Tai, kas šventa, kontroliuoja netgi kovą prieš susvetimėjimą. Nukritus mistinei uždangai, slepiančiai, išnaudojimą kuriančius santykius ir jį gimdančią prievartą, įvyksta šuolis, nušvitimas ir paaiškėja kovos prieš susvetimėjimą esmė. Ši esmė – tai žiaurios kumštynės, karas prieš valdžios kvintesenciją, pasirodžiusią grubios galios ir nepridengtos bejėgystės spinduliuose.

       Valdžia – pažeidžiamas mutantas, ir pati mažiausia jam padaryta žaizda apgaubia atakavusįjį amžina naujojo Herostrato gėda. (Raoulis Vaneigemas. Rašytinės tiesos. Internationale Situationniste, Nr. 7, 1963).

{youtube}JBgpaZeHE1o{/youtube}

Šeimininkai, siekę išlaikyti Logoso vientisumą, gerai suprato, kad valdžią galima stabilizuoti tik išlaikant bendrystę. Atidžiau pažvelgus paaiškėja, kad jų pastangos nebuvo bergždžios, nors iš pradžių ir atrodo, kad XIX ir XX a. Logosas suskilo. Visuotinės atomizacijos įtakoje Logos buvo suskaidytas į atskiras technikas (fiziką, biologiją, sociologiją, papirusologiją ir t. t.), tačiau tuo pat metu poreikis vėl sukurti bendrystę tapo kur kas imperatyviškesnis. Tam, kad totalitarizmas įveiktų bendrystę ir bendrystę išlaikantis mitas būtų pakeistas vieninga kibernetine Logoso valdžia, užtenka tik visagalės technokratinės jėgos. (Raoulis Vaneigemas. Rašytinės tiesos. Internationale Situationniste, Nr. 7, 1963).

{youtube}r2JGdQZOR3E{/youtube}

Tai, ką graikai vadino „poei”, galima išversti „veikti“. Kur trūksta kokybiškos veiklos, poezija miršta; įsivyravusioje tuštumoje randasi jos antipodai: informacija, programavimas, specializacija. Todėl poeziją galima laikyti radikalia veiksmu išreikšta teorija, revoliucinės strategijos ir taktikos viršūne, didžiojo kasdienybės žaidimo apogėjum. (Raoulis Vaneigemas. Menas gyventi. Kasdienybės revoliucija, 1967).

{youtube}ng-4Xm2Lc-I{/youtube}

Parengė dp

2011 07 21