Šia tema galima parašyti disertaciją arba knygą, bet tai beprasmiška ir kvaila – pakanka vieno straipsnio. Kalbėsiu apie pakankamai abstrakčią ir idealistinę savoką „tauta“, kurios pagrindu buvo sukurta daugybė įvairiausių bukų ideologijų. Įrodysiu, kad tautų iš viso NĖRA ir jos egzistuoja tik nacionalistų ir jiems pritariančių smegenyse.
Nacionalistai, vartodami žodį „tauta“, pirmiausia turi omenyje konkrečius žmones, gyvenančius vienoje teritorinėje erdvėje, kurie pasižymi bendru kultūriniu identitetu, bendru skoniu, bendru mąstymu, bendrais pomėgiais, bendra kalba, bendromis tradicijomis, bendra pasaulėžiūra, bendra istorija ir netgi bendra išore. Žodžiu, tai žmonės, kurie tarpusavyje iš principo nesiskiria. Likusieji žmonės yra visiška jų priešingybė, todėl jie privalo šlovinti ir ginti „savo tautos“ interesus.
Toks požiūris būtų visai logiškas, jeigu... „kultūrinis identitetas“ iš tikrųjų egzistuotų! Aš pats būčiau nacionalistas, jeigu mes visi gimtume vienodi ir mąstytume vienodai!
Bet realiame pasaulyje nėra nei jokio kultūrinio, nei juo labiau įgimto vienodumo! Kiekvienas žmogus Žemėje (nori jis to, ar ne) yra individualus ir unikalus. Kiekvienas žmogus pasižymi individualiu skoniu ir pomėgiais, individualiu pasaulio suvokimu, savitu protinio išsivystymo lygiu, individualia vaizduote, asociacijas, fantaziją, savo gyvenimo istoriją, siekius, interesus ir polinkius.
Vieni žmonės lavina intelektą, o kiti degraduoja; vieni mėgsta saldų, o kiti rūgštų skonį; vieni žmonės romantikai, o kiti liberalai, demokratai, nacionalistai, kosmopolitai, internacionalistai, nacistai, fašistai, antifašistai, stalinistai, anarchistai, skinhedai, pankai, gotai, metalistai, musulmonai, budistai, krikščionys! Vieni gimsta fiziškai stiprūs, o kiti silpnesni; vieni aukšti, o kiti žemesni; jų akys mėlynos arba žalios; skiriasi odos atspalvis ir nosies forma... O juk mes apskritai neprašome, kad mus gimdytų – tai už mus padaro mūsų motinos!
Man dažnai sako: „Na, mes esame lietuviai, vadinasi, kalbame ir galvojame viena kalba – o tai ir yra mūsų bendra kultūra!”. Tada aš atsakau: „Jei žmonės žodžių junginiuose naudoja tas pačias raides, tai dar nereiškia, kad jie tiems patiems žodžiams suteikia tą pačią prasmę. Vieną ir tą patį sakinį įvairūs žmonės supranta labai skirtingai. Tam pačiam žodžiui kiekvienas iš mūsų gali priskirti skirtingą informaciją, todėl sakyti, kad „mes” mąstome vienodai – tiesiog absurdas.”
Žodis „tėvynė“ mieščioniui, nacionalistui, stalinistui ir protingistui nėra ta pati sąvoka, visi jie tam pačiam žodžiui suteikia skirtingą prasmę. Nacionalistas mano, kad tėvynė – tai teritorija, kuri priklauso jo tautai, o tautai jis priskiria visus savo tautiečius: biurokratus, mentus, kapitalistus, narkomanus, pedofilus ir žmones, kurių jis netgi nežino... Stalinistui tėvynė – tai vieta, kur valdžioje yra komunistų partija, paskelbusi socializmą. Miesčioniui tėvynė – tai gimdymo namai Nr. 40, o protingistui šis žodis apskritai neturi jokios racionalios prasmės, todėl jis jo tiesiog nevartoja.
Ypač juokinga, kai nacionalistai ima kalbėti istorinėmis temomis: „MES esame didi tauta, MES laimėjome visus didžiuosius mūšius, Kokia didinga MŪSŲ istorija, kokie iškilūs MŪSŲ rašytojai, kokie garsūs MŪSŲ mokslininkai!”. O apie kokius „MES” iš tikrųjų jie kalba??? Nėra jokių „MES” ir niekada nebuvo – yra tik AŠ ir JIE, o žodį „mes” galima vartoti tik įvardijant draugus.
Atkreipkite dėmesį, tokias nesąmones kalba žmonės, gimę, pavyzdžiui, 1991 metais, kurie neturi nė mažiausių sąsajų nei su mūšiais, nei su istorija, nei juo labiau su išradimais ar kūrybingais veikėjais… Kokiu reikia būti kvailiu, kad nesuprastum, jog jų asmeninė istorija prasideda nuo 1991 metų! Jie naiviai tapatinasi su seniai mirusiais žmonėmis, prisiskirdami sau jų šlovę ir nuopelnus, nors su jais neturi jokių sąsajų! Nieko nenuveikę, jie jau laiko save didžiais – argi tai ne paskutinis idiotizmas?!
Artimiau pabendraukite su tai pačiai „tautai“ priskiriamais narkomanais, buhalteriais, morozais, pagonimis, stalinistais, gotais, konservatoriais, anarchistais – ir klausimas apie „kultūrinį indentitetą“ savaime išnyks! Asmeniškai aš su anarchistais ir hardkorininkais turiu daugiau bendro, nei su savo giminaičiais ir kaimynais, todėl galiu sakyti, kad būtent jie yra mano „tauta“!
Jei intelektas neišvystytas, žmogaus smegenys gali patikėti kuo tik nori: dievais, tautomis, raganomis, Kalėdų seneliais... Kvailystės negalima įrodyti – ja galima tik tikėti… Taigi jokių tautų NĖRA! Ir niekada nebuvo! Tautos egzistuoja tik silpnai veikiančiose nacionalistų ir jiems pritariančių smegeninėse!
N.K.
2011 09 08
