BOX 21
27306 LIBUŠIN
CZECH REPUBLIC
[Redas Diržys, Kairysis lietuviškas sparnas prie ZCCA-Libušine , 2001]
LOS ARTISTAS UNIDOS JAMÁS SERÁN VENCIDOS
MANIFESTO
1. We address every artist, curator, organizer of an artistic process, all those, who either prepare for publication personal or exhibition catalogues, or intend to do so in the future. Citizen! Leave all ambitions that stem from your selfish, global, advertising, or individual originality to the content, and print a single sentence on the cover: LOS ARTISTAS UNIDOS JAMÁS SERÁN VENCIDOS.
2. Although, contemporary art-industry prefers glossy illustrated books designed for a coffee table, artistic ideas must not appear in such a form.
3. Inventive tricks of design increasingly overshadow artistic ideas. Ideas should not be modest, but such must be covers of publications containing them. Ideas should not be depersonalised, but such must be images of artists, curators, exhibitions, catalogues, or institutions.
4. Artistic ideas should not depend upon the egocentric desire to define oneself or one’s exhibition as a unique phenomenon. Artistic phenomena must assure the unity of ideas and this is an indispensable condition.
5. We ask everyone, who accepts our challenge as well as those who issue publications under the indicated title, to send a copy to the Zet Centre of Contemporary Art in Libušin at the address below:
ZCCZ-Libušin
P.O. BOX 21
27306 LIBUŠIN
CZECH REPUBLIC
[Redas Diržys, Left Lithuanian Wing at ZCCA-Libušin , 2001]
- Kategorija: menas
1. Helicoptering - keep in mind – that is all about spirituality.
2. Helicoptering – that is the mostly direct mechanical up-rising we ever know (exception could be made for the rocket, but it not so easy available for the art sake. At least at the present moment).
3. Helicoptering gives the biggest results to be executed in the frame of the art event and should hold only the escapist character.
4. Helicoptering is not the subject for professional art criticism, simply because it is out of their experience (there is not recommended to include them into the crew). The sense obtained during the helicoptering is incomparable with that got at airplane or in Radisson-SAS type hotel.
5. Helicoptering has nothing inherited from military or police mode of surveillance from the helicopters. Increasing popularity of the movement would reduce State control over the individual from above. It will be turned into the State control from the ground.
6. During the helicoptering artists are free as birds are. And they look similarly from the ground.
7. Helicoptering has nothing social about its own mission.
8. Helicoptering is very much about aesthetics: the sense of beauty is very essential for the artist in the helicopter and the helicopter looks nice in the sky.
9. Helicoptering is an Anti-Avant-Garde movement: instead of turning art spectator into the art maker it turns art maker into a merely passenger. The passenger from nowhere to nowhere (the term coined by Sakiko Yamaoka – ZCCA-Libušin at Saitama (Japan).
10. Possible also different combinations with the drugs taken before the flight – that ensures the off-line sense for the practician.
- Kategorija: menas
1. Paimk pirmą po ranka pakliuvusį vaizdą iš laikraščio, didink jį kol mažiausio balto taškelio skersmuo sieks bent 0,5 mm, priklijuok prie kieto pagrindo ir išgręžk kiekvieną baltą taškelį atitinkamo dydžio grąžteliu. Atmink, kad kiekvienas vaizdas spaudoje yra atsiradęs tam, kad galėtum tai atlikti.
2. Kuo mažesnį kiekį įvairaus dydžio grąžtų naudosi – tuo aiškesnė bus tavo pasaulėžiūra.
3. Judesiai, atliekami įstatant grąžtą į patroną, primins tau ginklo užtaisymą. Pajusk savyje užkariautoją! Naudok vis didesnius gręžimo aparatus!
4. Pasitenkink gręžimo aparato ergonomiška rankena, tiksliai atitinkančia tavosios rankos formą.
5. Gręžimas mažina materiją – paruošk vietą dvasios hegemonijai!
6. Pajutęs sąmonės laisvėjimą, nenustok gręžęs. Atpalaiduok protą ir širdies plakimas netruks susilyginti su instrumento vibracijos dažniu. Tačiau aukščiausią unifikacijos laipsnį pasieksi tik sutapatinęs savo dvasios ir instrumento vibracijos dažnius. Tai ilgas ir skausmingas procesas. Mitologiniais laikais taip atsirado kentauras, sfinksas ir kiti unifikuotos dvasios gyvūnai.
7. Dabar belieka surasti priežastį savo begalinio noro gręžti pateisinimui visuomenėje.
[Redas Diržys, 2001m. balandžio 5 d., Alytus]
„Demokratija”. Išdidintas ir sienoje išgremštas 1 baltas pikselis iš Valdo Adamkaus portreto.
SMC 2006.
The Drilling Manifesto
1. Cut a very first picture from a newspaper and enlarge it until the diameter of the smallest white dot will reach at least 0.5 mm. Glue this image on a solid base and drill each white dot with a bit of a fitting size. Remember, every image has appeared in press for you to drill it.
2. The lesser the number of bits you use, the clearer is your worldview.
3. Movements made when placing a bit into a chuck will remind you of a charging a gun. Use increasingly bigger drilling machines!
4. Enjoy the ergonomic holder of the drill, it fits exactly the form of your hand: people have put lots of endeavour to reach the harmony of form and content.
5. Drilling decreases matter. Prepare the space for spiritual hegemony!
6. Do not stop drilling even if you feel the liberation of your consciousness. Release your mind and you will soon notice that your heart beats within the frequency of the instrument’s vibration. However, you will reach the highest degree of unification only when you identify yourself with this frequency. During the mythic period, this was the way, how a centaur, a sphinx, and other creatures of unified soul were formed.
7. Now the only thing you need is a reason to explain society your endless desire for drilling.
- Kategorija: menas
1. Spaudos konferencijai surengti būtina sąlyga – organizatorius turi atstovauti realią galią visuomenėje turinčią instituciją, arba privalo pasiūlyti spektaklį, tinkamą žiniasklaidos formatui užpildyti.
2. Spaudos konferencijos paprastai nėra susiję su realios situacijos analize, bet yra viešųjų ryšių dalis.
3. Į spaudos konferenciją žurnalistas ateina išgirsti to, kam jau yra nusiteikęs. Pokalbio tema turi atitikti jo atstovaujamo puslapio žanrinį spektrą, nes žiniasklaida tokia pat fragmentuota, kaip ir nekapitalistinė realybė – kitomis temomis paprasčiausiai rašo kiti. Išimtis gali būti tik mažuose miesteliuose rengiamos spaudos konferencijos – dideli dienraščiai ten turi vos vieną atstovą, rašantį visomis temomis. Tokiu atveju nėra žinoma, į kurį puslapį pateks pranešimas – tai nuspręs redaktorius.
4. Spaudos konferencijos metu demonstruojamas humoro jausmas yra gero tono požymis.
5. Spaudos konferencijos metu būtina pasakyti vieną ryškią metaforą arba atlikti viešą akibrokštą, kuris neabejotinai bus aprašytas straipsniuose. Labai tikėtina, kad metafora taps straipsnio antrašte, nes antraštes paprastai sukuria ne straipsnio autorius, bet redaktorius.
6. Spaudos konferencijos metu tikslinga vieną pasirinktą žurnalistą viešai įžeisti – kiti tampa mandagesniais, straipsniuose atsiranda įvairovės, pozicijų skirtumų bei papildomų emocijų. Idealiai surengta spaudos konferencija supriešina žurnalistus tarpusavyje ir šie nesąmoningai reiškinį aprašo taip, kad jo niekas ilgai nepamiršta.
7. Spaudos konferencijos metu labai svarbu neatrodyti protingesniu už susirinkusius – žurnalistas negali būti kvailas, nes jis dažniausiai atstovauja visuotinę nuomonę, o pats asmeniškai netgi už jos pasislepia.
8. Nepamiršk – žurnalistas niekuomet nepublikuoja savo klausimo, o tik tavo atsakymus! Nepasiduok provokacijoms!
9. Vykdantysis spaudos konferenciją atlieka hegemono funkciją aptariamojo reiškinio atžvilgiu. Jeigu šią funkciją perima menininkas, jis įkala pleištą tarp tikrojo hegemono ir jo pagrindinio įrankio – žiniasklaidos.
ŠALIN SMULKIABURŽUAZINIUS SANTYKIUS IR RINKOS EKONOMIKĄ IŠ MENO SRITIES!
MENININKAI, NEKURKITE SPEKTAKLIO NEOLIBERALISTINIO KAPITALIZMO INSTITUTAMS!
ON PRESS CONFERENCE. MANIFESTO
1.It is an essential condition to arrange the press conference – the organizer should represent either the institution holding the power on society or there should be arranged spectacle applicable to fill up the press format.
2. Usually the press conference has nothing to do with evaluation of the real situation but rather is part of the game for public relations.
3. Journalist comes to press conference for the message he is initially prepared for. The topic of the discourse should fit to the genre of the paper or it’s part he is representing at the press conference. That is so because the Press is fragmentized in the same way as neo-capitalistic reality and different topics are committed to the specially specified journalists. Exception could be made for the press conference in the provincial locations – there big dailies usually have single representative who wrote on all the possible topics. Then nobody knows which the page will host the article – the decision will be made by chief editor.
4. Sense of humor is always welcome.
5. There is always worth to generate metaphor or to arrange a public slap down which definitely would be depicted in the articles. That would guarantee the right headline for the article.
6. There is advisable to insult some pre-selected journalist during the course of press conference – that would result more civility for the further relationship with the remaining journalists and there will be more controversy and emotions in the reflections. Perfectly arranged press conference would confront journalist between themselves and the event is depicted in never-to-be–forgotten manner.
7. Never try to be cleverer then journalists – journalist can’t be stupid just because he himself represents the general opinion of society and usually hides himself behind it too.
8. Remember! Journalist never publicizes his question but only your answers! Don’t give in to provocations!
9. The speaker at the press conference possess over the subject he speaks about. If the function is overtaken by the artist he has an opportunity to drive a wedge between the real hegemony and it’s tool – The Press.
SCAT BOURGEOIS RELATIONSHIP AND MARKET ECONOMY FROM THE ARTS!
ARTISTS! DON’T CREATE THE SPECTACLE TO THE INSTITUTES OF NEO-LIBERALISTIC CAPITALISM!
- Kategorija: menas
Kokie yra esminiai meno biurokrato bruožai?
Jis visada pabrėžia vaidmenį ir svarbą institucijos, kuriai pats priklauso.
Bet kuriame kontekste privers išklausyti kruopščiai pasiruoštą raiškią meno institucijos misijos ir vizijos formuluotę.
Pagrindiniu tikslu mato tarptautinį biurokratų bendradarbiavimą.
Puikiai išmano terminus ir sėkmingai juos naudoja kalboje, kad palaidotų prasmės likučius.
Demonstruoja puikų skonį.
Politiškai korektiškas.
Labai mandagus.
Visuomet paminės kviestinius kokteilių vakarėlius, kuriuose dalyvavo bei pažers visus žinomus garsius vardus.
Biurokratas gerbia sistemos hierarchiją.
Biurokratas įsitikinęs, kad jo institucija apsaugos jį nuo atsakomybės.
Yra vienas efektyvus ginklas prieš biurokratus – tai nuoširdumas, sąžiningumas, abejonės demonstravimas įvelkant visa tai į jų taip mėgiamą biurokratinį formatą.
Jeigu bent vienas biurokratas pradės demonstruoti savo klaidas ir abejones – sistema bus pavojuje.
APSIMESKIME ESĄ MENO BIUROKRATAIS DIDESNIAIS NEI JIE PAPRASTAI BŪNA!
TEBŪNA TAI AKIVAIZDU!
NUKREIPKIME Į JUOS JŲ PAČIŲ GINKLUS!
[Redas Diržys, 2004]
What are the basic features of ordinary art bureaucrat?
He/she always emphasizes the role and importance of the institution he/she belongs to.
Always presents a well-elaborated mission and vision of the art institution.
Clearly articulates the task of international collaboration of institutions.
Knows well the definitions and usually uses them to hide their meaning.
Has good taste.
Is politically correct.
Is very polite.
Always mentions cocktail parties held for limited number of people and drops the names of big stars he/she knows.
The bureaucrat maintains the hierarchy in the system.
The bureaucrat believes that institution protects him/her from responsibility.
There is one very effective weapon against bureaucracy - to use sincerity, honesty, the depiction of doubt, but still use the same clearly expressed bureaucratic form of social appearance. If a bureaucrat begins to establish his/her own mistakes and doubts, the system will be in danger.
LET’S PRETEND BEING ART BUREAUCRATS MORE THEN THEY REALLY ARE!
LET’S MAKE IT EVIDENT!
LET’S FIRE THEM WITH THEIR OWN KNAVERY!
- Kategorija: menas
1. Visi Emisijos menininkai buvo Lenino anūkais.
2. Visi Emisijos menininkai tapo Soroso anūkais. Juos globojo motiniška tuometinio Soroso centro vadovybės ranka, jie buvo skraidinami „sorosinės“ infrastruktūros tinklo kanalais, juos propagavo „atviros visuomenės“ uždaros struktūros ištaigingose konferencijose.
3. Pagrindinis Emisijos menininką legitimuojantis dokumentas – jų pačių sąrašas. Pasauliui Emisijos menininkai paprastai pateikiami sąrašu.
4. Dauguma Emisijos menininkų yra sukūrę bent vieną dominuojančią religiją arba nacionalinius simbolius išjuokiantį kūrinį.
5. Emisijos menininkui nepriimtina burnoti prieš korumpuotą Vakarietišką meno rinkos sistemą, nes visos jų pastangos yra nukreiptos įsiskverbimui į ją.
6. Nė vienas Emisijos menininkas netapo daugiau nei užpildu Vakarietiškoje meno rinkoje. (žr. „Meno užpildo manifestas“, 2004).
7. Emisijos menininkų nemėgsta ir jų nuopelnus visaip menkina tie, kurie patys labai norėtų tapti Emisijos menininkais.
8. Beveik visi Emisijos menininkai darė objektus karjeros pradžioje.
9. Išskirtinis šiandieninis Emisijos menininkų bruožas – prieraišumas videoperformansui – tik retas jų bent kartą yra išdrįsęs pažvelgti miniai į akis „gyvai“, o ne pro objektyvą ar dar paprasčiau – svetimomis akimis.
10. Emisijos menininkui dokumentavimas yra svarbiausias veiksmas.
11. Emisijos menininkas vertina ne veiksmą, o tai, kaip jis atrodys dokumentuotas.
12. Emisijos menininkas veiksmo kūrybą aukoja montavimui ir subtitravimui.
13. Nė vienas Emisijos menininkas nėra juokingas.
14. Didžiausia bet kurios [finansinės] emisijos problema – pastebėjus broką, ji visa bus išimta iš apyvartos.
15. Plačiąja prasme žodis emisija reiškia taršą, turinčią negrįžtamų padarinių ekosistemai.
16. Apibendrinus Emisijos menininkus galima būtų vadinti tiesiog išperstais.
- Kategorija: menas
Šiandien tampa vis labiau akivaizdu, kad meno istorijos pagrindinė funkcija yra apginti turtingųjų muziejų stambiąsias kolekcijas bei asmenis, kurie patirtų didelius nuostolius, jei sistema sugriūtų. Meno istorija kuriama remiantis žvaigždžių gaminimo industrija, bet reikia sukurti atitinkamą terpę, kurioje ir atsiskleidžia labai funkcionali kainos-vertės sistema. Labai svarbi sistemos dalimi šiandien tampa nuolatinė „užpildo“, taip reikalingo žvaigždės aplinkai suformuoti, produkcija. Kas yra tas „užpildas“ ir kodėl Rytų Europa yra pagrindinis jo tiekėjas?
Dar visai neseniai už “geležinės uždangos” kiekvienas informacijos trupinys apie vakarietiškus kultūrinius judėjimus (žinoma labiausiai dominuojančius: roko ir pop muzika, abstraktus ekspresionizmas, pop ir minimalistinis menas...) buvo traktuojamas kaip begalinės laisvės apraiškos. Netgi formalistinis abstrakčios tapybos kūrinys buvo radikalus sovietinėje visuomenėje. Taigi, po sistemos žlugimo visi progresyvieji menininkai plūstelėjo į vakarus, kur netruko įsitikinti, kokie naivūs ir primityvūs jie stojo prieš vakarietišką teorinį žongliravimą. Vos keli laimingieji – daugiausia maskviečiai – sugebėjo sėkmingai pritaikyti sovietinį stilių prie vakarietiškų stereotipų ir padaryti stulbinančias karjeras. Iš kitos pusės, nacionalinės besiformuojančių valstybių sistemos buvo konstruojamos pagal provakarietiškus standartus, atsižvelgiant ne į susiklosčiusias istorines sąlygas, bet į naujosios ideologijos reikalavimus. Tarptautiniai fondai puikiai dirbo savo darbą, ruošdami naują, gerai organizuotą sistemą, kurios tikslas aprūpinti vakarietišką rinką užpildu, tinkančiu šiuolaikinės parodos užpildymui.
Kas yra užpildas?
Užpildas – tai ideali terpė iš anksto numatytoms žvaigždėms sužibėti
Užpildas visuomet didžiuojas žvaigždžių kaimynyste.
Užpildas privalo būti kokybiškas, tiksliai atliktas, neišsišokantis.
Užpildas niekuomet neteigia savęs – jis teigia kuratorių ir žvaigždes.
Užpildas visa tai suriša į viena.
Sunaikinkime užpildą, ir žvaigždės pabirs ant dulkėtų grindų kaip parūdiję skardelės!
AR TU IŠ TIESŲ NORI TAPTI UŽPILDU?
[Redas Diržys, 2004]
It’s now becoming more and more evident that art history has only one mission – to defend some big collections of rich museums and personas that’ll loose their treasures if the system failed. The entire industry of star making was created to organize a strictly functional price-value system. A very important part of the system is the strategy of showing a few stars in a context of well prepared and proportionally weighed “filling”. What is the concept of “filling” and how it happen that Eastern European countries contributed the vast majority of that?
First of all, behind the Iron Curtain every scrap of information about Western movements (in the mainstream of course: rock, pop music, abstract expressionism, pop and minimal art) were treated like a kind of ultimate freedom. Even the formal abstract picture was a radical gesture in the Soviet society. So after the collapse of the system all the vanguard artists and activists flooded to the West and they soon realized how obsolete and naïve they are in the context of the western theoretical jugglery. Only few lucky souls from the communist camp succeed in building careers, because of the clever strategy of applying a Soviet style according to Western stereotypes filling already existing folders. Another step was reorganization of the national systems into pro-Western one, with the help of ideology instead of historical survey. A great job was done with the help of networks of international foundations. They really created well-organized system, provided good taste, politically correct and undistinguished products, perfect for filling any big show.
The filling is a perfect setting for predetermined stars to be shown in.
The filling is very proud to stooge around the stars.
The filling should be perfect, qualitative and inconspicuous.
The filling never represents itself – it represents curators and the stars.
The filling holds them together.
DO YOU REALLY WANT TO BECOME FILLING?
- Kategorija: menas
Romane vaizduojamas nevilties ir įtūžio kupinas postsocialistinio provincijos miesto „prarastojo“ jaunimo vidinis gyvenimas. Pasakojimo ašis – merginos palikto „urlagano“ vidinis monologas, gausiai nusagstytas kultūrinių aliuzijų skiautėmis, socialinio protesto raiška, negailestingai parodijuojamu popkultūros, „gyvenimo būdo“ žurnalų, televizijos šou stiliumi. Šio stiliaus klišės, virtusios „autentiška“ herojų kalba ir jų problemų aiškinimosi būdu, savaime kuria žiaurios socialinės satyros efektą.
Apie autorių
„Šiai jaunutei amžiumi merginai būdingas neregėtas rašytojos brandumas ir didžiulis talentas valdyti lenkų kalbą, pjaustyti, griauti ją, sugrūsti į košelieną ir iš šios košelienos sukurti savitą kalbą, neretai makabrišką, be galo rizikingą, visada asmenišką ir poetišką“ (Jerzi Pilch, lenkų rašytojas). Nepaisant itin jauno amžiaus, autorė sulaukė aukščiausio literatūrinio pripažinimo Lenkijoje, jos knygos verčiamos į daugelį užsienio kalbų.
Iš interviu su autore
„Rašau tada, kada galiu, ir tai man gražu, nes tai būna pašėlusio susidomėjimo pasauliu laikas. Viskas kalba – visi užrašai, viskas, ką išgirstu. Tai retos akimirkos, kai viską gali panaudoti, viskas tinka, įvairias nuoskaudas pasilaikau tokioms progoms, ir tada pasirodo, kad ir jos turi prasmę. Kai nerašau, prasideda nerimo dienos. Begalė niekam netinkamos informacijos, nieko iš jos negali nulipdyti. Nuolat viską deduosi į atmintį, o kai nerašau, kai neišsilieju, visa tai kunkuliuoja, kankina mane.
Tavo herojai vartoja kalbą, praradusią gebėjimą susišnekėti, išreikšti jų išgyvenimus. Tai jų sąmonės atspindys. Kaip manai, ar ši griūtis, kurią aprašinėji ir kuri tau, kaip autorei, palanki, sustabdoma? O gal greitai visi panersime į vapalionių, keiksmažodžių liūną, į nesąmoningų žodžių kalkes?
Mintis degraduoja, esu tuo tikra. Literatūra tapo reliktu, kažkuo egzotišku, knygos liovėsi buvusios į ką nors panašios. Žmonių smegenų struktūros pradėjo irti. Iš televizijos ekranų ir radijo nuolatos plaukia dirbtinas minčių srautas, o žmonės, norėdami to ar nenorėdami, deginasi jame iki pamėlynavimo, perima tuos protezus, liaujasi patys galvoti, pradeda kartoti.
Tai tam tikras hipnozės, kodavimo būdas. Mano pokalbiai su skaitytojais dažnai būna tokie: „Liuks knyga, bet tiek daug žiniasklaidos triukšmo apie ją“. Arba: „Skaičiau tavo knygą, bet turbūt jau taip gerai tai ji nebuvo parduota, ką?“ Nėra jokių apmąstymų, diskusijų, yra įkaltos klišės.
Ar manai, kad be knygų negalima gyventi? Kad be jų gresia civilizacijos pabaiga?
Iš dalies taip. Nuo tada, kai išmokau skaityti, skaičiau labai daug. Ir tik susidūrusi su neskaitančiais žmonėmis supratau, kad skaitymas numina visiškai kitus mąstymo takelius. Literatūra išrengia pasaulį, parodo mechanizmus, instinktus, emocijas, nuopuolius, spąstus, ji išmoko akylumo, bet kartu ir viską pašėlusiai komplikuoja. Ji sukelia realybės išnykimo jausmą. Nuolatos ką nors vaizduojiesi, kažką svarstai, priiminėji keisčiausius sprendimus. Jautiesi kaip literatūrinis herojus – toks kilnus, visada teisingai sprendžiantis, bet tie nuosprendžiai ne tavo, ne gyvenimiški… Man dažnai šitaip nutinka gyvenime. Ir tai ne visada išeina į naudą.“
www.kitosknygos.lt
Puslapis 25 iš 27
- Jūs esate čia:
-
Pradžia
- menas