„Waiting for the Worms“ („Belaukiant šliužų“) – antifašistinis fragmentas iš „Pink Floyd“ 1979 m. albumo „The Wall“ („Siena“). To paties pavadinimo Allano Parkerio filme „Pink Floyd“ muzika palydima niūriais bundančios beprotybės vaizdais. Įsivaizduojamame bunkeryje užsidaręs pagrindinis herojus laukia naujojo šliužų, kuriuos lengva identifikuoti su neonaciais, atėjimo.
Koncertą jis paverčia nacių mitingu, kuriame per megafoną rėkauja neapykantos sklidinus šūkius, raginančius sunaikinti visus „silpnuosius“ – „kitokio kraujo“ žmones, homoseksualus, juodaodžius, „raudonuosius“.
Lauk, kad galėtum iškirsti sausuolius.
Lauk, aš išvalytum savąjį miestą.
Lauk, kad žygiuotum paskui šliužus.
Lauk, kad atsikratytum silpnųjų.
Lauk, kad išdaužytum jų langus ir įsiveržtum pro duris.
Belaukdamas galutinio sprendimo, įtempiančio nervus
Lauk, kad žygiuotum paskui šliužus.
Lauk, kad atsuktum čiaupą ir uždegtum viryklę
Belaukdamas pedikų ir juodašiknių, raudonųjų ir žydų
Lauk, kad žygiuotum paskui šliužus.
Maršrutas, kuriuo žygiuoja juodai apsirengę neonaciai, gerai pažįstamas seniesiems Londono gyventojams. Kaip tik tomis gatvėmis XX a. 8-ąjame dešimtmetyje Londono fašistai žygiuodavo į Haidparką. Be to, dainos šūkiai itin primena ultradešiniosios Britų nacionalinės partijos (British National Party, BNP) retoriką.
